kremlius

 Kremlius ketvirtadienį atsisakė komentuoti Ukrainos kaltinimus, kad Maskva pirmą kartą paleido į Ukrainą tarpžemyninę balistinę raketą. Paklaustas, ar Maskva paleido raketą, galinčią nešti tiek įprastines, tiek branduolines galvutes ir pataikyti į taikinius už tūkstančių kilometrų, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė, kad „šia tema neturi ką pasakyti“....

 Kremlius trečiadienį absurdiškomis ir juokingomis pavadino prielaidas, kad Maskva atsakinga už telekomunikacijų kabelių, besidriekiančių Baltijos jūra, pažeidimą. „Visiškai absurdiška nuolat dėl visko nepagrįstai kaltinti Rusiją. Tai juokinga atsižvelgiant į tai, kad nėra jokios reakcijos į Ukrainos sabotažinę veiklą Baltijos jūroje“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusijos ekonomikos metinis augimas trečiąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo iki 3,1 proc. nuo 4,1 proc. antrąjį, skelbia federalinė statistikos tarnyba „Rosstat“, remdamasi duomenimis, kurie bus tikslinami mažiausiai du kartus. Į „karo bėgius“ įstatytos Rusijos ekonomikos raidos liepos-rugsėjo mėnesiais išankstinis įvertis – kukliausias nuo 2023-ųjų pirmojo ketvirčio.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos vadovybė esą akivaizdžiai nervinasi dėl Rusijos pažangos palei fronto liniją, jei Kyjivas prašo Jungtinių Valstijų suteikti tolimojo nuotolio raketų „Tomahawk“, informuoja agentūra „Reuters“. Kiek anksčiau laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė JAV „Tomahawk“ raketų, kurių veikimo nuotolis siekia 2 500 km. Vadinasi, jos galėtų smogti taikiniams giliai Rusijos teritorijoje.

Rusijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį pirmuoju skaitymu nubalsavo už biudžeto projektą, pagal kurį kitais metais išlaidos gynybai padidės beveik 30 proc., Kremliui nukreipiant didžiulius išteklius savo karui Ukrainoje. Žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – deputatai projektui pritarė didžiule balsų dauguma ir tik vienas balsavo „prieš“. Antrasis svarstymas įvyks lapkričio 14 dieną.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbius BRICS viršūnių susitikime, Kremliaus duomenimis, pabrėžė savo kariuomenės laimėjimus kare prieš Ukrainą. Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, Ukrainos krizė – taip jis vadino karą, buvo viena temų visuose dvišaliuose V. Putino susitikimuose. „Jis akcentavo Ukrainos pusės nenorą derėtis ir labai, labai pozityvią Rusijos pajėgų dinamiką fronte“, – kalbėjo D. Peksovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros.

Pirmadienį Kremlius pareiškė, kad Moldovos prezidento rinkimuose ir referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES) buvo „anomalijų“.  Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad tiek referendume dėl narystės ES, tiek prezidento rinkimuose buvo tam tikras „augimas“ Maios Sandu ir pritariančiųjų narystei bloke stovyklos naudai. Kremlius pridūrė, kad proeuropietiška Moldovos prezidentė turės įrodyti kaltinimus dėl Maskvos kišimosi į rinkimus.

Autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – ligoninėje. Jam atliekama medicininė apžiūra, praneša valstybinė žiniasklaidos agentūra TASS. Pasak atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, V. Putinas neturi sveikatos problemų. „Žinoma“, – atsakė jis, paklaustas, ar kalba apie įprastą profilaktinę priežiūrą, o ne apie sveikatos problemas. „Turima omenyje įprasta medicininė patikra“, – teisinosi Kremliaus atstovas spaudai.

Antradienį Kremlius apkaltino Vakarų šalis „akivaizdžiai mėginant“ paveikti šį mėnesį Sakartvele vyksiančius parlamento rinkimus. Šios Kaukazo šalies prezidentė Salome Zurabišvili kaltina Rusiją mėginimu suklastoti balsavimą, Europos Parlamentas paragino taikyti sankcijas už valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ stovinčiam milijardieriui Bidzinai Ivanišviliui.

Kremlius ketvirtadienį atmetė Seulo teiginį, kad Šiaurės Korėjos kariai tikriausiai kariauja Ukrainoje kartu su Rusijos pajėgomis. „Atrodo, kad tai dar viena melaginga naujiena“, – plačiau nedetalizuodamas žurnalistams komentavo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Ukrainos leidinys „Kyiv Post“, remdamasis žvalgybos šaltiniais, penktadienį pranešė, kad rusų okupuotoje teritorijoje netoli Donecko per ukrainiečių raketų ataką žuvo šeši Šiaurės Korėjos karininkai.

24 šalių lyderiai dalyvaus šį mėnesį Rusijos Kazanės mieste vyksiančiame BRICS šalių viršūnių susitikime, ketvirtadienį pranešė Rusijos prezidento padėjėjas. Svarbiausias Vladimiro Putino padėjėjas užsienio politikos srityje Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad 24 šalys bus atstovaujamos „vadovų lygiu“, dalyvaus Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Lyderių susitikimas prasidės spalio 22 dieną.

Kremlius bando sukurti iliuziją, kad Ukrainoje kariavę rusų vyrai turės geresnes karjeros perspektyvas. Rusija susiduria su karių savanorių trūkumu ir siekia numalšinti Ukrainos karo veteranų kritiką.

Kremlius šaltai reagavo į spėliones apie galimą pokalbį telefonu tarp Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino. „Iš pirmo žvilgsnio bendrų temų (pokalbiui) nėra, mūsų santykiai faktiškai pasiekė nulinį tašką – ir ne mūsų iniciatyva“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros. Tačiau V. Putinas yra ir bus atviras dialogui, pridūrė jis. O. Scholzas ir V. Putinas pastarąjį kartą telefonu kalbėjosi 2022 m. gruodį.

Rusija nesitiki, kad NATO pakeis kursą, vadovaujant naujajam generaliniam sekretoriui Markui Rutte‘i, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, praėjus kelioms valandoms, kai buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas perėmė NATO vadovo pareigas iš Jenso Stoltenbergo. Vadovaujant M. Rutte‘i, Aljanso politikoje nebus nieko naujo ar reikšmingo, citavo D. Peskovą Rusijos naujienų agentūros. Rusija nuolat tvirtina, kad NATO kelia grėsmę jos saugumui.

Prieš kelias dienas Lietuvą apskriejo žinia apie Ukrainoje, karo lauke žuvusį buvusį Klaipėdos valstybinio teatro baleto artistą ukrainietį Artemą Kolbasynskį. Reaguodamas į šią žinią, apie tai pasisakė ir baleto primarijus Nerijus Juška.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazija į Ukrainą nepavyko, ir paragino Jungtines Tautas toliau remti Kyjivą, kol jis nugalės. „Putino karas nepasiekė savo pagrindinio tikslo. Jis užsibrėžė sunaikinti Ukrainą, bet Ukraina vis dar laisva“, – sakė J. Bidenas savo paskutinėje kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje kaip JAV prezidentas.

Nepaisant Kyjivo siekio sėsti prie derybų stalo, Maskva toliau laikosi savo karo tikslų Ukrainoje. „Kai šie tikslai vienaip ar kitaip bus pasiekti, specialioji karinė operacija bus baigta“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskobas. Taip jis, pasak rusų naujienų agentūros „Interfax“, reagavo į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą. Šis, lankydamasis JAV, pareiškė, kad karo pabaiga yra arčiau nei daugelis mano.

Kremlius toliau viešai rodo, kad jokie taikūs būdai išspręsti konfliktą Ukrainoje jo nedomina ir jis tėra suinteresuotas visiška Ukrainos vyriausybės kapituliacija ir Ukrainos valstybės sunaikinimu, rašoma naujame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje. ISW analitikai atkreipė dėmesį, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, jog Ukraina pakvietė Rusiją į antrąjį savo taikos viršūnių susitikimą, bet Kremlius nerodė jokio suinteresuotumo jame dalyvauti.

Kremlius antradienį pranešė, kad Rusija didina savo kariuomenę iki 1,5 mln. aktyviosios tarnybos personalo dėl, jo teigimu, grėsmių prie savo sienų, įskaitant priešiškumą Vakaruose. „Tai lemia daugybė grėsmių, kylančių mūsų šaliai palei mūsų sienų perimetrą. Tai lemia itin priešiška padėtis prie vakarinių sienų ir nestabilumas prie rytinių sienų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Latvijoje nukritus Rusijos dronui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Lietuva palaikys stiprų sąjungininkų atsaką į Kremliaus sukeltą incidentą. „Prieš tris metus neįsivaizduojami incidentai dabar laikomi įprastais. Nei Ukrainoje, nei Latvijoje nei bet kur kitur NATO teritorijoje niekas neturėtų leistis, tačiau tai yra nauja realybė, kuriai atsirasti leido mūsų neveiklumas.

Rusijoje penktadienį prasideda tris dienas truksiantys vietos valdžios rinkimai. Piliečiai renka naujus gubernatorius, regionų parlamentus ir merus. Tikros opozicijos ar konkuravimo rinkimuose nėra. Nepaisant to, balsavimas laikomas svarbiu gyventojų nuomonės testu Kremliui, Rusijai susiduriant su Ukrainos puolimu Kursko srityje bei pasienio teritorijų apšaudymu. Didžiausioje pagal plotą pasaulio šalyje daugiau kaip 57 mln. rinkėjų iki sekmadienio galės atiduoti savo balsą.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad nesijaudina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Mongolijoje gali būti sulaikytas. Išvakarėse Kremlius pranešė, kad V. Putinas kitą savaitę lankysis Mongolijoje, kuri yra Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), išdavusio rusų lyderio arešto orderį, narė.

Kremlius ketvirtadienį perspėjo Prancūziją nepaversti „Telegram“ įkūrėjui ir vadovui Pavelui Durovui iškeltos baudžiamosios bylos politiniu persekiojimu. „Svarbiausia, kad tai, kas vyksta Prancūzijoje, nevirstų politiniu persekiojimu“, – nurodė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. 39-erių milijardierius technologijų magnatas P. Durovas šeštadienį buvo sulaikytas Paryžiaus-Buržė oro uoste.

Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų debatuose kilo diskusija, ar tikrai Rusiją galima laikyti pagrindine grėsme Lietuvai bei Europai. Nors dalis politikų laikėsi pozicijos kad Kremliaus režimas Lietuvai neabejotinai kelia egzistencinę grėsmę, visgi renginyje dalyvavęs Lietuvos liaudies partijos sąrašo lyderis Eduardas Vaitkus ir „Taikos koalicijos“ atstovas Mindaugas Puidokas akcentavo, kad daug daugiau rizikų kelia dabartinių valdančiųjų vykdoma agresyvi užsienio politika.

Rusijos sostinėje Maskvoje sustiprintos saugumo priemonės. Ypač sustiprintas saugumas miesto centre ir aplink Kremlių. Apie tai pranešė Rusijos „Telegram“ kanalas „Baza“. Pažymima, kad pirmajame ir antrajame specialiuosiuose pulkuose, taip pat Rusijos nacionalinėje gvardijoje iš darbuotojų buvo sudarytos kasdienės „atsargos“. Baiminasi įsiveržimo „Baza“ teigimu, Maskva nuolat stebi grėsmes, įskaitant galimą diversinių grupių prasiskverbimą į Maskvą ir Maskvos sritį.

Pranešama, kad Kremlius yra sunerimęs dėl smurtinių nusikaltimų, kuriuos padaro Rusijos kariai, grįžtantys iš fronto linijos. Nepriklausoma Rusijos naujienų agentūra „Meduza“, remdamasi neįvardytais šaltiniais Kremliuje, teigė, kad Vladimiro Putino generalinio štabo viršininko pirmasis pavaduotojas Sergejus Kirijenka nerimauja, jog kariai „prastai adaptuojasi“ grįždami į civilinį gyvenimą. Tai parodo, jog Rusijos valdžia ne iki galo supranta pavojus, su kuriais šalis gali susidurti po karo.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad ketvirtadienį per apsikeitimą kaliniais paleistos rusų šnipų poros vaikai nežinojo, kad jie yra rusai, kol neįlipo į lėktuvą, skrendantį į Maskvą. „Vakar atvykusių „nelegalų žvalgybininkų“ vaikai tik lėktuve iš Ankaros sužinojo, kad jie yra rusai. Jie nekalba rusiškai“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Kaip pranešama, sugrįžtančiuosius ketvirtadienio vakarą pasitikęs Vladimiras Putinas tuos vaikus pasveikino ispaniškai.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad derėtis dėl apsikeitimo kaliniais yra ne tas pats, kas tartis dėl karo Ukrainoje nutraukimo. Maskvos teigimu, taikos derybos grindžiamos „visiškai kitokiais principais“ nei tarpvalstybiniai kalinių mainai.  Rusija ir Vakarų šalys sutarė dėl apsikeitimo 24 kaliniais ir dviem nepilnamečiais, kurie ketvirtadienį buvo paleisti.

Pasak analitikų, Rusijos pajėgos Ukrainoje per mėnesį netenka beveik 100 tankų. Tuo pat metu Kremlius per mėnesį jų pagamina ne daugiau nei 50. Siekdami kompensuoti šį tankų trūkumą, rusai iš sandėlių ištraukia senus Šaltojo karo laikų tankus, tada juos atnaujina, kai kuriais atvejais modernizuoja ir siunčia į frontą kartu su naujai pagamintais tankais.

Kremlius penktadienį pareiškė „sunkiai dirbantis“, siekdamas pakeisti mažėjančio gimstamumo Rusijoje tendenciją, ir perspėjo, kad „katastrofiškos“ demografinės tendencijos kelia pavojų šalies ateičiai. Nuo Tarybų Sąjungos žlugimo Rusija susidūrė su daugybe demografinių problemų, įskaitant gyventojų senėjimą, vyrų nutekėjimą dėl konflikto Ukrainoje ir mažiausią per 17 metų gimstamumo lygį.

Rusijoje turėtų būti uždraustos visos šiuolaikinės pramogos, kurios „griauna“ tradicines vertybes, pareiškė Vladimirą Putiną palaikantis filosofas, „rusų pasaulio“ ideologas Aleksandras Duginas. „Būtina leisti tik morališkai sveikas pramogas – visų pirma tautinius šokius ir keliones po gimtąjį kraštą, o dar geriau – piligrimines keliones į šventas vietas. Visa kita turėtų būti uždrausta“, – rašė A. Duginas savo „Telegram“ kanale.

Prieš priimdama bet kokius kvietimus derėtis, Rusija pirmiausia turi išsiaiškinti, ką Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turi omenyje sakydamas „viršūnių susitikimas dėl taikos“, antradienį pareiškė Kremlius. „Pirmasis viršūnių susitikimas dėl taikos visiškai nebuvo viršūnių susitikimas dėl taikos. Todėl galbūt pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką jis turi omenyje“, – stočiai „Zvezda“ sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kremlius penktadienį atmetė pranešimus, kad JAV anksčiau šiais metais sužlugdė Rusijos sąmokslą nužudyti didelės vokiečių ginklų gamintojos, tiekiančios ginklus Ukrainai, vadovą.  „Visa tai pateikiama dar vienos netikros istorijos stiliumi, todėl tokių pranešimų negalima vertinti rimtai“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jungtinių Valstijų planas Vokietijoje nuolat dislokuoti tolimojo nuotolio raketas sukels Šaltojo karo laikų lygio konfrontaciją tarp Rusijos ir Vakarų, ketvirtadienį pareiškė Kremlius. „Mes nuolat žengiame žingsnius Šaltojo karo link. Grįžta visi Šaltojo karo su tiesiogine konfrontacija atributai“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė Rusijos valstybinės televizijos žurnalistui.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad negali kištis į įkalinto vyriausybės kritiko Vladimiro Kara-Murzos, kuris praėjusią savaitę atsidūrė ligoninėje, reikalus.  Dėl V. Kara-Murzos sveikatos būklės nuogąstaujama paaiškėjus, kad jo advokatams ar šeimos nariams neleidžiama su juo susitikti.

Pranešta, kad Rusijos įmonės vis dažniau naudoja šalyje uždraustą maisto priedą – transglutaminazę, kitaip vadinamą „mėsos klijais“. Šią medžiagą gamyboje rusai naudoja tam, kad sumažintų gamybos sąnaudas, skelbia „Newsweek“. Rusijos dienraštis „Izvestija“, remdamasis valstybinės žemės ūkio saugos agentūros „Rosselchoznadzor“ ir visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos „Rospotrebnadzor“ duomenimis pranešė, kad 2023 m. užfiksuoti 25 atvejai, kai mėsos ir pieno produktų gamintojai naudojo ši...

Kremlius atmetė Rusijos atsakomybę dėl raketos smūgio vaikų ligoninei Kyjive. „Žinoma, kad tai viešųjų ryšių akcija, šiuo atveju – krauju paremta viešųjų ryšių akcija“, – Rusijos valstybinei televizijai pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Ukrainiečiai, anot jo, netinkamai panaudojo savo oro gynybą, ir viena iš jos raketų pataikė į ligoninę. Dabar Kyjivas esą šia tragedija naudojasi, kad sukurtų foną prezidento Volodymyro Zelenskio dalyvavimui NATO viršūnių susitikime.

Antradienį Kremliaus atstovas pareiškė, kad Rusija atidžiai stebės Vašingtone prasidėsiantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kiti pasaulio lyderiai.

Rusijoje VIP medžiotojais save vadina tie asmenys, kurie vis dažniau renkasi medžioti visoje šalyje saugomus gyvūnus. Tarp šių medžiotojų yra ir aukšto rango Rusijos pareigūnų bei turtingų verslininkų. Šie medžiotojai kartu su prasta Vyriausybės priežiūra gali kelti grėsmę šalies retų rūsių išlikimui. Bet panašu, kad didesnė dalis šių medžiotojų yra iš užsienio. „Nuo caro laikų medžioklė Rusijoje yra laikoma elitine santykių vystymo forma.

Panašu, kad Kremlius pasitelkia karo belaisvių mainų politiką kaip dar vieną retorinį įrankį, kad pakirstų sprendimų priėmimo procesą Ukrainoje, teigia Karo tyrimų institutas (ISW). Pasak ISW analitikų, Kremliaus paskirta Rusijos žmogaus teisių komisarė Tatjana Moskalkova apkaltino Ukrainą keliant „nerealius reikalavimus“, dėl kurių apsikeitimas karo belaisviais jau kelis mėnesius yra sustojęs.

Nušviesdama pastarojo pusmečio Lietuvos iniciatyvas stiprinti krašto apsaugą, Rusijos žiniasklaidos priemonės pabrėžė neva neatsakingus Lietuvos politinės ir karinės vadovybės sprendimus, galinčius sukelti didelį karą. Debunk.

Antradienį Kremlius kaip „absurdišką“ pasmerkė kitą mėnesį Šveicarijoje vyksiantį tarptautinį viršūnių susitikimą dėl taikos Ukrainoje, nes Rusija į jį nepakviesta.

Maskva ketvirtadienį užsipuolė „karštakošius“ JAV įstatymų leidėjus, kai pasigirdo vis daugiau raginimų leisti Ukrainai naudoti jai suteiktą amerikietišką ginkluotę Rusijai apšaudyti. Vienas iš raginančiųjų tai padaryti yra JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas.

Panašu, kad Kremlius kuria sistemą vadinamųjų Rusijos „tėvynainių užsienyje“ statusui įteisinti, tai greičiausiai dalis pastangų sukurti informacines sąlygas pateisinti tolesnę agresiją ir hibridines operacijas užsienyje neva „ginant“ Rusijos tėvynainius, sakoma Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.

Kremlius ir toliau ima „žvanginti branduoliniais ginklais“ tuo metu, kai Vakaruose vyksta svarbios politinės diskusijos, tarytum nevalingai mėgindamas daryti įtaką sprendimų priėmėjams Vakaruose, rašoma naujausiame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje. ISW priminė, jog gegužės 21 d. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad raketiniai Pietų karinės apygardos daliniai pradėjo pirmą nestrateginių (taktinių) branduolinių ginklų pratybų etapą.

Kremlius trečiadienį sukritikavo Europos Sąjungos planus panaudoti iš įšaldyto Rusijos turto gautas pajamas teikti karinę pagalbą Ukrainai, pavadindamas juos „nusavinimu“. ES ministrai antradienį galutinai pritarė siūlymui naudoti pajamas iš ES įšaldyto Rusijos turto Ukrainai padėti. Pagal susitarimą būtų naudojamos už turtą gautos palūkanos ir kitoks pelnas, bet ne pats turtas, kuris liks įšaldytas. Priėmus tokį sprendimą, jau 2024 m. pagalbai būtų skirta net 3 mlrd. eurų.

Per 20 metų, praleistų Kremliaus viršūnėje, Vladimiras Putinas subūrė daugybę sąjungininkų ir bendrininkų. Rusijos prezidento artimą aplinką, sudaro įvairus elitas – nuo saugumo tarnybų darbuotojų iki oligarchų. Jie visi turi glaudžius ryšius su Putinu ir dažnai dalinasi panašiomis nuostatomis.

Centrinėje Baltarusijos dalyje statomos saugyklos Rusijos branduolinei ginkluotei, apie kurios perdavimą anksčiau pranešė Kremlius. Kaip rašo „Ukrinform“, tai sakoma JAV laikraščio „The New York Times“ publikacijoje. Žurnalistai išanalizavo palydovines nuotraukas ir kalbėjosi su branduolinės ginkluotės bei ginklų kontrolės ekspertais, kad išsiaiškintų naujų saugyklų statybos, kuri buvo pradėta dar 2023 metų kovo mėnesį, vietą.

Vladimiras Putinas gegužės 9-osios parado metu tęsė Kremliaus propagandos, kurios esmė yra prilyginti dabartinius įvykius, kaip prieš beveik 80 metų pasibaigusio Antrojo pasaulinio karo tęstinumą, skleidimą. Rusijoje valdžią jau 24 metus uzurpavęs buvęs KGB karininkas, prisimindamas „anuos laikus“, akcentavo „dabartinę kovą su neonacizmu“. Parade Maskvos Raudonojoje aikštėje dalyvavo ir apie 1 tūkst. dabartinio karo Ukrainoje dalyvių, tokiu būdu parodant tariamą kovos tęstinumą.