kremlius

Kremlius ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas „liautis kursčius įtampą“, po to, kai Vašingtonas pasiuntė kelis tūkstančius karių NATO pajėgoms Rytų Europoje pastiprinti, Vakarams susirūpinus invazijos į Ukrainą grėsme.

Kremlius kariauja su Ukraina naudodamasis Vakarais, taip pat kariauja su Vakarais naudodamasis Ukraina. Jo ginklai – daugiausiai psichologiniai, o ne kariniai. Tikslas – pasėti baimę, netikrumą, abejones ir neviltį. Ukrainos atveju Vladimiras Putinas siekia primesti vienišumo ir pažeminimo jausmą. Ukrainos didžiausias troškimas – tapti Vakarų dalimi, kitaip tariant, mėgautis gyvenimo laisvoje visuomenėje kultūriniais, teisiniais, politiniais ir socialiniais privalumais.

Ispanijos leidinys „El Pais“ paviešino du konfidencialius dokumentus, kuriuose galimai yra JAV ir NATO atsakas į Rusijos ultimatumą dėl „saugumo Rytų Europoje garantijų“. Paviešintuose dokumentuose iš esmės patvirtinami tie teiginiai, kuriuos anksčiau pateikė Vakarų politikai ar žiniasklaidos priemonės. Abu dokumentai yra anglų kalba. Vašingtono atsakas užima penkis puslapius, o NATO – keturis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas pirmadienį telefonu aptarė įtampą dėl Ukrainos ir susirūpinimą dėl saugumo Europoje, pranešė Kremlius. „Lyderiai išsakė savo požiūrį į situaciją dėl Ukrainos, taip pat klausimus, susijusius su ilgalaikių ir teisiškai privalomų saugumo garantijų suteikimu Rusijai“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Rusijai pateikus ultimatumą Vakarų valstybėms dėl „nesiplėtimo į Vakarus“ netrukus sulaukta atsako: perspėjimo ėmusis karinių veiksmų prieš Ukrainą sulaukti sankcijų. Šįkart sankcijos gali paliesti ir „krištolinius“ V. Putino aplinkos milijardierius, ir daugelį Rusijos gyventojų. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrė Liz Truss neatmetė „jokių galimų sankcijų“ tikimybės, įskaitant ir Londone daug turto įsigijusių Rusijos oligarchų aktyvų įšaldymo.

Kremlius pirmadienį pasmerkė Jungtinės Karalystės planus imtis sankcijų prieš rusų bendroves siekiant atgrasyti Maskvą nuo įsiveržimo į Ukrainą, ir pagrasino esant reikalui imtis atsakomųjų priemonių. Britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss sekmadienį sakė, kad Londonas pristatys naujų sankcijų Rusijai projektą, apimsiantį daug daugiau ekonominių taikinių.

Karinė grėsmė auga ir daugelis baiminasi galimo Rusijos puolimo, tačiau jis gali atrodyti ne taip, kaip įsivaizduojama. Kremlius gali pasinaudoti jau išbandytu hibridinio karo modeliu, kuris anksčiau pasiteisino ir taip įgyvendinti savo planus dėl „strateginio saugumo“. Ne todėl, kad nepajėgtų užimti Ukrainos ją užpuldama, o todėl, kad tai nėra būtina ir daug kainuotų.

Rusijos ir Baltarusijos politikai, valstybės reguliuojama žiniasklaida ir valstybinės institucijos ėmėsi aktyviai plėtoti „Vakarai puola“ taktiką, kuri gali būti karinių veiksmų preliudija, kaip jau vyko ir 2013-2014 m. aneksuojant Krymą, bei pradedant karo veiksmus Donbase. Kremlius laikosi ėjimo tradiciniais takais informacinėje kovoje dėl savo tikslų pateisinimo, kuriuos pramynė dar Sovietų Sąjungos propagandos ideologai.

Kremlius antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos eskaluoja dėl Ukrainos tvyrančią įtampą savo sprendimu paskelbti 8,5 tūkst. karių padidintą parengtį. „Jungtinės Valstijos eskaluoja įtampą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Stebime šiuos JAV veiksmus su dideliu susirūpinimu“, – pridūrė jis. Pentagonas pirmadienį pranešė, kad iki 8,5 tūkst.

Kremliaus ultimatyvūs reikalavimai NATO „grįžti prie 1997-ųjų ribų“ kol kas sulaukia Vakarų šalių diplomatų griežtai neigiamos reakcijos, o aljanso kuluaruose juokiamasi iš tokių Rusijos pareiškimų. Ekspertai tuo metu pažymi, kad tokie neįgyvendinami reikalavimai tėra bandymas pagerinti derybinę poziciją, o vienintelis Rusijos turimas argumentas – bauginimas karu. „Rusija nenurims“, – įsitikinęs šios šalies vienas iš opozicijos atstovų, publicistas Sergejus Piontkovskis.

Rusija deda daug vilčių į Kiniją, kaip strateginę partnerę, tačiau „pragmatiniai tikslai“, apie kuriuos yra užsiminęs Vladimiras Putinas bent jau kol kas pasireiškia iš esmės vien įvairiomis ekonominėmis nuolaidomis Kinijai ir Tolimųjų Rytų gamtos gėrybių eksploatacija pastarosios valstybės naudai. Remiantis Rusijos oficialiais duomenimis, apie 85 proc. Rusijos eksporto į Kiniją sudaro kuras, mediena, jūros gėrybės, rūda, šlakas ir anglys. Rusijos mašinų ir įrangos eksportas sudaro vos 3 proc.

JAV valstybės departamentas ketvirtadienį paskelbė pranešimą, kuriame išvardyti, Vašingtono nuomone, penki Rusijos tebesitęsiančios dezinformacijos pavyzdžiai, įskaitant bandymus iškraipyti istoriją – „istorinį revizionizmą“. „Kai istorija nesutampa su Kremliaus politiniais tikslais, Rusijos pareigūnai ir jų kontroliuojamos jėgos neigia istorinius įvykius arba iškraipo istorinius naratyvus, bandydami pavaizduoti Rusiją geresnėje šviesoje ir tarnaudami jos vidaus ir geopolitinei darbotvarkei“, –...

Rusija ir Vakarų šalys toliau aktyviai kovoja informaciniame lauke dėl įtakos Ukrainoje. JAV, Didžioji Britanija ir Kanada savo palaikymą Kijevui demonstruoja ne tik perspėjant Kremlių dėl galimų sankcijų, bet ir siunčiant ginkluotę, o Rusijoje vis garsiau kalbama apie jau okupuotų teritorijų „nepriklausomybės pripažinimą“. Jau šios savaitės pabaigoje Rusijos ir NATO šalių atstovų laukia dar vienas derybų ratas dėl pirmosios ultimatumo.

Rusijos kariuomenė ir karinė technika jau atvyksta į Baltarusiją, kur vasario pradžioje turėtų prasidėti neplanuotos karinės pratybos, kurių tikslas „patikrinti sąjunginių valstybių reagavimo galimybes“. Ekspertų teigimu, tai panašu ir į bandymą sudaryti Ukrainai apsupties spaudimo įspūdį, nepaisant ankstesnių A. Lukašenkos tvirtinimų, kad puolimas iš Baltarusijos yra neįmanomas.

Rusijos diplomatams konsulinėse atstovybėse Kijeve ir Lvove buvo įsakyta ruoštis išvykimui, skelbia „The New York Times“, remiantis aukštas pareigas užimančius Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnu. Tuo pačiu, šaltiniai Ukrainoje skelbia, kad Rusijos diplomatų šeimos nariai jau buvo evakuoti sausio pradžioje. Anot leidinio šaltinio, diplomatų žmonos ir vaikai paliko Ukrainą dar sausio 5-ąją. Dar 30 artimųjų išvyko po kelių dienų.

Prorusiškų pažiūrų menininkai, šlovinantys Kremlių, neretai žvalgosi į lietuvius kaip į potencialią auditoriją. Pernai dainininkui Filipui Kirkorovui buvo užginta kelti koją į Lietuvą ir čia koncertuoti. O šiemet kitas kontroversiškas menininkas siekia pasipelnyti iš lietuvių žiūrovų. Tai baleto šokėjas Sergejus Poluninas, kuris taip garbina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad net išsitatuiravo jo veidą sau ant krūtinės.

Vakarų šalių diplomatai „The New York Times“ užsiminė, kad derybų metu Rusijos pusė perspėjo apie galimą branduolinių raketų perkėlimą „arčiau JAV krantų“. JAV tuo metu pademonstravo savo branduolinės triados povandeninį laivą Guamo uoste, o Rusijos bendrovės dėl investuotojų panikos neteko dešimčių milijardų dolerių. JAV žiniasklaidos šaltinių teigimu, Maskva gali imtis tokių veiksmų, jeigu Vakarai nepatenkins Kremliaus reikalavimų dėl saugumo Europoje garantijų.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas pirmadienį pareiškė nesigailintis, kad lygiai prieš metus sugrįžo į gimtąją Rusiją iš Vokietijos, kur buvo gydomas dėl apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga. „Aš tai dariau, nesigailėdamas nė sekundės, ir toliau tai darysiu“, – sakoma socialiniame tinkle „Instagram“ A. Navalno, kuris šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę senoje sukčiavimo byloje, paskyroje paskelbtame tekste.

Rusijos karių Donbase ir apskritai Ukrainoje nėra, jie yra išskirtinai savo šalies teritorijoje, jų yra sutelkta arčiau sienos su Ukraina dėl ten susidariusios įtemptos padėties bei dėl NATO veiksmų, interviu JAV transliuotojai CNN pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai. „Rusijos karių Ukrainos teritorijoje nėra, jų nėra ir Donbase. Rusijos karinių dalinių yra sutelkta Rusijos teritorijoje prie Ukrainos. Ir tai galima suprasti“, – kalbėjo Dmitrijus Peskovas.

Vakarai ir Rusija eina „visiškai skirtingais keliais“, nors visą savaitę buvo dedamos intensyvios diplomatinės pastangos siekiant mažinti įtampą dėl Ukrainos ir Rytų Europos saugumo, sekmadienį parodytame interviu JAV televizijai CNN sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Tarp mūsų yra tam tikro supratimo. Tačiau bendrai kalbant, iš principo, dabar galime pasakyti, kad toliau einame skirtingais keliais, visiškai skirtingais keliais“, – sakė jis. „Tai nėra gerai.

Prancūzijos žiniasklaidoje buvo paviešinti šios šalies žvalgybos numatomi trys Rusijos galimo įsiveržimo į Ukrainą scenarijai. Anot kalbintų specialistų, Kremlius neatsisakė idėjos eiti į konfrontaciją su Kijevu, vienu metu yra svarstomi iškart keli būdai, kaip įsitvirtinti Rytų Europoje.

Klausimas, kuris tvyrojo ore praėjusiais metais, – ar Kremlius ryšis okupuoti kaimyninę Baltarusiją, vis dar lieka atviru. Kol kas daugiau ženklų rodo tai, kad bus pasirinkta asimiliacija, o ne karinė aneksija, taip išsaugant „kišeninį“ diktatorių valdžioje. Tačiau iš esmės Baltarusija taptų dar viena Rusijos gubernija, be savo užsienio politikos ir su statytinio režimo išlaikymu nuolaidų dujoms ar mokesčiams pavidalu.

Bendras kelių leidinių žurnalistų tyrimas atskleidė milžinišką Rusijos šnipinėjimo mastą NATO struktūroje. Aštuoni 2021-aisiais iš NATO būstinės išsiųsti rusų „diplomatai“ buvo kadriniai šnipai, skelbiama „EUObserver“ bei „Centr Dosje“ bendrame tyrime. Skelbiama, kad iš beveik 100 Rusijos atstovybės darbuotojų daugiau nei pusė buvo kadriniai GRU agentai.

JAV institucijos turi informacijos, kad Rusija išsiuntė į okupuotą Donbaso teritoriją operatyvininkų grupę, kuri turės sukurti pretekstą karinės operacijos Rytų Ukrainoje pradžiai, CNN tvirtino vienas JAV pareigūnas. Jo teigimu, JAV turi įrodymų, kad operatyvininkai yra apmokyti kariauti miesto sąlygomis ir naudoti sprogmenis, kad galėtų įvykdyti sabotažą prieš Rusijos palaikomas pajėgas.

Švedijos kariuomenė paskelbė, kad aktyvavo savo veiklą Gotlando saloje. Tokių veiksmų strategiškai svarbioje Baltijos jūros vietoje švedai buvo priversti imtis dėl įtampos Rytų Europoje. Rusijos ultimatumas NATO šalims verčia kaimynines šalis peržiūrėti savo gynybinius pajėgumus. Gotlandas yra didžiausia Švedijos sala, ir tuo pačiu turi strateginę reikšmę bei yra vos už 330 kilometrų nuo Rusijos kariuomenės laivyno štabo Kaliningrade.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokios JAV sankcijos asmeniškai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui būtų ribos peržengimas ir galėtų „nutraukti ryšius“. JAV senatoriai iš prezidento Joe Bideno Demokratų partijos trečiadienį pagrasino didelėmis pasekmėmis, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, įskaitant sankcijas prezidentui Vladimirui Putinui ir rusų bankams, taip pat 500 mln. dolerių (439,75 mln. eurų) vertės papildomą karinę pagalbą Kijevui.

Pirmadienį Ženevoje susitinka Rusijos ir JAV derybinės grupės, siekiant deeskaluoti situaciją Rytų Europoje. Abiejų atstovai pripažįsta, kad ateities perspektyvos yra labai miglotos. Žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus apie tariamą JAV nuolaidžiavimą Kremliui suskubo paneigti Baltieji rūmai ir pavadino tai bandymu suskaldyti sąjungininkes.

Pastarųjų dienų įvykiai Kazachstane galimai įrodo jau ne vienerius metus vyravusią nuomonę, kad Rusija siekia įtvirtinti savo įtaką regione. Vietos kariuomenės ir saugumo pajėgų neveiksmingumas prieš protesto akcijų dalyvius ir plėšimus demonstruoja vietos paskirtos valdžios kontrolės praradimą ir ne tik gyventojų, bet ir jėgos struktūrų nepasitikėjimą ja.

Rusijos Dūmos saugumo ir kovos su korupcija komiteto narys, parlamentaras Bijsultanas Chamzajevas pasisakė už „referendumą dėl Kazachstano susijungimo su savo istorine tėvyne – Rusija“. Kremliui lojalus politikas šį pareiškimą pateikė tuomet, kai Maskva išsiuntė 3 tūkst. taikdarių į neramumų apimtą Kazachstaną. „Centrinė Azija – tai rusų žemė! Internete kalbama apie galimą Kazachstano susijungimą su Rusija.

Kazachstano prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas sausio 5-ąją paprašė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) pagalbos. Formaliai – dėl „užsienio elementų veiklos šalyje, kas gali būti prilyginta užpuolimui“, tačiau yra ir perspėjimų, kad karinei organizacijai vadovaujanti Rusija tokiu būdu siekia perimti šios šalies kontrolę. Ukrainos politikas Borislavas Bereza pažymėjo, kad keista amplitude besivystantys įvykiai Kazachstane galėjo būti Maskvos plano „atgaivinti SSRS“ dalimi.

Rusija, Didžioji Britanija, Kinija, JAV ir Prancūzija išplatino pranešimą dėl „branduolinių ginkluotės ginklavimosi varžybų išvengimo“. Jame akcentuojama, kad tos šalys, kurios jau turi tokią ginkluotę sutaria dėl jau galiojančių dvišalių ir daugiašalių susitarimų svarbos.

Net keli aukščiausi Suomijos vadovai paskelbė, kad Rusijos reikalavimai yra prieštaraujantys Europos saugumo tvarkai ir pažymėjo svarstantys stojimo į NATO aljansą variantą. Daugelį dešimtmečių neutralios pozicijos besilaikanti Suomija aktyviai bendradarbiauja su NATO, tačiau kol kas nėra jos narė. Rusija, praėjusių metų pabaigoje suįžūlėjusi tiek, kad atviru tekstu „uždraudusi“ Ukrainai ir Gruzijai net pradėti svarstyti stojimo į NATO aljansą galimybę, sutiko kietesnį riešutėlį – Suomiją.

Rusijos taikomos spaudimo ES priemonės neapsiriboja politikų žodžiais ir žvanginimu ginkluote. Kremlius, manoma tikslingai, didina gamtinių dujų kainą iki rekordinės ribos, tokiu būdu bandydamas parodyti savo galią ir galimybes manipuliuoti gamtiniais resursais. Ekspertų teigimu, toks Rusijos elgesys gali atsisukti prieš ją pačią. „Gazprom“ jau daugiau nei savaitę nedidina savo gamtinių dujų tiekimo į Europą apimčių, o 1 tūkst. kubinių metrų kaina buvo viršijusi 2 tūkst.

Nepaisant Rusijos dujų monopolistės „Gazprom“ veiksmų, per savaitę dujų kaina Europoje krito perpus. Vos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsiminė apie galimai dar augsiančias dujų kainas dėl situacijos rinkoje, pasikeitusi situacija su vėjo generatorių išgaunama energija sumažino jas perpus. „Gazprom“ ir toliau laikosi savo taktikos nepardavinėti (net ir labai naudinga bendrovei kaina) papildomų dujų apimčių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, o kartu ir jo pavaldiniai, nuolat pabrėžia „karinio ir technologinio atsako“ NATO ir JAV neišvengiamumą. Praėjusią savaitę Rusija paviešino savo reikalavimus, tačiau Vakarai nenusiteikę jų vykdyti. Ekspertų manymu, atviras Rusijos karinis išpuolis yra mažai tikėtinas, tačiau ši šalis gali imtis kitų kenkėjiškų priemonių.

Po mėnesius trukusio įtampos Rusijos-Ukrainos pasienyje eskalavimo, šimto tūkstančių karių ir didžiulio kiekio karinės technikos dislokavimo, dirbtinai sukurtos „dujų krizės“ Europoje ir nuolatinio spaudimo atverti kelius „Nord Stream 2“ dujotiekiui, Rusija, galų gale, paaiškino, kokiu tikslu visa tai vyksta. Kremliui nežinia kodėl būtent dabar prireikė „buferinės zonos“, kaimyninių valstybių perėmimo į savo įtaką. SSRS jau bandė tokį metodą, bet baigėsi tai apverktinai.

Londonas ketvirtadienį pasmerkė Kremliaus karingą retoriką dėl Ukrainos, taip pat rusų pajėgų telkimą kaimyninės šalies pasienyje. „Smerkiu agresyvią ir kurstančią Kremliaus retoriką Ukrainos bei NATO atžvilgiu“, – pareikšime nurodė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. Ji taip pat pavadino „nepriimtinu“ pajėgų telkimą prie Ukrainos sienos ir Rusijos aneksuotame Kryme. Kremlius vis primygtiniau tvirtina, kad Vakarų ir NATO pajėgos pavojingai artėja prie Rusijos sienų.

NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui pranešus, kad kitų metų pradžioje planuojamas organizuoti NATO ir Rusijos tarybos posėdis, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atsakė, kad tikisi derybų. Aljansas ieško būdų, kaip sutarti su karinę retoriką ir atvirus grasinimus pasirinkusia Rusija. „Esame pasiruošę dialogui.

Rusijai kelia susirūpinimą jos piliečių, figūruojančių tyrimuose ar teisiamų Baltarusijoje, likimas, antradienį pareiškė Kremlius, Minskui pradėjus teisimo procesą, kuriame vienas rusas kaltinamas dėl vaidmens pernai vykusiuose protestuose prieš autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą. „Teisminis ar kitoks bet kurio Rusijos piliečio persekiojimas yra klausimas, keliantis mums susirūpinimą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Vakarų šalims vis dažniau perspėjant apie besiruošiančią plataus masto puolimui prieš Ukrainą Rusiją ir sutrauktą pastarosios kariuomenę pasienyje, skelbiama ir apie atnaujintą „masinio laidojimo“ tvarką pačioje Rusijoje. Rusijoje nuo Naujųjų metų įvedamas nacionalinis standartas pavadinimu „Skubus lavonų laidojimas karo ir taikos metu“. Dokumentas buvo publikuotas teisės duomenų bazėse, jame išsamiai dėstomi valdžios veiksmai organizuojant masinius laidojimus.

Kol Rusija koncentruoja savo pajėgas prie sienos su Ukraina ir okupuotose teritorijose, ES vis dar neprieita vieningos nuomonės, kaip į tai reiktų reaguoti, pažymima, „Foreign Policy“. Maža to, migracijos krizė Baltarusijoje taip pat siejama su Europos skaldymo politika, kurios laikosi Kremlius. Vargu, ar galima laikyti atsitiktinumu tai, kad gresiant Rusijos įsiveržimui į Ukrainą, Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka organizavo migracijos krizę ES pasienyje.

Kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas antradienį paragino Europos Sąjungą liautis „nuolaidžiavus“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir įvesti sankcijas rusų lyderiui ir jo aplinkai. L. Volkovas kalbėjo Europos Parlamente Strasbūre, kur A. Navalno dukra Darija turi atsiimti jos tėvui skirtą prestižinę Andrejaus Sacharovo premiją už minties laisvę. „Nuolaidžiauti buvo bandyta daug kartų ir vaisių tai nedavė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Suomijos vadovui Sauli Niinisto antradienį pareiškė norįs „nedelsiant“ pradėti derybas su JAV ir NATO dėl saugumo garantijų, pranešė Kremlius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą savaitę turėtų telefonu kalbėtis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, pranešė valstybinė televizija „Rossija RTR“.   „Tikimasi, kad V. Putinas ir E. Macronas kitą savaitę surengs telekonferenciją“, – rašoma kanalo interneto svetainėje. Pranešimas paremtas „Rossija 1“ laida „Maskva. Kremlius.

JAV ir Rusijos lyderiai sutarė susitikti vaizdo konferencijoje siekiant aptarti išaugusią įtampą tarp Rusijos, Ukrainos ir NATO, bei kitus aktualius dvišalius ar geopolitinius klausimus. J. Bidenas ir V. Putinas kalbėsis nuotoliniu būdu, pasauliui stebint kuo baigsis Rusijos ir Vakarų konfrontacija, itin paaštrėjusi 2021-ųjų pabaigoje. Tai jau antrasis Joe Bideno susitikimas su Vladimiru Putinu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs išklausyti JAV lyderio Joe Bideno pasiūlymus dėl Ukrainos, paskelbė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Anksčiau skelbta, kad antradienį vaizdo ryšiu įvyks V. Putino ir J. Bideno pokalbis. „Girdėjome JAV prezidento pareiškimus, kad jis šiai vaizdo konferencijai parengė konkrečių pasiūlymų dėl Ukrainos; tikriausiai kalbama apie Ukrainos krizės sureguliavimą“, – Rusijos televizijai „Pervyj kanal“ iš Delio sakė D. Peskovas.

Kremlius penktadienį paskelbė, kad planuojamas Rusijos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino ir Joe Bideno pokalbis vaizdo ryšiu, smarkiai išaugus įtampai dėl konflikto Ukrainoje. „Dėl tikslios datos dar nesutarta“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį sakė, kad karinės pratybos ir kiti Vakarų bei Ukrainos žingsniai kelia grėsmę Rusijos saugumui, ir įspėjo neperžengti Kremliaus „raudonų linijų“. Vaizdo ryšiu kalbėdamas vienam investuotojų forumui, V. Putinas nesakė, ar Maskva planuoja pasiųsti karius per Ukrainos sieną, kaip jau kelias savaites įtaria Vakarai. „Žiūrėkit, jie [dar] metų pradžioje kalbėjo apie galimą Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje.

Pranešimai, kad Rusija rengia karinį įsiveržimą į Ukrainą, gali būti priedanga agresyviems Kijevo ketinimams jėga išspręsti Donbaso problemą, pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Paprašytas pakomentuoti Vakarų ir Ukrainos žiniasklaidos pranešimus, kad Rusija rengia karinį įsiveržimą į Ukrainos teritoriją, D. Peskovas atsakė: „Matome, kad vyksta tikslinė informacinė kampanija.“ Pasak jo, tam pasitelkiamos informacinės agentūros ir kai kurie JAV laikraščiai.