Rusijoje nuo Naujųjų metų įvedamas nacionalinis standartas pavadinimu „Skubus lavonų laidojimas karo ir taikos metu“. Dokumentas buvo publikuotas teisės duomenų bazėse, jame išsamiai dėstomi valdžios veiksmai organizuojant masinius laidojimus.
„Skubus lavonų laidojimas“ numatytas tais atvejais, kuomet yra „žuvusieji karo konfliktų metu ar kaip jų pasekmė, o taip pat, esant būtinybei, kilus didelei nelaimei taikos metu“, – rašoma „Znak“.
Numatyta, kad specialiai tam savivaldos suformuoti „pilietinės gynybos būriai“ galėtų laidoti „lavonus ar mirusiųjų liekanas“ žemėje, vandenyje arba apdoroti juos ugnimi.
Yra numatytos konkrečios vietovės, kurių turi būti vengiama: šalia vandentiekio ar mineralinių šaltinių, ežerų ir upių pakrantėse, daugiau nei 2 m gylyje esančių gruntinių vandenų ir pan.
„Taikos metu kaupiamos karstų (medžiagų jiems gaminti) ir patologinių maišų atsargos skaičiuojant 30 proc. nuo prognozuojamų negrįžtamųjų nuostolių, dezinfekavimo priemonių, naudojamų laidojimo metu, skaičiuojant 40 proc. nuo prognozuojamų nuostolių (10 proc. priemonių gali būti panaudota vykdant antiepideminę veiklą pirminėse žuvusiųjų vietose)“, – aiškinama dokumente.
Taip pat yra numatyta ir masinių („broliškų“) kapaviečių įrengimo ir eksploatavimo tvarka. Pateikiamas ir pavyzdys: 1 tūkst. žuvusiųjų laidojimas per tris paras nuo „branduolinio smūgio sudavimo momento“.
Tam Rusijoje pagal normatyvus turėtų būti numatytos 10 duobių, sutalpinsiančios po 100 žuvusiųjų.
Dokumente ne tik nurodyta, kokią techniką tokiu atveju yra geriau naudoti, bet ir pateikti paveikslėliai, schemos, kaip toks masinių kapaviečių rengimas turi atrodyti.
Kodėl masinių laidojimų plano prireikė būtent dabar?
„Znak“ pažymima, kad priežastis, kodėl Rusijos valdžiai būtent dabar prireikė tokio valstybinio standarto sukūrimo, nėra žinoma.
Vladimiro Putino patikėtinis karo ekspertas Viktoras Baranecas aiškino, kad normatyvai buvo kuriami pusmetį ir susiję „pirmiausiai su kovidu“. „Mes dar neturėjome prognozių, kaip mirs rusų liaudis, ar skaičius bus po tūkstantį per dieną, ar po 20 tūkstančių. Į visą tai reikalinga adekvati valdžios reakcija, kad neaiškintų, neinkštų ir nesakytų: žiūrėkit, Mišustinai, kiek miršta, o žmonės ant kelio guli. Valdžia nusprendė apsidrausti tuo atveju, jeigu viskas pakryptų kritine linkme“, – aiškino jis.
Tačiau tai nepaaiškina, kodėl planas pradėtas kurti tik prieš pusmetį, kuomet jau ir vakcina nuo COVID-19 buvo sukurta, ir apie masinį išmirimą „gatvėse“ kalbų nebuvo, o ir dokumento pavyzdyje kažkodėl nurodytas „branduolinis smūgis“, o ne ligoninėse išmirę pacientai.
Kitas rusų karybos ekspertas Aleksandras Golcas mano, kad tokie nuostoliai, kurių metu galėtų prireikti masinių kapaviečių, gali atsirasti tik panaudojus masinio naikinimo ginklus. „Tas, kas ruošė šiuos normatyvus, svarstė arba globalios epidemijos, arba globalaus karo, kuriame žus ne tik kariai, bet ir taikūs gyventojai, kategorijomis. Tai yra įmanoma tik panaudojus branduolinį ginklą. Čia kaip SSRS laikų anekdote: ką daryti branduolinio smūgio atveju? Susivynioti į antklodę ir iš lėto šliaužti į kapinių pusę, kad palengvintum darbą“, – „Novyje izvestija“ aiškino A. Golcas.
Dokumentą parengę Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Civilinės gynybos ir ekstremalių situacijų tyrimų instituto darbuotojai „Znak“ komentuoti atsisakė ir pasiūlė kreiptis į ministerijos Informacinės politikos departamentą.
