Pasak ISW analitikų, Kremliaus paskirta Rusijos žmogaus teisių komisarė Tatjana Moskalkova apkaltino Ukrainą keliant „nerealius reikalavimus“, dėl kurių apsikeitimas karo belaisviais jau kelis mėnesius yra sustojęs. Rusija ir anksčiau, 2023 m. vasarą, dėl nežinomos priežasties buvo pristabdžiusi apsikeitimą karo belaisviais. Pastarasis apsikeitimas Rusijos ir Ukrainos karo belaisviais įvyko 2024 m. vasario 8 d., padedant Jungtiniams Arabų Emyratams.
Neseniai Ukraina turėjo atidaryti trečiąją Rusijos karo belaisvių stovyklą iš dalies dėl to, kad „Rusija blokuoja mainus“, taip pat daugėja rusų dezertyrų, kurie tampa karo belaisviais.
„Pastaraisiais mėnesiais po paskutinio apsikeitimo Rusija įvykdė daugelį akivaizdžių piktnaudžiavimų prieš Ukrainos karo belaisvius, įskaitant Ukrainos kariškių egzekucijas be teismo ir tyrimo, taip pat mūšio lauke naudoja karo belaisvius kaip gyvąjį skydą (abiem atvejais tai yra Ženevos konvencijos dėl karo belaisvių pažeidimai), „juodojoje rinkoje“ parduoda Ukrainos karo belaisvius Rusijos sukarintoms grupuotėms“, – teigia ISW analitikai.
Be to, kovai Ukrainoje Rusija naudoja batalioną, sudarytą daugiausia iš ukrainiečių karo belaisvių, tai dar vienas akivaizdus Ženevos konvencijos pažeidimas.
„T. Moskalkovos kaltinimas, kad už nutrūkusius karo belaisvių mainus yra atsakinga Ukraina, gali būti retorinis mėginimas suversti kaltę Ukrainai ir užmaskuoti daugybę gerai dokumentuotų Rusijos piktnaudžiavimo prieš Ukrainos karo belaisvius atvejų, siekiant sukelti nepasitenkinimą Ukrainos visuomenėje arba atgrasyti Vakarų paramą Ukrainai“, – sakoma JAV įsikūrusios ekspertų grupės pranešime.
