kremlius

Ilgametis Vladimiro Putino parankinis Dmitrijus Medvedevas plataus masto puolimo Ukrainoje metu tapo aršiausiu Kremliaus vanagu, nors ilgus metus buvo vadinamas „liberalu“. Pastaruosius metus iš buvusio šalies premjero ir prezidento galima išgirsti tik neapykantos Vakarams žodžius bei grasinimus branduoliniu susidorojimu, nors savo politinės veiklos pike jis buvo laikomas Rusijos ateities politiku.

Kruviną Kremliaus politiką aktyviai remiantis skandalingasis dainininkas Filipas Kirkorovas nusprendė keistis. Jis radikaliai pakeitė savo įvaizdį ir jau parodė rezultatus. Kaip paaiškėjo, Kirkorovas pakeitė šukuoseną – nusiskuto dažytus plaukus, palikdamas trumpą „ežiuką“. Be to, Kirkorovas galbūt nusprendė žengti naują žingsnį. Dainininkas užsiminė mąstantis apie plaukų persodinimą. Tokiai operacijai reikia visai nuskusti galvą.

Prieš kitą savaitę Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pakėlė du viršgarsinius branduolinius bombonešius Tu-160, dar kitaip vadinamus „Baltosiomis gulbėmis“. Tai yra Kremliaus bandymas įspėti Vakarus, rašo „Daily Mail“. Abu lėktuvai dalyvavo 12 valandų trukmės pratybų misijoje. Abi „Baltosios gulbės“ nuskrido daugiau kaip 5 600 mylių. Viršgarsinis lėktuvas yra toks, kuris gali skristi didesniu už garsą greičiu.

Rusijos žurnalistinių tyrimų centras „Dosjė“ paskelbė iki tol niekur nepublikuotas Vladimiro Putino traukinio vidaus nuotraukas. Asmeniniame šarvuotame Rusijos prezidento sąstate yra masažo ir kosmetologijos kabinetai, susirinkimų ir sporto salės. Specialų V. Putino traukinį prižiūri Rusijos geležinkelių inžinieriai ir dešimtys Federalinės saugumo tarnybos, kuri saugo aukščiausius šalies vadovus, agentų.

Rusija ketvirtadienį paskelbė uždaranti Suomijos konsulatą Sankt Peterburge ir išsiunčianti iš šalies devynis diplomatus, sakydama, kad šis žingsnis yra atsakas į tai, ką ji pavadino Helsinkio vykdoma konfrontacine antirusiška politika. Naujausia NATO narė Suomija, turinti ilgą sieną su Rusija, anksčiau šį mėnesį išsiuntė devynis Rusijos ambasadoje Helsinkyje dirbusius diplomatus už žvalgybinę veiklą.

Kremlius antradienį pareiškė esąs atviras deryboms dėl galimo apsikeitimo kaliniais, tarp kurių yra ir įkalintas „The Wall Street Journal“ žurnalistas Evanas Gershkovichas, tačiau pabrėžė, kad tokios derybos turi vykti ne viešai.

Vienas pagrindinių Rusijos propagandos mašinos veidų sekmadienį apkaltino privačios karinės bendrovės „Wagner“ bosą Jevgenijų Prigožiną, kad šis, gavęs milijardus valstybės lėšų, išklydo iš kelio, po trumpo jo maišto formuojantis naujam Maskvos naratyvui. Praėjusį savaitgalį J. Prigožinas surengė neilgai trukusį sukilimą prieš aukščiausiąją Rusijos kariuomenės vadovybę, taip į itin nepatogią padėtį pastatydamas Kremlių.

Aršiausio visų laikų iššūkio Vladimirui Putinui per jo prezidentavimo 23 metus poveikis vis dar sklando ore. Maskvos elitas turi klausimų Kremliaus vadovui ir svarbiausias jų – ar Rusijos prezidentas bent akimirkai prarado šalies kontrolę, rašo „The Washington Post“.  Putinas, pirmadienį kreipdamasis į tautą pirmą kartą po šio savaitgalio ginkluoto maišto, padėkojo gyventojams už „vienybę ir patriotizmą“, o tai, anot jo, aiškiai parodo, kad „bet koks bandymas sukelti vi...

Visų akys nukreiptos į Maskvą, bet niekas nežino, į ką žiūri Maskva. Ar bus ir daugiau sukilimų? Ar Vladimiras Putinas ims dar labiau siautėti Ukrainoje, kad atlygintų? Ar jo branduoliniai ginklai saugūs? Ar viskas kažkaip grįš į status quo laikus iki karo? Tokio pobūdžio klausimai pasipylė po nesėkmingo maišto Rusijoje, kai Wagnerio grupės samdiniai buvo vos kelios valandos iki Maskvos, bet paskutinę minutę apsisuko, klausia Politico.

Įtakingi Rusijos kariniai tinklaraštininkai suabejojo Maskvos atsaku į „Wagner“ maištą – dalis jų pasigedo griežtesnės šalies diktatoriaus Vladimiro Putino reakcijos. Praėjusią savaitę „Wagner“ pajėgų lyderis Jevgenijus Prigožinas sukėlė maištą Rusijoje ir grasino užpulti Maskvą. Nepaisant to, maištas galiausiai išspręstas taikiai, J. Prigožinui leista išvykti į Baltarusiją, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Jungtinėms Valstijoms ir jų Europos sąjungininkėms besistengiant suprasti praėjusį savaitgalį Kremliuje tvyrojusį chaosą ir jo priežastis, jos tuo pat metu ragina Kyjivą pasinaudoti „langu“, galimybe ir ryžtingiau veržtis atsiimant savo teritorijas. Tuo pat metu NATO šalys laikosi tyliai Kremlius atžvilgiu ir pabrėžia, kad tai, kas vyksta Rusijoje, yra Rusijos vidaus reikalas, rašo Politico.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirodė Kremliaus vaizdo kreipimesi, kuriame kalbėjo pirmą kartą po savaitgalį samdinių boso surengto, bet galiausiai nutraukto, maišto. V. Putinas kalbėjo jaunimo forume, pavadintame „Ateities inžinieriai“, ir pagyrė įmones už tai, kad, jo žodžiais, jos užtikrino stabilų šalies pramonės veikimą rimtų išorės iššūkių akivaizdoje.

Pasaulis sulaikęs kvapą stebėjo, kaip iki dantų ginkluoti „Wagner“ kovotojai be jokio pasipriešinimo užima Rusijos miestus Rostovą prie Dono ir Voronežą ir netrukus karinė kolona pradeda judėti link Maskvos, o iš ten bėga aukščiausių šalies pareigūnų, tarp jų ir Vladimiro Putino, lėktuvai. „Tai buvo labai rimta situacija. Tai buvo ginkluotas maištas. Tokio dalyko Rusijoje, Maskvoje nebuvo nuo 1991 m. Kremliaus pučo“, – apie ginkluotą sukilimą atsiliepė politologas Alvydas Medalinskas.

Rusijoje kilusi suirutė, susijusi privačios karinės bendrovės „Wagner“ bandymu surengti sukilimą prieš Kremlių, atskleidė šalies prezidento Vladimiro Putino autoriteto pažeidžiamumą, sekmadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Rusijos vyriausybė anksčiau pranešė, kad „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas, atšaukęs savo karių žygį į Maskvą, išvyks į Baltarusiją ir nebebus kaltinamas, taip stengiantis sušvelninti rimčiausią saugumo krizę šalyje per pastaruosius dešimtmečius.

Antikremliškas magnatas Michailas Chodorkovskis verslininkas, buvęs koncerno „Jukos“ prezidentas ir vadovas, iki 2003 metų tituluotas turtingiausiu Rusijos žmogumi, ragina šalies gyventojus remti „Wagner“ vadą Jevgenijų Prigožiną. „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas pažadėjo nuversti Maskvos karinę vadovybę, apie tai skelbia BBC.

Kremlius penktadienį atmetė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarus, kad Rusija vaidina destabilizuojamą vaidmenį Afrikoje, išsakytus atkreipiant dėmesį į ten veikiančias rusų samdinių grupes. „Rusija plėtoja draugiškus, konstruktyvius santykius, grindžiamus abipuse pagarba ir rūpinimusi vieni kitų problemomis. Mūsų santykiai su visomis  Afrikos šalimis nėra nukreipti ir negali būti nukreipti prieš trečiąsias šalis“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kremlius trečiadienį užsipuolė Jungtines Valstijas, jų prezidentui Joe Bidenui prilyginus kolegą iš Kinijos Xi Jinpingą diktatoriams, ir teigė, kad šie JAV lyderio komentarai atspindi esą neprognozuojamą Vašingtono užsienio politiką. „Tai labai prieštaringa JAV užsienio politikos apraiška, parodanti reikšmingą nenuspėjamumo elementą“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad sprogimas svarbiausiame amoniako vamzdyne turės neigiamą poveikį deryboms dėl susitarimo, skirto atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą jūra. „Tai dar vienas dalykas, kuris tikrai apsunkina situaciją, kalbant apie susitarimo pratęsimą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Maskva trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos diversinė grupė susprogdino vamzdyną „Toljatis–Odesa“, kuriuo Rusija iki puolimo pradžios eksportavo amoniaką.

Užtvankos Ukrainoje susprogdinimą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pavadino karo nusikaltimu ir ragino patraukti Kremlių atsakomybėn. „Šiandien matome precedento neturintį Rusijos išpuolį prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Pagrindinės užtvankos sunaikinimas yra karo nusikaltimas, keliantis tiesioginę grėsmę tūkstančiams žmonių“, – įraše „Twitter“ paskyroje antradienį teigė šalies vadovas. „Rusija už tai turi būti patraukta atsakomybėn“, – rašė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad jo šalis pasiruošusi pradėti kontrpuolimą ir negali ilgiau laukti tikėdamasi daugiau ginklų iš Vakarų. Netrukus išvysite ir Ukrainos lakūnų pratybas prieš lemtingą mūšį. Kyjivas neslepia, kad ir partizaninių atakų pačios Rusijos teritorijoje šiuo metu gali būti daugiau.

Kremlius jau žino, kas galėtų pakeisti autoritarinį Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką jo mirties atveju, sako Baltarusijos opozicijos aktyvistas Pavelas Latuška, rašo UNIAN. Anot jo, Kremlius mano, kad vienas iš variantų – dabartinė Respublikos tarybos vadovė Natalija Kochanova. „Scenarijus išoriškai atrodo pakankamai aiškus. Tai pirmas asmuo N. Kochanova, Respublikos Tarybos aukštųjų parlamento rūmų pirmininkė. Lukašenka pasitiki ja kaip moterimi, kaip politike.

Kremlius puolamosiose operacijose Ukrainoje „Wagner“ pajėgas ketina pakeisti Čečėnų lyderio Ramzano Kadyrovo kovotojais „kadyrovcais“, naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).  Apžvalgoje pažymima, kad Rusijos karinė vadovybė tikriausiai įsakė Čečėnijos Respublikos vadovo R. Kadyrovo kariuomenei pradėti puolimo operacijas Ukrainoje po to, kai „Wagner“ paliks Bachmutą.

Gegužės 30-osios rytą Maskva susidūrė su masyviu dronų puolimu. Nepaisant Kremliaus bandymų švelninti politinę to reikšmę, Rusijoje kilo lengva panika dėl iki tol atrodytų „neliečiamos“ sostinės statuso praradimo. Nepaisant socialiniuose tinkluose kilusios lengvos panikos dėl paties Maskvos užpuolimo fakto Rusijos propaganda eilinį sykį pasistengė, kad vietos gyventojai to rimtai nevertintų.

Britų saugumo ekspertė Alexandra Walmsley neatmeta galimybės, kad antradienį Maskvoje įvykdytas išpuolis bepiločiais orlaiviais galėjo būti suorganizuotas paties Kremliaus. Karališkojo jungtinio ginkluotųjų pajėgų instituto gynybos ir saugumo ekspertė A. Walmsley „Sky News“ išpuolį Maskvoje pavadino galima „netikros vėliavos operacija“ – tai yra provokaciniu saviškių suorganizuotu išpuoliu.

„Rusijos laisvės legionas“ skelbiasi turintis „tūkstančius kandidatų, kurie laukia patekimo į jų gretas“ ir žada kovą dabartiniam Rusijos režimui. Partizanai atskleidė ir savo strategijos gaires – puldinėti pasienio teritoriją ir kaupti pajėgas vėlesniam Maskvos puolimui. „The Times“ kalbintas „Rusijos laisvės legiono“ (RLL) vadas „Cezaris“ pareiškė, kad jie nori užimti kažkiek Rusijos teritorijos tam, kad naudotų ją kaip placdarmą tolimesniems puldinėjimams ir Kremliaus šturmui.

Rusijos gynybos ministras ketvirtadienį atvyko į Minską, kur dalyvavo susitikime su kariuomenės atstovais. Buvo pasirašyta oficiali sutartis dėl branduolinio ginklo Baltarusijos teritorijoje dislokavimo, tačiau Kremliaus atstovas pažymėjo, jog jo kontrolė išliks Maskvos rankose. Gegužės 25-ąją Minske buvo pasirašytas dokumentas, apibrėžiantis nestrateginio branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje. Jį pasirašė šalių gynybos ministrai Sergejus Šoigu ir Viktoras Chreninas.

Bepiločio lėktuvo ataką prieš Kremlių Maskvoje gegužę surengė specialūs Ukrainos kariniai ar žvalgybos padaliniai. Apie tai skelbia „The New York Times“ (NYT), remdamasis JAV žvalgybos agentūrų duomenimis. Kartu leidinys pažymi, kad Jungtinės Valstijos nežino, kuris padalinys galėjo surengti ataką, taip pat nežino, ar apie tai žinojo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas šiuo metu baiminasi, kad pasikėsinti į jo gyvybę gali ne tik Ukraina, bet ir savi žmonės, mano Ukrainos karinė žvalgyba. Anot Ukrainos žvalgų vado pavaduotojo Vadimo Skibickio, Ukraina prioritetu laiko V. Putino ir „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino galvas. Apie tai V. Skibickis kalbėjo interviu „Welt“, rašo focus.ua. Anot jo, Rusijos režimo lyderis V. Putinas išlieka Ukrainos taikinių sąrašo viršuje.

Jekaterinburgo miesto teismas žinomam Kremliaus kritikui Jevgenijui Roizmanui penktadienį skyrė 260 000 rublių (apie 3 000 eurų) baudą baudžiamojoje byloje už komentarus apie karą Ukrainoje. Rusijos prokurorai ketvirtadienį pareikalavo J. Roizmaną pripažinti kaltu ir skirti jam piniginę baudą dėl kaltinimų Rusijos kariuomenės diskreditavimu.  Balandžio pradžioje prasidėjusiame teismo procese 60-metis buvęs meras savo kaltės nepripažino. Jam grėsė iki penkerių metų kalėjimo.

Propagandinio Rusijos kanalo RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian pranešė savo darbo vietoje sulaukusi siuntos su sprogmenimis. Į jos darbovietę išskubėjo policija, kuri išsiaiškino, kad siuntinyje buvo visai ne sprogmuo, o intymus žaislas. M. Simonian pareiškė, kad jai į darbą buvo išsiųstas siuntinys su sprogmenų pėdsakais. Siuntinį esą aptiko saugos tarnyba. Tai į įvykio vietą buvo iškviesta policija.

Kremliaus kritiko Vladimiro Kara-Murzos žmona trečiadienį išreiškė didelį susirūpinimą dėl prastėjančios jo sveikatos kalėjime ir pasidžiaugė jo drąsa Maskvos ciniško keršto akto akivaizdoje. „Akivaizdu, kad esu susirūpinusi, – sakė Jevgenija Kara-Murza interviu naujienų agentūrai AFP. – Jo sveikata iš tiesų prastėja.

Rusija antradienį sakė, kad vis dar neapsisprendė, ar atnaujins savo dalyvavimą svarbiame susitarime, kuriuo leidžiama eksportuoti grūdus iš karo draskomos Ukrainos. Susitarimas, kuriam tarpininkavo Jungtinės Tautos ir Turkija, turi baigti galioti gegužės 18 dieną. „Yra daug neatsakytų klausimų dėl mūsų susitarimo dalies.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka praleido svarbią valstybinę šventę, todėl kilo daug spėlionių dėl galimos sunkios jo ligos. Nuo praėjusios savaitės, kai nesėkmingai sudalyvavo pergalės dienos minėjime Maskvoje,  jis buvo dingęs iš visuomenės akiračio. 68 metų lyderis, kuris įprastai kasmet mini Valstybės vėliavos, herbo ir himno dieną sekmadienį nebuvo renginyje, jo vardu kalbą skaitė ministras pirmininkas.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui atvykus į Jungtinę Karalystę derybų su ministru pirmininku Rishi Sunaku, Kremlius pirmadienį pareiškė, kad nauji britų ginklai, kuriuos ketinama tiekti Kyjivui, sukels tik tolesnę destrukciją. „Britanija siekia save pastatyti į šalių, kurios ir toliau pumpuoja ginklus į Ukrainą, centrą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad sprendimas tiekti ginklus tik veda į tolesnę kovą ir destrukciją.

Pastarosiomis savaitėmis Wagnerio grupės įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas ėmė viešai smerkti Rusijos karinę vadovybę. Jis tai daro daug dažniau ir įnirtingiau nei bet kada anksčiau.

Praėjus kelioms dienoms po tariamos dronų atakos prieš Kremlių, kuria, Maskvos teigimu, buvo mėginta nužudyti Vladimirą Putiną, Sankt Peterburge pradėjo veikti naujas kovos su dronais padalinys, rašo „Sky news“. Antrojo pagal dydį Rusijos miesto policija sukūrė dronų padalinį, kuris, kaip pranešama, dirbti pradėjo gegužės 9 d. Anot Rusijos pareigūnų, padalinio tikslas – užtikrinti „viešąją tvarką“ per didelius renginius.

Gegužės 9-osios parade Maskvoje dalyvavo žmogus, panašus į Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną, bet ne pats Rusijos režimo lyderis, „FreeDom“ pareiškė Ukrainos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas. „Tai nėra įtarimai. Tai yra informacija. Parade dalyvavo asmuo, panašus į Putiną“, – sako jis. Invaziją į Ukrainą pradėjusi Rusija antradienį šventė gegužės 9-ąją – minėjo Pergalės dieną ir ta proga rengė paradą, kuriame dalyvavo ir režimo lyderis V. Putinas.

Čekijos prezidentas ir buvęs NATO generolas Petras Pavelas pareiškė, kad planuojamas Ukrainos kontrpuolimas, gali būti sėkmingas, tačiau pareikalauti daugybės aukų, jei rusai gerai panaudos savo parengtą gynybą.

Lenkijai nusprendus Kaliningrado nebevadinti Kaliningradu, į tai sureagavo Kremlius. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad šis sprendimas „ribojasi su beprotybe“, rašo „Sky news“. Anot jo, tai yra „priešiškas veiksmas“ Rusijai. Kaliningradas, esantis tarp Lietuvos ir Lenkijos, iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kol jį aneksavo Sovietų Sąjunga ir pervadino politiko Michailo Kalinino garbei, buvo žinomas kaip Kenigsbergas.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas turėtų nustoti gerti tiek daug degtinės prieš rašydamas į „Telegram“, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, rašo „Politico“. Neseniai D. Medvedevas paragino nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Reaguodamas į tai D. Kuleba pasiūlė D. Medvedevui mažiau gerti. „Medvedevas turėtų išgerti mažiau degtinės prieš eidamas į „Telegramą“, – vokiečių leidiniui „Bild“ pareiškė D. Kuleba.

Kasmet Rusijoje pompastiškai gegužės 9-ąją švenčiama „Pergalės diena“ Kremliaus medijoje tapdavo dingstimi demonstratyviai apkaltinti Baltijos šalis neonacizmu, „rusofobija“ ir istorijos perrašinėjimu. Tradiciškai ši tema susilaukdavo nemažai dėmesio įvairiuose pro-kremliškuose interneto puslapiuose, tačiau šiemet ši tendencija nusilpo. Anot analizės centro Debunk.

Šią savaitę pasaulį suklusti privertė drono sprogimas virš Kremliaus. Dalis spėlioja, kad jį susprogdino ukrainiečiai, o kai kurie mano, kad tai padarė pats Vladimiras Putinas, norėdamas mobilizuoti visuomenę. Politologas Nerijus Maliukevičius mano, kad tokia akcija Rusijos valdžiai būtų nenaudinga, o šalyje yra ir kitų potencialių veikėjų, kurie galėjo tai padaryti.

Baltieji rūmai ketvirtadienį absurdiškais pavadino Maskvos kaltinimus, kad JAV sumanė dronų ataką prieš prezidento Vladimiro Putino rezidenciją Kremliuje, kurią, jo teigimu, įvykdė Ukraina. Maskva trečiadienį apkaltino Ukrainą paleidus du bepiločius orlaivius į Kremlių, pavadinusi tai bandymu nužudyti V. Putiną. Kyjivas neigia esantis kaip nors susijęs su tuo įvykiu. „Sprendimai dėl tokių išpuolių priimami ne Kyjive, o Vašingtone, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Ištikimiausias Kremliaus propagandistas Vladimiras Solovjovas aršiai sureagavo į Rusijos teigimu, ukrainiečių prieš Kremlių surengtą dronų ataką, grasindamas Ukrainai visišku sunaikinimu. Jis pareiškė, kad po sprogimų viename iš Kremliaus bokštų „Ukroreichas turėtų nustoti egzistuoti“. „Daugiau nebegali būti raudonų linijų. Naciai paskutinį kartą bombardavo Kremlių. Niekšai ir kalės vaikai, jūs turite atsakyti.

Kremlius ketvirtadienį apkaltino JAV sumanius dronų ataką prieš prezidento Vladimiro Putino rezidenciją Kremliuje, kurią, jo teigimu, įvykdė Ukraina. Kyjivas neigia esantis kaip nors susijęs su tuo įvykiu. „Sprendimai dėl tokių išpuolių priimami ne Kyjive, o Vašingtone, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Kyjivas daro tik tai, kas jam liepiama.“ „Vašingtonas turi aiškiai suprasti, kad mes tai žinome“, – nurodė jis.

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai išjuokė bepiločių orlaivių išpuolį prieš Kremlių, dėl kurio Rusija kaltina Ukrainą. Abu ministrai užsiminė, kad incidentą veikiausiai organizavo pačios Rusijos valdžios institucijos. „Šių metų „Oskaras“ vaizdo efektų kategorijoje atitenka Kremliui“, – „Twitter“ rašė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad Rusija pati surengė bepiločio orlaivio išpuolį prieš Kremlių, taip norėdama paskleisti žinią Rusijos vidaus auditorijoje ir sudaryti sąlygas platesnei visuomenės mobilizacijai. Naujausioje savo ataskaitoje instituto analitikai teigia, kad yra keletas rodiklių, rodančių, kad išpuolį prieš Kremlių organizavo pati Rusijos Federacija. „Rusijos valdžia neseniai ėmėsi priemonių stiprinti vidaus oro gynybą, taip pat ir pačioje Maskvoje.

Trečiadienį vakare Rusijoje vėl buvo pastebėtas dronas. Bepiločio orlaivio skrydis užfiksuotas Maskvoje, rašo UNIAN. Visgi pastebima, kad pastaroji informacija apie skrendantį droną Maskvos centre paviešino patys rusai socialiniame tinkle „Telegram“, taip pat apie tai pranešė ir Kremliaus propagandinė žiniasklaida.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paneigė Maskvos teiginius, tvirtinančius, kad Kyjivas bandė pasikėsinti į Rusijos prezidentą Vladimiro Putino gyvybę.  Kremlius anksčiau trečiadienį apkaltino Ukrainą praėjusią naktį bandžius surengti dronų ataką prieš V. Putino rezidenciją. „Mes nepuolėme V. Putino. Paliekame tai spręsti tribunolui.