Ukrainos politikas Borislavas Bereza pažymėjo, kad keista amplitude besivystantys įvykiai Kazachstane galėjo būti Maskvos plano „atgaivinti SSRS“ dalimi.
„Dabar dėlionė jau susidėliojo. Kazachstano prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas išmainė savo lojalumą Kremliui ir su Rusijos scenaristų pagalba faktiškai atsikratė Nazarbajevo bei jo klano. Jeigu jiems pavyks viskas, kas buvo sugalvota, tai netrukus išvysime Kazachstano anšliusą. Atsižvelgiant neseniai Putino įvykdytą Baltarusijos įsisavinimą, tai galima kalbėti apie tolimesnį SSRS 2.0 scenarijaus įgyvendinimą“, – rašė jis savo „Telegram“ paskyroje.
Jis taip pat yra tikras ir dėl to, kad Kremlius turi parengęs scenarijų prisijungti Ukrainą. „Reikia ruoštis pasipriešinimui tai scenarijaus daliai, kurią jis yra skyręs Ukrainai. Nebus paprasta. Tačiau mes susitvarkysime. Mes neturime prabangos nesėkmei“, – konstatavo B. Bereza.
Šią teoriją gali netiesiogiai patvirtinti ir vos prieš savaitę įvykęs buvusio šalies prezidento N. Nazarbajevo susitikimas su Rusijos prezidentu V. Putinu, ir chaotiškai besivystanti protestų eiga. Protesto akcijos apėmė visą Kazachstaną, tačiau vietos saugumo, policijos pajėgos ir kariuomenė nedemonstruoja savo pajėgumų.
Sutapimas: prieš pat neramumų pradžią „tautos tėvas“ lankėsi pas Putiną
Likus vos kelioms dienoms iki neramumų Kazachstane pradžios Sankt Peterburge įvyko susitikimas tarp dviejų gerų bičiulių: ilgamečio šios šalies prezidento Nursultano Nazarbajevo ir vis dar Rusijos prezidento Vladimiro Putino.
2021-ųjų gruodžio 28 d. susitikę politikai, kaip skelbiama oficialiuose pranešimuose, „pasidalijo savo nuomonėmis apie svarbiausius regioninius ir tarptautinius politinius klausimus“, o taip pat „aptarė Eurazijos ekonominės sąjungos sukūrimo istoriją bei vystymosi aplinkybes“.
Autoritarinis lyderis N. Nazarbajevas, oficialiai vadinamas „tautos tėvu“ („elbasy“), šalį valdė 1989-2019 m. Vėliau šalies prezidento vietą užleido K. Tokajevui, o pats užėmė Nacionalinio saugumo tarybos pirmininko vietą. Sausio 5-osios vakarą K. Tokajevas paskelbė, kad N. Nazarbajevas yra nušalinamas nuo šios pozicijos, o pirmininko vietą perima jis pats.
Pats „tautos tėvas“ N. Nazarbajevas per visą 5-ą dieną trunkantį neramumų laikotarpį nė sykio taip ir neišstojo pakalbėti su tauta.
Protestai Kazachstane prasidėjo vos po 4 dienų – 2022-ųjų sausio 2 d. – staiga pakilus vartotojų dujų kainoms. Protestas prasidėjo naftininkų mieste Žanaozene, tačiau vėliau persimetė ir į didžiuosius miestus. Labai staigiai protesto akcijos tapo nekontroliuojamos – protestuotojai padeginėjo valstybinius pastatus, prasidėjo marodieriavimas ir smurto protrūkiai. Kazachstano teisėsauga skelbia, kad per 4 neramumų šalyje dienas žuvo 12 pareigūnų, o vienam jų Almatoje buvo nupjauta galva.
Iškalbingas epizodas užfiksuotas Almatos tarptautiniame oro uoste. Vietos žiniasklaidos teigimu, sausio 5-ąją oro uostas buvo „užimtas 40-ies žmonių“. Kalbinti oro uosto atstovai tvirtino, kad strateginį objektą saugojusi „kariuomenė tiesiog kažkur dingo ir nusileidusio lėktuvo keleivius turėjome evakuoti patys“.
Vėliau valdžia paskelbė, kad „bandant atsiimti oro uostą žuvo du kariai“. Maža to, dėl įvykių Almatoje – administracinių ir karinių pastatų užpuolimo, oro uosto užėmimo – buvo apkaltintos „užsienyje parengtos teroristinės grupuotės“. Kazachstano VRM pranešime teigiama, kad tai esą įrodo „aukštas užpuolikų pasirengimo ir veiksmų koordinacijos lygis“.
N. Nazarbajevo klano, įskaitant ir K. Tokajevą, atsistatydinimo reikalaujantys kazachų protestuotojai neturi ryškesnių politinių lyderių. Ankstesnė valdžia daugelį metų dorojosi su bent kokiais bandymais suformuoti opoziciją, todėl dabartinė „revoliucija“ faktiškai neturi jokių oficialių atstovų. Sausio 6-ąją į Kazachstaną iš Rusijos ir Baltarusijos išvyko pirmieji taikdarių konvojai. Tikinama, kad jie užsiims strateginių objektų apsauga ir bus šalyje „tiek, kiek reikės užtikrinti tvarką“.
