Neseniai aistras sukėlė Arūno Valinsko žodžiai prezidentei, kai ši buvo pavadinta „boba“. Vėliau Seimo narys Egidijus Klumbys gavo pylos už tai, kad ištarė žodį „negras“. Kai kurių žodžių draudimas – kelias į toleranciją ar į cenzūrą? Apie tai – vaizdo konferencija.
Apie tai – vaizdo konferencija.
Seimo narė A. M. Pavilionienė teigia neįžvelgianti cenzūros grėsmės ir kalbos kontrolės tendencijų Vakarų visuomenėse. Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Ramūnas Trimakas mano, kad toks pavojus yra.
Daugelyje Vakarų šalių kalbą keičia ne tik filologai, bet ir politikai ar visuomenininkai, esą, skiepijantys toleranciją ir pažangą. Tokie žodžiai, kaip „negras“ arba „čigonas“ skelbiami nevartotinais. Agathos Christie knyga, originaliai pavadinta Ten Little Niggers (dešimt mažų negriukų, - angl.), dabar pakeista į And Then There Were None (O paskui neliko nei vieno, - angl). Kai kas perspėja, kad greit sulauksime naujų Index Librorum Prohibitorum (draudžiamų knygų sąrašų) sudarymo, o gal ir deginimo.
„Tam tikros sąvokos atspindi konkrečią istorinę epochą. Žodis „negras“, kurį paminėjote, reiškia vergovės įtvirtinimą JAV ir XX amžiaus viduryje, atsiradus lygių galimybių įstatymams, nenorint įžeisti juodųjų rasės žmonių dėl jų istorijos ir kančių, atsirado žodžiai juodieji, afroamerikiečiai. Tačiau niekas neuždraudė žodžio „negras“ vartoti. Taip gali sakyti tik labai siaurai mąstantis žmogus, nes kiekvienas žodis, kaip jau sakiau, atspindi konkretų istorinį tarpsnį ir turi teisę tame tarpsnyje būti.
Istorikas Ramūnas Trimakas siūlė nežiūrėti į viską taip paprastai ir nepamiršti pavyzdžių, kai Amerikoje senyvo amžiaus profesoriai atsiduria teisiamųjų suole už seniai parašytus Wiliamo Shakespearo kūrinių interpretavimus, nepatikusius radikalioms feministėms. Pastarosios, anot jo, yra šlykščiu, seksistiniu heteroseksualiu šou yra išvadinusios net kūrinį „Romeo ir Džuljeta“, o „Venecijos pirklys“ kai kam atrodo baisiai antisemitinis.
„Sutinku, kad sąvokos, kurios atrodė normaliai ir korektiškai, natūraliai ir neišvengiamai gali tapti nemalonios ausiai po šimtmečio. Tik kyla klausimas, kiek tame yra prievartos elemento. Galiu priminti pavyzdį, kad sovietmečiu už žodį „trockistas“ galėjai penkiolikai metų iškeliauti į Gulago Archipelagą“, - sakė R. Trimakas.
A.M. Pavilionienė teigia, kad pavyzdžiai iš feministinės srities ją ypač žeidžia. Feministės iškėlė svarbią problemą ir jų dėka mūsų kalboje atsirado toks žodis, kaip chairperson (ne chairman, ar chairwomen) – vadovaujanti asmenybė. Tokios neutralios sąvokos pasitarnauja tam, kad įsivyrautų lygios galimybės. Jokių grėsmingų augančių tendencijų aš neįžvelgiu“, - tvirtina profesorė.
Tai, kad pakoreguotas A. Chriestie kūrinio pavadinimas – vertėjų neišmanymas, nesiskaitymas su autoriaus teisėmis. Taip elgtis negalima, nes autorė turėjo konkrečią idėją, pavadindama knygą būtent taip, o ne kitaip“, - sakė A. M. Pavilionienė.
Tokie atvejai, kaip A. Christie knygos „pagerinimas“, anot A. M. Pavilionienės, tėra kažkieno neišmanymas. „Tai yra tiesiog gėda. Galėčiau pritarti jums iš kitos pusės. Įžvelgiu žmonių primityvėjimą, nenorą studijuoti, analizuoti ir suprasti reiškinius. Kad šiuolaikinė visuomenė primityvėja – sutinku. Vienas pasigauna vieną žodį, kitas kitą. Bet juk kalba yra literatūrinė ir šnekamoji. Šnekamojoje kalboje turime pakankamai šlamšto, kurį vartoja ir politikai, Seimo nariai“, - sako ji.
R. Trimakas į tai atkirto, kad viskas prasideda nuo mažų dalykų: radikalių visuomenės grupių polėkis kontroliuoti kitų žmonių kalbą yra nerimą keliantis reiškinys, esą, galintis turėti ir blogesnių padarinių nei lietuvių turistų nesusišnekėjimas su švedų feministėmis, nirštančiomis dėl užleistos vietos transporte bei įžvelgiančiomis tame „vyrišką šovinistinę kiaulystę“. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad kalbos kontrolės elementai įsitvirtina ir teisinėse praktikose. Iš čia, anot jo, kyla cenzūros ir naujojo totalitarizmo grėsmė.
Kokie žodžiai, siekiant „pagerinti“ kalbą, gali būti laikomi tuo šlamštu ir kokių reformų reikia? Yra –žodis „vyrauja“. Politkorektiškumas nereikalauja sakyti bent per brūkšnelį – vyrauja/moterauja?
A.M. Paviloionienė ir čia teigia, kad nieko drausti nereikia. „Žodis „vyrauja“ kilo nuo istorinio reiškinio. Nuo patriarchato. Jis reiškia, kad „vyrai vadovauja“. Tegul tas žodis lieka. Jis kaip tik atspindi tendencijas, kurios buvo ir diskriminavo kitą lytį. Viskas turi savo vietą. Reikia žinoti – kada ir kaip tą žodį paimti bei panaudoti. Aš apskritai labai myliu vyrus! Be vyrų aš negalėčiau gyventi, bet jei vyrai primityvūs – man su jais sunkiau, kaip ir su primityviomis moterimis“, - tikina ji.
Termino „bobų vasara" A. M. Pavilionienė irgi sakė nesieksianti uždrausti. „Boba", pasak jos, yra normalus žodis, kaip ir „diedas", o visa įtampa po garsios Arūno Valinsko frazės apie prezidentę kilusi tik dėl to, kad, neva, reikia gerbti pačią instituciją, kad ir kas ten dirbtų.
Įžvelgiantys ateinant „naujakalbę“ arba šliaužiantį totalitarizmą pastebi ir daugiau tendencijų. Anglijoje teismas buvo uždraudęs pasaką apie tris paršiukus, kaip galimai įžeidžiančią islamą... „Čia jau yra kraštutinumai. Atsiminkime ir ankstesnę bylą, kai Mahometo atvaizdo paskelbimas, neva, įžeidė musulmonus, paniekino Koraną ir pan. Tai jau yra religinis fanatizmas ir fundamentalizmas. Atsakyti už visus kraštutinumų mėgėjus negaliu. Tiesiog tikiu žmogaus protu ir nenoriu matyti tų šešėlių“, - sako A. M. Pavilionienė.
Daugiau – vaizdo konferencijoje:
