kremlius

Rusijos sostinėje Maskvoje sustiprintos saugumo priemonės. Ypač sustiprintas saugumas miesto centre ir aplink Kremlių. Apie tai pranešė Rusijos „Telegram“ kanalas „Baza“. Pažymima, kad pirmajame ir antrajame specialiuosiuose pulkuose, taip pat Rusijos nacionalinėje gvardijoje iš darbuotojų buvo sudarytos kasdienės „atsargos“. Baiminasi įsiveržimo „Baza“ teigimu, Maskva nuolat stebi grėsmes, įskaitant galimą diversinių grupių prasiskverbimą į Maskvą ir Maskvos sritį.

Pranešama, kad Kremlius yra sunerimęs dėl smurtinių nusikaltimų, kuriuos padaro Rusijos kariai, grįžtantys iš fronto linijos. Nepriklausoma Rusijos naujienų agentūra „Meduza“, remdamasi neįvardytais šaltiniais Kremliuje, teigė, kad Vladimiro Putino generalinio štabo viršininko pirmasis pavaduotojas Sergejus Kirijenka nerimauja, jog kariai „prastai adaptuojasi“ grįždami į civilinį gyvenimą. Tai parodo, jog Rusijos valdžia ne iki galo supranta pavojus, su kuriais šalis gali susidurti po karo.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad ketvirtadienį per apsikeitimą kaliniais paleistos rusų šnipų poros vaikai nežinojo, kad jie yra rusai, kol neįlipo į lėktuvą, skrendantį į Maskvą. „Vakar atvykusių „nelegalų žvalgybininkų“ vaikai tik lėktuve iš Ankaros sužinojo, kad jie yra rusai. Jie nekalba rusiškai“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Kaip pranešama, sugrįžtančiuosius ketvirtadienio vakarą pasitikęs Vladimiras Putinas tuos vaikus pasveikino ispaniškai.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad derėtis dėl apsikeitimo kaliniais yra ne tas pats, kas tartis dėl karo Ukrainoje nutraukimo. Maskvos teigimu, taikos derybos grindžiamos „visiškai kitokiais principais“ nei tarpvalstybiniai kalinių mainai.  Rusija ir Vakarų šalys sutarė dėl apsikeitimo 24 kaliniais ir dviem nepilnamečiais, kurie ketvirtadienį buvo paleisti.

Pasak analitikų, Rusijos pajėgos Ukrainoje per mėnesį netenka beveik 100 tankų. Tuo pat metu Kremlius per mėnesį jų pagamina ne daugiau nei 50. Siekdami kompensuoti šį tankų trūkumą, rusai iš sandėlių ištraukia senus Šaltojo karo laikų tankus, tada juos atnaujina, kai kuriais atvejais modernizuoja ir siunčia į frontą kartu su naujai pagamintais tankais.

Kremlius penktadienį pareiškė „sunkiai dirbantis“, siekdamas pakeisti mažėjančio gimstamumo Rusijoje tendenciją, ir perspėjo, kad „katastrofiškos“ demografinės tendencijos kelia pavojų šalies ateičiai. Nuo Tarybų Sąjungos žlugimo Rusija susidūrė su daugybe demografinių problemų, įskaitant gyventojų senėjimą, vyrų nutekėjimą dėl konflikto Ukrainoje ir mažiausią per 17 metų gimstamumo lygį.

Rusijoje turėtų būti uždraustos visos šiuolaikinės pramogos, kurios „griauna“ tradicines vertybes, pareiškė Vladimirą Putiną palaikantis filosofas, „rusų pasaulio“ ideologas Aleksandras Duginas. „Būtina leisti tik morališkai sveikas pramogas – visų pirma tautinius šokius ir keliones po gimtąjį kraštą, o dar geriau – piligrimines keliones į šventas vietas. Visa kita turėtų būti uždrausta“, – rašė A. Duginas savo „Telegram“ kanale.

Prieš priimdama bet kokius kvietimus derėtis, Rusija pirmiausia turi išsiaiškinti, ką Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turi omenyje sakydamas „viršūnių susitikimas dėl taikos“, antradienį pareiškė Kremlius. „Pirmasis viršūnių susitikimas dėl taikos visiškai nebuvo viršūnių susitikimas dėl taikos. Todėl galbūt pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką jis turi omenyje“, – stočiai „Zvezda“ sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kremlius penktadienį atmetė pranešimus, kad JAV anksčiau šiais metais sužlugdė Rusijos sąmokslą nužudyti didelės vokiečių ginklų gamintojos, tiekiančios ginklus Ukrainai, vadovą.  „Visa tai pateikiama dar vienos netikros istorijos stiliumi, todėl tokių pranešimų negalima vertinti rimtai“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jungtinių Valstijų planas Vokietijoje nuolat dislokuoti tolimojo nuotolio raketas sukels Šaltojo karo laikų lygio konfrontaciją tarp Rusijos ir Vakarų, ketvirtadienį pareiškė Kremlius. „Mes nuolat žengiame žingsnius Šaltojo karo link. Grįžta visi Šaltojo karo su tiesiogine konfrontacija atributai“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė Rusijos valstybinės televizijos žurnalistui.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad negali kištis į įkalinto vyriausybės kritiko Vladimiro Kara-Murzos, kuris praėjusią savaitę atsidūrė ligoninėje, reikalus.  Dėl V. Kara-Murzos sveikatos būklės nuogąstaujama paaiškėjus, kad jo advokatams ar šeimos nariams neleidžiama su juo susitikti.

Pranešta, kad Rusijos įmonės vis dažniau naudoja šalyje uždraustą maisto priedą – transglutaminazę, kitaip vadinamą „mėsos klijais“. Šią medžiagą gamyboje rusai naudoja tam, kad sumažintų gamybos sąnaudas, skelbia „Newsweek“. Rusijos dienraštis „Izvestija“, remdamasis valstybinės žemės ūkio saugos agentūros „Rosselchoznadzor“ ir visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos „Rospotrebnadzor“ duomenimis pranešė, kad 2023 m. užfiksuoti 25 atvejai, kai mėsos ir pieno produktų gamintojai naudojo ši...

Kremlius atmetė Rusijos atsakomybę dėl raketos smūgio vaikų ligoninei Kyjive. „Žinoma, kad tai viešųjų ryšių akcija, šiuo atveju – krauju paremta viešųjų ryšių akcija“, – Rusijos valstybinei televizijai pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Ukrainiečiai, anot jo, netinkamai panaudojo savo oro gynybą, ir viena iš jos raketų pataikė į ligoninę. Dabar Kyjivas esą šia tragedija naudojasi, kad sukurtų foną prezidento Volodymyro Zelenskio dalyvavimui NATO viršūnių susitikime.

Antradienį Kremliaus atstovas pareiškė, kad Rusija atidžiai stebės Vašingtone prasidėsiantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kiti pasaulio lyderiai.

Rusijoje VIP medžiotojais save vadina tie asmenys, kurie vis dažniau renkasi medžioti visoje šalyje saugomus gyvūnus. Tarp šių medžiotojų yra ir aukšto rango Rusijos pareigūnų bei turtingų verslininkų. Šie medžiotojai kartu su prasta Vyriausybės priežiūra gali kelti grėsmę šalies retų rūsių išlikimui. Bet panašu, kad didesnė dalis šių medžiotojų yra iš užsienio. „Nuo caro laikų medžioklė Rusijoje yra laikoma elitine santykių vystymo forma.

Panašu, kad Kremlius pasitelkia karo belaisvių mainų politiką kaip dar vieną retorinį įrankį, kad pakirstų sprendimų priėmimo procesą Ukrainoje, teigia Karo tyrimų institutas (ISW). Pasak ISW analitikų, Kremliaus paskirta Rusijos žmogaus teisių komisarė Tatjana Moskalkova apkaltino Ukrainą keliant „nerealius reikalavimus“, dėl kurių apsikeitimas karo belaisviais jau kelis mėnesius yra sustojęs.

Nušviesdama pastarojo pusmečio Lietuvos iniciatyvas stiprinti krašto apsaugą, Rusijos žiniasklaidos priemonės pabrėžė neva neatsakingus Lietuvos politinės ir karinės vadovybės sprendimus, galinčius sukelti didelį karą. Debunk.

Antradienį Kremlius kaip „absurdišką“ pasmerkė kitą mėnesį Šveicarijoje vyksiantį tarptautinį viršūnių susitikimą dėl taikos Ukrainoje, nes Rusija į jį nepakviesta.

Maskva ketvirtadienį užsipuolė „karštakošius“ JAV įstatymų leidėjus, kai pasigirdo vis daugiau raginimų leisti Ukrainai naudoti jai suteiktą amerikietišką ginkluotę Rusijai apšaudyti. Vienas iš raginančiųjų tai padaryti yra JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas.

Panašu, kad Kremlius kuria sistemą vadinamųjų Rusijos „tėvynainių užsienyje“ statusui įteisinti, tai greičiausiai dalis pastangų sukurti informacines sąlygas pateisinti tolesnę agresiją ir hibridines operacijas užsienyje neva „ginant“ Rusijos tėvynainius, sakoma Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.

Kremlius ir toliau ima „žvanginti branduoliniais ginklais“ tuo metu, kai Vakaruose vyksta svarbios politinės diskusijos, tarytum nevalingai mėgindamas daryti įtaką sprendimų priėmėjams Vakaruose, rašoma naujausiame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje. ISW priminė, jog gegužės 21 d. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad raketiniai Pietų karinės apygardos daliniai pradėjo pirmą nestrateginių (taktinių) branduolinių ginklų pratybų etapą.

Kremlius trečiadienį sukritikavo Europos Sąjungos planus panaudoti iš įšaldyto Rusijos turto gautas pajamas teikti karinę pagalbą Ukrainai, pavadindamas juos „nusavinimu“. ES ministrai antradienį galutinai pritarė siūlymui naudoti pajamas iš ES įšaldyto Rusijos turto Ukrainai padėti. Pagal susitarimą būtų naudojamos už turtą gautos palūkanos ir kitoks pelnas, bet ne pats turtas, kuris liks įšaldytas. Priėmus tokį sprendimą, jau 2024 m. pagalbai būtų skirta net 3 mlrd. eurų.

Per 20 metų, praleistų Kremliaus viršūnėje, Vladimiras Putinas subūrė daugybę sąjungininkų ir bendrininkų. Rusijos prezidento artimą aplinką, sudaro įvairus elitas – nuo saugumo tarnybų darbuotojų iki oligarchų. Jie visi turi glaudžius ryšius su Putinu ir dažnai dalinasi panašiomis nuostatomis.

Centrinėje Baltarusijos dalyje statomos saugyklos Rusijos branduolinei ginkluotei, apie kurios perdavimą anksčiau pranešė Kremlius. Kaip rašo „Ukrinform“, tai sakoma JAV laikraščio „The New York Times“ publikacijoje. Žurnalistai išanalizavo palydovines nuotraukas ir kalbėjosi su branduolinės ginkluotės bei ginklų kontrolės ekspertais, kad išsiaiškintų naujų saugyklų statybos, kuri buvo pradėta dar 2023 metų kovo mėnesį, vietą.

Vladimiras Putinas gegužės 9-osios parado metu tęsė Kremliaus propagandos, kurios esmė yra prilyginti dabartinius įvykius, kaip prieš beveik 80 metų pasibaigusio Antrojo pasaulinio karo tęstinumą, skleidimą. Rusijoje valdžią jau 24 metus uzurpavęs buvęs KGB karininkas, prisimindamas „anuos laikus“, akcentavo „dabartinę kovą su neonacizmu“. Parade Maskvos Raudonojoje aikštėje dalyvavo ir apie 1 tūkst. dabartinio karo Ukrainoje dalyvių, tokiu būdu parodant tariamą kovos tęstinumą.

Rusija ketvirtadienį mini Sovietų Sąjungos pergalę prieš hitlerinę Vokietiją 1945-aisiais ir Raudonojoje aikštėje surengė tradicinį karinį Pergalės dienos paradą. Tai – trečiasis toks paradas nuo karo Ukrainoje pradžios. Daugybėje Rusijos regionų pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimo paradai dėl saugumo buvo atšaukti.  Savo renginius atšaukė Belgorodo, Briansko, Pskovo, Riazanės, Kursko ir Saratovo regionai, nors ne visi jie yra netoli Ukrainos.

Rusijoje studentai verčiami atlikti „praktiką“ karo pramonės įmonėse ir atsisakius yra grąsinima išmesti iš universiteto. Jaunuoliai įtaria, kad ten reikės rinkti dronus. Taip pat panašu, kad darbintis dabar gali ne vien studentai, bet ir vaikai nuo 14 metų. Rusijoje nuskambėjo siūlymas pamokas perkelti į vakarą tam, kad mokiniai turėtų laiko dirbti fabrikuose.

Maskva pagrasino atsakyti į, Kremliaus tvirtinimu, „konfrontacinius“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos veiksmus. Rusija tradiciškai kaltina Baltijos šalis „priešiškumu“ dėl to, kad jos nutraukė didžiąją dalį ryšių su ja. Ji perspėjo, kad Maskva atsakys „asimetrinėmis priemonėmis“, nors ir nenurodė, ką konkrečiai neva padarė Baltijos šalys.

Kremlius pareiškė, kad artėjančios taktinių branduolinių ginklų pratybos, apie kurias Rusija paskelbė kiek anksčiau pirmadienį, yra atsakas į Vakarų lyderių, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), komentarus dėl karių siuntimo į Ukrainą. „Akivaizdu, kad kalbame apie pono Macrono ir Britanijos atstovų pareiškimus“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, žurnalistų paklaustas, kas paskatino surengti pratybas.

Rusija jau ne vieną savaitę prieš Baltijos šalis vykdo hibridinę ataką, kurios metu trikdo ir blokuoja komercinių skrydžių GPS signalus. Nors ši ataka paveikia visas Baltijos šalis, labiausiai trikdžius kol kas jaučia Estija, į kurios miestą Tartu iki gegužės pabaigos skrydžius sustabdė Suomijos oro linijos „Finnair“. „Facebook“ grupė „Orai ir klimatas Lietuvoje“ parodė, kaip žemėlapyje atrodo GPS ryšio trukdymas.

Rusijos vyriausybės atstovas perspėjo Vakarus dėl bandymų konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą ir pagrasino galimais atsakomaisiais veiksmais. Galimybė konfiskuoti Rusijos turtą aptarinėjama Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir Europos Sąjungoje. Yra pasigirdę raginimų panaudoti šiuos pinigus padedant Ukrainai. Sekmadienį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas užsiminė, kad Maskva galėtų konfiskuoti užsienio turtą Rusijoje, jei būtų imtasi veiksmų konfiskuoti Rusijos turtą užsienyje.

Pirmadienį Kremlius perspėjo, kad imsis „būtinų“ priemonių „savo saugumui garantuoti“, jei Lenkija priims branduolinius ginklus. Prieš tai Varšuva pareiškė, kad yra pasirengusi tai padaryti, jei NATO nuspręstų dislokuoti šiuos ginklus. „Kariškiai, žinoma, išanalizuos situaciją ir bet kokiu atveju imsis visų būtinų atsakomųjų veiksmų, kad garantuotų mūsų saugumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

2002 m. spalio 23 d. po sunkios darbo dienos, kuri, atrodė, galėjo tęstis amžinai, rusai turėjo galimybę pasižiūrėti dramos kupiną istorinį miuziklą „Nord Ost“. Nuo lietaus lašų spindintis šaligatvis vedė meno mylėtojus tiesiai į Dubrovkos teatrą Rusijos sostinėje – Maskvoje. Įpusėjus graudžiai operai, žiūrovai įsikibę į kėdes laukė dramos kulminacijos. Tačiau vietoje dainuojančių aktorių, stebėtojai išvydo į sceną išbėgusių 40 kaukėtų ir ginkluotų vyrų.

Kremliui Ukrainoje dislokavus naują sparnuotąją raketą, kilo susirūpinimas, kad Vladimiras Putinas turi galimybę naudotis ginklu, kuris yra „pavojingesnis“ už greitesnę hipergarsinę balistinę raketą „Kinžal“, kuria Rusijos režimo lyderis anksčiau gyrėsi. JAV Karo studijų institutas (ISW) praėjusią savaitę pranešė, kad Rusija gamina ir dislokuoja naują sparnuotąją raketą, pavadintą „Ch-69“, skirtą Ukrainos energetikos infrastruktūros bombardavimui.

Rusijos režimas rimtai svarsto galimybę panaudoti Ukrainoje branduolinį ginklą – mat, jis nebegali sustoti ar mažinti karo apsukų, o tik kuo labiau eskaluoti. O dabartinis tempas ir „pasiekimai“ Kremliaus, esą, netenkina. Taip video laidai „ELTA zoomas“ remdamasis savo informacija tvirtino Baltarusijos opozicijos atstovas Valerijus Saskaščikas.

Kremlius aktyviai bando pasinaudoti prorusiškais veikėjais Moldovoje, kad destabilizuotų Moldovos demokratiją ir visuomenę. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų institutas (ISW). Tokiu būdu Rusija nori užkirsti kelią Moldovai įstoti į Europos Sąjungą ar net pateisinti būsimas hibridines ar konvencines operacijas prieš Moldovą.

Kremlius penktadienį nepriimtinais pavadino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono teiginius, kad Rusija vykdydama dezinformacijos kampaniją bando pakenkti Paryžiaus olimpinių žaidynių organizavimui. E. Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva bando skleisti naratyvą, jog Prancūzija nesugebės surengti žaidynių ir kad renginys kels riziką. „Tai visiškai nepagrįsti kaltinimai“, – penktadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Pamaskvėje praėjusią savaitę netikėtai įvykus teroro aktui, kuris nusinešė 143 žmonių gyvybes, rusai pasipiktino, kodėl išpuolio nenumatė ir jam kelio neužkirto šalies specialiosios tarnybos. Pasak „The New York Times“ (NYT), tam įtakos turėjo rusų spec. tarnybų nepasitikėjimas užsienio žvalgyba, dėmesys Ukrainai ir politinės represijos šalies viduje.

Kremlius ketvirtadienį pranešė, kad vyksta diskusijos dėl galimo „The Wall Street Journal“ žurnalisto Evano Gershkovicho, kuris beveik prieš metus buvo sulaikytas Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu, paleidimo mainais į rusų kalinį. 32-ejų JAV pilietį 2023 metų kovą sulaikė saugumo tarnybos FSB kontržvalgybos agentai ir apkaltino šnipinėjimu. Tai pirmas toks kaltinimas Vakarų šalies žurnalistui Rusijoje nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.

Nuo pat pirmųjų karo dienų nuožmiai atsilaikanti Ukraina neketina sustoti – Kyjivas aktyviai naikina Rusijos Juodosios jūros laivyną. Trys pažeisti vertingojo Juodosios jūros laivyno laivai yra aiškus Ukrainos sėkmės ženklas. Ukrainos kariškiai užsiminė, kad trys Rusijos laivai – du dideli desantiniai laivai ir žvalgybos laivas, į kurį anksčiau taikėsi Ukraina, – galėjo nukentėti nuo Ukrainos raketų smūgių Krymo uostamiestyje Sevastopolyje.

Kremlius antradienį pavadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „savotišku žydu“, kai buvo paklaustas, kaip pastarasis gali būti susijęs su Islamo džihadistų įvykdytu išpuoliu. Rusų valdžios atstovai toliau teigia, kad Kyjivas buvo kažkaip susijęs su penktadienį Maskvos koncertų salėje įvykdytu išpuoliu, per kurį žuvo mažiausiai 139 žmonės. V. Zelenskis šiuos kaltinimus atmeta kaip absurdiškus.

Kremlius pareiškė, kad Rusija Ukrainoje yra karo padėtyje, ir tai žymi reikšmingą oficialių valdžios kalbų apie šį konfliktą pokytį. „Esame karo padėtyje. Taip, ji prasidėjo kaip specialioji karinė operacija, bet kai tik ten susidarė ta banda, kai kolektyviniai Vakarai tapo dalyviais Ukrainos pusėje, mums tai jau tapo karu“, – penktadienį paskelbtame interviu prokremliškam laikraščiui sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kremlius pirmadienį sumenkino opozicijos protestus per savaitgalį vykusius Rusijos prezidento rinkimus, kuriuos triuškinamai laimėjęs pasiskelbė Vladimiras Putinas, ir pareiškė, kad mirusio opozicijos lyderio našlė Julija Navalnaja „atitrūko nuo tėvynės“ ir prarado savo rusiškas „šaknis“. „Yra daug žmonių, kurie... visiškai atitrūko nuo tėvynės, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad penktadienį prasidedant tariamiems Rusijos prezidento rinkimams Kremlius gali išnaudoti šį laiką įvairioms provokacijoms. „Rytoj Rusijoje prasideda taip vadinami rinkimai, kurie truks iki sekmadienio. Be abejo, kuomet yra pakankamai vangus Rusijos visuomenės noras dalyvauti tuose rinkimuose, visada siekiama sumobilizuoti rinkėjus – kad jiems būtų aktualios temos, kad jie vienaip ar kitaip pasirodytų rinkimuose.

Kariuomenės analitikai pernai fiksavo net pusketvirto tūkstančio propagandos ir dezinformacijos atvejų. Pradedant Vilniuje vykusiu NATO viršūnių susitikimu ir mūsų istorijos iškraipymu, baigiant informacinėmis atakomis vakaruose, kur rusai aiškina, kad kilus karui Lietuvos ginti neverta. Rusai bando skleisti ir žinutes, kad Lietuvos kariai bus siunčiami kariauti į Ukrainą.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad prezidentas Emmanuelis Macronas neva didina Prancūzijos įsitraukimą į Maskvos karą Ukrainoje, šiam prakalbus apie galimybę nusiųsti ten  karių. Antradienį E. Macronas savo komentarais dar kartą patvirtino prieštaringai vertinamas praėjusios savaitės pastabas, kuriomis jis neatmetė galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą.

Rusijos vyriausybė pavadino keletą Vokietijos nepelno, mokslinių tyrimų ir aktyvistų grupių „nepageidaujamomis“. Daugelio manymu, toks sprendimas – eilinis Kremliaus bandymas užgniaužti kritiką. Viena iš organizacijų, kurioms dabar priklijuota ši Rusijos teisingumo ministerijos etiketė - Friedricho Eberto fondas, su Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo centro ir kairiųjų socialdemokratų partija susijusi ekspertų grupė.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad nutekintas oficialių Vokietijos asmenų pokalbis apie galimus smūgius Kryme įrodo, kad Vakarų šalys dalyvauja Ukrainoje vykstančiame konflikte. Penktadienį socialiniuose tinkluose buvo paskelbtas nutekinto pokalbio įrašas, pridarydamas keblumų spaudimą aprūpinti Kyjivą raketomis patiriančiam Berlynui. Vokietija pranešė mananti, jog įraše girdėti „perimtas“ karinių oro pajėgų atstovų pokalbis, tačiau negalinti pasakyti, ar jis nebuvo pakeistas.

Moldovos prezidentė Maia Sandu, komentuodama Uždniestrės deputatų suvažiavimo rezultatus ir jų kreipimąsi į Rusiją, pareiškė, kad Tiraspolis tikisi gauti iš Kremliaus pinigų. Tai pranešė portalas „NewsMaker“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Tiraspolis paprašė pinigų, mačiau, kad jis kreipėsi į Maskvą ir kitas tarptautines struktūras bei organizacijas.