„Centrinė Azija – tai rusų žemė! Internete kalbama apie galimą Kazachstano susijungimą su Rusija. Mano asmeninė, kaip Rusijos Federacijos piliečio, nepriklausomai nuo politikos ir užimamų pareigų, pozicija. Palaikau surengti Kazachstane referendumą dėl Kazachstano atsikūrimo kartu su istorine tėvyne – Rusija“, – pareiškė savo „Facebook“ paskyroje valdančiųjų partijos „Vieningoji Rusija“ atstovas.
B. Chamzajevas atkreipė dėmesį, kad Kazachstano prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas savo pareiškimus daro rusų kalba, o tai, jo manymu, kaip tik ir yra „rusų žemių“ idėjos patvirtinimas.
Profesorius Michailas Savva „Kavkaz.Realiji“ išsakė nuomonę, kad šiuo atveju, greičiausiai, „Krymo scenarijus su referendumu“ nepavyktų.
„To nebus, nes Putino režimas tokiu atveju rizikuoja diskredituoti užsienio šalių kišimosi po Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) vėliava mechanizmą: atėjo KSSO pajėgos, o teritorija atiteko Rusijai. Tokiu atveju taptų akivaizdu, kad Putino režimas naudojasi tarptautiniais mechanizmais spręsdamas savo klausimus. KSSO reikšmė stabdant liaudies protestus Putinui yra svarbiau, negu kelių sričių Kazachstane prisijungimas. KSSO atlieka priedangos vaidmenį Rusijai, kaip žandaras posovietinėje erdvėje“, – aiškino ekspertas.
Maskvos vadovaujamas blokas išsiuntė karių į neramumų apimtą Kazachstaną
Maskvos vadovaujamas karinis aljansas ketvirtadienį išsiuntė karių į beprecedentės protestų bangos apimtą Kazachstaną, o vietos policija pranešė „likvidavusi dešimtis“ žmonių, bandžiusių šturmuoti vyriausybės pastatus.
Ilgą laiką laikytas viena stabiliausių iš buvusių sovietinių Centrinės Azijos šalių, energijos išteklių turtingas Kazachstanas susidūrė su didžiausia per pastaruosius dešimtmečius krize, protestams dėl kylančių degalų kainų virtus plataus masto neramumais.
Augant spaudimui, Kazachstano prezidentas K. Tokajevas naktį paprašė Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO), vienijančios šešias buvusias sovietines šalis, pagalbos.
Jis sakė, kad jo šaliai reikia pagalbos kovoje su „teroristinėmis gaujomis, kurios iš esmės yra tarptautinės, įgijusios rimtą parengimą užsienyje“.
Praėjus kelioms valandoms KSSO pranešė, kad į Kazachstaną išsiųsti pirmieji kariai, įskaitant rusų desantininkus ir karius iš kitų aljanso narių.
„Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos taikos palaikymo pajėgos buvo išsiųstos ribotam laikui į Kazachstano Respubliką padėčiai stabilizuoti ir normalizuoti“, – sakoma KSSO sekretoriato pranešime. Vis dėlto jame nenurodoma, kiek karių siunčiama.
Dabartinis KSSO pirmininkas, Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas, kiek anksčiau paskelbė, kad aljansas patenkins prašymą, ir tvirtino, kad Kazachstanas susidūrė su „kišimusi iš išorės“.
Tuo metu Kazachstano policininkai pranešė, kad „likvidavo dešimtis“ protestuotojų, bandžiusių šturmuoti administracinius pastatus didžiausiame šalies mieste Almatoje.
„Praėjusią naktį ekstremistų pajėgos mėgino šturmuoti administracinius pastatus, Almatos miesto policijos departamentą, taip pat vietos policijos komisariatus. Dešimtys užpuolikų buvo likviduoti“, – policijos atstovę Saltanat Azirbek citavo naujienų agentūros „Interfax“, TASS ir „Ria Novosti“.
Daugiau kaip 1 000 sužeistųjų
Anksti ketvirtadienį per televiziją K.-J. Tokayevas sakė, kad „teroristai“ užgrobinėja pastatus, infrastruktūrą ir lengvuosius ginklus bei kovoja su saugumo pajėgomis.
Ketvirtadienį socialiniuose tinkluose pasirodžiusiuose vaizdo įrašuose buvo matyti apiplėštos parduotuvės ir sudegę pastatai Almatoje, girdėti automatų šūviai gatvėse ir baimės kupinų gyventojų riksmai.
Pareigūnai pranešė, kad per neramumus iki šiol buvo sužeista daugiau nei 1 000 žmonių, beveik 400 buvo hospitalizuoti, o 62 gydomi intensyviosios terapijos skyriuje.
Šią savaitę protestai išplito visoje šalyje, kurioje gyvena 19 mln. žmonių, kilus pasipiktinimui dėl po Naujųjų metų pakilusios suskystintųjų dujų – pagrindinio transporto priemonių kuro šalies vakaruose – kainos.
Tūkstančiai žmonių išėjo į gatves Almatoje ir vakariniame Mangystau regione teigdami, kad kainų kilimas buvo nesąžiningas, atsižvelgiant į didžiulius naftos ir dujų eksportuotojo Kazachstano energijos išteklius.
Pranešama, kad protestuotojai trečiadienį šturmavo kelis vyriausybės pastatus, įskaitant Almatos meriją ir prezidento rezidenciją.
Kaip pranešė Kazachstano žiniasklaida, remdamasi Vidaus reikalų ministerijos informacija, per šiuos neramumus iki trečiadienio vakaro žuvo mažiausiai aštuoni teisėsaugos pareigūnai, dar 317 buvo sužeisti.
Bendras šių įvykių vaizdas vis dar neaiškus dėl ryšio sutrikimų, įskaitant kelių valandų trukmės interneto išjungimus, susirašinėjimo programėlių blokavimą ir mobiliojo ryšio trikdžius.
Protestai sukėlė didžiausią iki šiol grėsmę režimui, kurį įkūrė prezidentas Nursultanas Nazarbayevas, atsistatydinęs 2019 metais ir savo įpėdiniu pasirinkęs K.-J. Tokayevą.
Šalies vadovas bandė užkirsti kelią tolesniems neramumams anksti trečiadienį pranešdamas apie ministro pirmininko Askaro Mamino vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą, tačiau protestai tęsėsi.
Nepaprastoji padėtis
Be to, K.-J. Tokayevas pranešė, kad perima iš N. Nazarbayevo svarbios Saugumo tarybos vadovo pareigas – tai netikėtas žingsnis, turint galvoje dar neišblėsusią eksprezidento įtaką.
Protestams paaštrėjus, vyriausybė vėlai trečiadienį pareiškė, kad nepaprastoji padėtis, anksčiau paskelbta labiausiai protestų apimtose vietovėse, iki sausio 19 dienos galios visoje šalyje.
Tai reiškia, kad galios naktinė komendanto valanda, kelionių ribojimai ir masinių susibūrimų draudimas.
Didelė pykčio dalis nukreipta į 81-erių N. Nazarbayevą, kuris valdė Kazachstaną nuo 1989-ųjų, kol perdavė valdžią K.-J. Tokayevui.
Daugelis protestuotojų skandavo „Senį lauk!“, turėdami galvoje N. Nazarbayevą, o socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizduose buvo matyti griaunama buvusio prezidento garbei iškilusi statula.
Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos paragino visas puses laikytis „santūrumo“, o Vašingtonas ragino valdžios institucijas leisti protestuotojams „taikiai reikštis“.
Kazachstano vyriausybė beveik netoleruoja realios opozicijos ir yra kaltinama nepriklausomų balsų tildymu.
Spontaniški, nesankcionuoti protestai Kazachstane yra neteisėti, nepaisant 2020 metais priimto įstatymo, kuriuo buvo sušvelninti kai kurie susirinkimų laisvės apribojimai.
