„Meduza“ pakalbino Kremliaus aplinkos šaltinius ir anksčiau su D. Medvedevu dirbusius asmenis, siekiant išsiaiškinti, kas nutiko su žymiu Rusijos politiku, į kurį Vakarai dėjo dideles viltis, kaip į galimai formuosiantį šalyje ne tokią autokratišką, kaip V. Putino, politiką.
Perspektyva nieko blogo nežadėjo
2018-aisiais eilinį sykį perrinktas V. Putinas išsaugojo ir D. Medvedevą premjero poste. Šaltinių Kremliuje teigimu, tai buvo dar 2011-ųjų paskelbtos rokiruotės valdžioje ir susitarimo tarp jų pasekmė.
„Medvedevas vėl norėjo eiti (į prezidentus), tačiau Putinas neleido. Kita vertus, Medvedevas sulaukė iš jo „garantuoto“ premjero posto būsimų dviejų kadencijų metu. O tuomet gal ir valdžios perdavimas švietė“, – aiškino portalui „Meduza“ neįvardintas, Kremliui artimas pašnekovas.
Tačiau jau tuomet D. Medvedevui kilo tam tikrų problemų. Jau 2018-aisiais jėgos struktūros pradėjo jo aplinkos verslininkų persekiojimą, o vienas iš artimiausių jo šalininkų Arkadijus Dvorkovičius net negavo ministro portfelio. „Meduza“ šaltinių duomenimis, to pareikalavo V. Putinas.
„Putinas norėjo susilpninti Medvedevą. Greičiausiai, Putinas neabejojo, kad 2024-aisiais jis kandidatuos ir vėl. Tačiau iš esmės tai Medvedevo reikalai buvo neblogi – premjeru jis dar būtų šešis metus atidirbęs“, – aiškino tuometinėje Rusijoje vyriausybėje ryšių turėjęs asmuo.
Specialiai Medvedevui sukurtos pareigos
Tačiau D. Medvedevo darbas vyriausybėje nutrūko 2020-aisiais, iškart po V. Putino kalbos Federacijos taryboje, kurioje buvo užsiminta apie Rusijos konstitucijos pataisas.
Viena iš jų numatė, kad Rusijos parlamentas skirs federalinių ministerijų vadovus, kuriuos tvirtins prezidentas. Iki tol juos skyrė Rusijos premjeras. Maža to, į Rusijos prezidento pareigas buvo įtraukta „bendra vyriausybės priežiūra“. Tokiu būdu Rusijos premjero pareigos galutinai tapo tik dar vienu sraigteliu Rusijos valdžios vertikalėje.
Kremliaus šaltinių teigimu, šių pataisų su D. Medvedevu niekas iš anksto neaptarė. Iki šiol nėra aišku, ar jis pats nusprendė pasitraukti, ar buvo priverstas tai daryti. Maža to, premjero pasitraukimą galima sieti ir su tuo, kad V. Putinui reikėjo ir kažko, kas liktų atsakingas už visuomenėje daug nepasitenkinimo sukėlusį sprendimą didinti pensinį amžių.
Vietoje D. Medvedevo į premjero vietą buvo paskirtas buvęs mokesčių tarnybos vadovas Michailas Mišustinas, kuriam buvo skirta užduotis „efektyviai parengti šalį 2021-ųjų ir 2024-ųjų rinkimams“.
Patį D. Medvedevą paskyrė į specialiai jam sukurtas (pirmininko pavaduotojo) pareigas Saugumo Taryboje. „Meduza“ pažymima, kad po karo Ukrainoje pradžios ši valdžios institucija tapo iš esmės įtakingiausia šalyje. Pirmininkauja jai pats Vladimiras Putinas.
Šios buvusio ilgamečio Rusijos premjero pareigos iki šiol nėra tiksliai reglamentuotos. Įstatymuose nurodoma, kad Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojo veiklą numato prezidentas. Vėliau buvo dar įrašyta, kad pirmininko pavaduotojas, nurodžius prezidentui, gali rengti pasitarimus, informuoti nacionalinio saugumo klausimais, o taip pat „dalyvauti Rusijos Federacijos užsienio politikos gairių kūrime ir realizavime“.
Pažymima, kad faktiniu Saugumo Tarybos vadovu išliko šios struktūros sekretorius Nikolajus Patruševas, o D. Medvedevas buvo „pasodintas ant papildomos kėdutės“.
Išmestas ir iš 2021-ųjų rinkimų
Nepaisant tokio pažeminimo, D. Medvedevas ne tik išlaikė galimybę tiesiogiai kontaktuoti su „vieninteliu svarbiausiu žmogumi šalyje“, bet ir išsaugojo kitą teoriškai svarbią vietą – „Vieningoji Rusija“ pirmininko postą, kurį užėmė nuo 2011-ųjų rudens.
Artimų Rusijos valdžiai šaltinių teigimu, D. Medvedevas bandė žengti būtent šiuo keliu – per valdančiąją partiją siekti Dūmos pirmininko posto.
„Meduza“ šaltinių teigimu, gana greitai jis suprato, kad net ir būdamas „Vieningosios Rusijos“ formaliu pirmininku, jis realios valdžios partijoje neturėjo.
Pats D. Medvedevas tikėjosi ir V. Putino, su kuriuo jam pavyko išsaugoti normalius santykius, palaikymo. Tačiau 2021-ųjų vasarą Rusijos prezidentas asmeniškai paskelbė D. Medvedevui, kad artėjančiuose rinkimuose jo „Vieningosios Rusijos“ sąrašuose nebus ir Dūmos pirmininko posto jis taip pat negaus.
Tam buvo ir konkreti, ne tik įžeistų asmeninių V. Putino ambicijų, priežastis – dėl pensijų reformų suvertus kaltę ant D. Medvedevo, šis tapo vienu iš nemėgstamiausių politikų šalyje. Likus keliems mėnesiams iki rinkimų juo nepasitikėjo apie 70 proc. rusų.
„Putinas – geras kadrų specialistas, jis puikiai supranta Medvedevo negebėjimą dirbti ką nors atsakingo. Medvedevas dirbo premjeru tuomet, kai realus premjeras Putinui net nebuvo reikalingas. Lygiai taip pat jis negali būti realiu Dūmos pirmininku. Už tai, kol iš „Vieningosios Rusijos“ vadovo jokio realaus darbo nereikia, Medvedevas gali jį užimti“, – cituojamas politologas Nikolajus Petrovas.
Tuomet D. Medvedevas taip įsižeidė, kad net nepasirodė „Vieningosios Rusijos“ štabe rinkimų dieną. Oficiali priežastis – susirgo.
Iki pats 2021-ųjų pabaigos D. Medvedevas faktiškai buvo pasitraukęs iš viešo politinio gyvenimo. Tačiau viską pakeitė pradėtas karas.
Šarvuotas garvežys Medvedevas
Daugelį metų laikytas vienu iš pagrindinių „sisteminių liberalų“ Rusijos valdžioje D. Medvedevas per pirmuosius karo Ukrainoje metus virto pačiu aršiausiu Kremliaus vanagu. Buvęs prezidentas pradėjo aktyviai skelbti savo pamąstymus soc. tinkluose: ten jis reguliariai grąsina Vakarams branduolinio ginklo panaudojimo, vokiečius vadina „fricais“, amerikiečius – „pindosais“, italus – „italiūkščiais“, kliūva, aišku, ir ukrainiečiams.
„Mūsų pagrindinė užduotis – suduoti triuškininantį smūgį visiems mūsų priešams: ukronaciams, JAV, jų pakalikams NATO, įskaitant ir šlykščiąją Lenkiją, ir kitiems Vakarų šmikiams. Mes turime susigrąžinti, galų galė, visas mūsų žemes. Visam laikui apsaugoti visus mūsų žmones“, – pareiškė D. Medvedevas vienoje iš daugelio panašaus pobūdžio savo žinučių.
„Meduza“ šaltiniai, įvardinti kaip „artimi Kremliui“, įsitikinę, kad D. Medvedevas sąmoningai pasirinko tokią retoriką. Jų teigimu, bent dalį įrašų jis rašo pats asmeniškai, o didžiąją dalį pats peržiūri ir redaguoja.
D. Medvedevas galėjo, ypač po žymiojo Saugumo Tarybos susitikimo, kuriame V. Putinas atvirai žemino visus, kurie bandė bent užsiminti apie dialogą su Vakarais, suprasti, kad geriau yra „persistengti, o tai dar prisimins kas jo liberalumą“. „Meduza“ pašnekovai mano, kad pradėjęs aktyvią kovą su „kolektyviniais Vakarais“ D. Medvedevas bando ne tik užsitikrinti savo saugumą nuo vidaus valymų, bet ir sulaukti ateityje aukštesnių postų valdžioje.
Socialiniuose tinkluose dažnai vystoma teorija, kad D. Medvedevo staigus asmenybės pokytis ir žinučių emocingumas gali būti aiškinama jo polinkiui alkoholiui. Tariamai, paūmėjo girtavimas. Tačiau, „Meduza“ teigimu, tam nėra faktinio pagrindo. Šaltiniai taip pat patvirtino, kad D. Medvedevas gali turėti polinkį girtavimui, tačiau konkrečių to įrodymų nėra.
Šaltinių teigimu, buvusio Rusijos premjero vieši, tūžmingi pasisakymai Kremliuje niekam nekliūva, į juos paprasčiausiai niekas daug dėmesio nekreipia. Anot jų, visiems aišku, kad tai yra asmeninė nuomonė ir visi prie to jau priprato. Nepaisant to, manoma, kad Vladimiras Putinas bent iš dalies pritaria išsakomoms mintims, kurias laisvai gali dėstyti D. Medvedevas.
Iki tol kelerius metus Rusijos informavimo priemonių šešėlyje buvęs D. Medvedevas dabar yra vienas labiausiai cituojamų asmenų Rusijoje. V. Putino administracija ne tik „užmerkia akis“ į jo išsišokimus, bet ir neoficialiai skatina kuo daugiau ir kuo greičiau cituoti pasisakymus.
Valdžiai lojalių Rusijos informavimo priemonių šaltinių teigimu, taip elgiamasi sąmoningai, siekiant nukreipti dėmesį nuo „santūresnės“ V. Putino bendravimo manieros. Tuo metu Kremliuje teigiama, kad jokio specialaus plano šiuo atveju nėra: tai tiesiog atitinka bendrą Kremliaus strategiją karo metu.
2022-ųjų gruodžio mėnesį V. Putinas paskyrė D. Medvedevui dar vienas pareigas – jis tapo Karinės pramonės komisijos pirmuoju pavaduotoju. Dabar buvęs premjeras važinėja po su gynybos pramone susijusias gamyklas ir ten atvirai cituoja J. Staliną, grąsindamas represijomis visiems, kas „neįvykdys valstybės užsakymų“ karo metu.
„Meduza“ šaltinio Rusijos valdžioje teigimu, naujosios pareigos privertė „Rusijos elitą“ labiau skaitytis su D. Medvedevu, tačiau realaus autoriteto nepridėjo: „Įgaliojimai yra, o autoriteto nėra“.
Vienas iš artimų Kremliui šaltinių tvirtino, kad D. Medvedevo užimama pozicija Rusijos valdžios vertikalėje gali būti apibūdinama kaip „šarvuotas garvežys ant atsarginių bėgių, kurio gali prireikti Putinui“: „Gal ir pastatys ant bėgių ir vėl, kaip patikrintą bendražygį, o gal ir supus ten, kur stovi. Prezidentas trauktis kol kas neketina“.
