kolegija

Baigiantis mokslo metams aukštosiose mokyklose ne vienam studentui prasidėjo bemiegės naktys, mat reikia spėti laiku atiduoti akademinius ar baigiamuosius studijų darbus. Tiesa, ne visiems studentams mokslo metų pabaiga tokia įtempta. Yra ir tokių, kurie „akademines kančias“ pasilengvina nusirašinėdami ar net nusipirkdami akademinius darbus. Šio reiškinio paplitimas kelia nerimą ne tik aukštųjų mokyklų vadovams, bet ir patiems studentams.

Vilniaus kooperacijos kolegijoje darbą pradėjo naujasis direktorius Romualdas Pusvaškis. Jis pakeitė šias pareigas ilgą laiką ėjusį Joną Jakubauską. Anksčiau R. Pusvaškis 18 metų dirbo Švietimo ir mokslo ministerijoje, buvo viceministru, ministerijos sekretoriumi, Specialistų rengimo ir Profesinio ir tęstinio mokymo departamento direktoriumi. „Kooperacija – tai bendradarbiavimas, pagrįstas atsakingu veikimu.

Panevėžio kolegijoje kunkuliuoja aistros. Neapsikęsdami įstaigos vadovo Egidijaus Žukausko valdymo stiliaus, dėstytojai įsteigė darbuotojų profesinę sąjungą. Ji išsiuntė kreipimąsi Švietimo ir mokslo ministerijai, tačiau ši kištis į Kolegijos reikalus neskuba. Kuo nepatenkinti darbuotojai? Įsteigė profesinę sąjungą Panevėžio kolegijoje atmosfera kaista. Neapsikęsdami įstaigos vadovo Egidijaus Žukausko valdymo stiliaus, dalis dėstytojų įsteigė profesinę sąjungą.

Gelbėtojai surinko kelis šimtus gramų pavojingo metalo ir atidavė utilizuoti.   Antradienį apie antrą valandą dienos pranešta, jog Klaipėdoje, Bijūnų gatvėje esančios kolegijos teritorijoje ,Technologijų fakulteto auditorijoje, rastas išsiliejusio gyvsidabrio.   Į įvykio vietą atskubėję gelbėtojai surinko kelis šimtus gramų pavojingo skysto metalo ir atidavė utilizuoti.   Manoma, jog metalo galėjo išsilieti atlikus technologijos eksperimentą.

Rusijos didmiesčio gatvėmis slinkę automobilių vairuotojai  net nestabtelėjo, matydami kaip grupė chuliganų daužo  kolegijos studentą, rašo life.news.ru. Šeši  švaistęsi  peiliais paaugliai politechnikos institute besimokančiam devyniolikmečiui  kelis kartus įdūrė į širdį.  Abejingų  vairuotojų stebimas studentas mirė vietoje. Apie 23 valandą  du  studijuojantys Riazanėje jaunuoliai laukė troleibuso.  Studentai norėjo keliauti namo.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius siūlo metais pavėlinti kritikos sulaukusią naują stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Siūloma, kad ji įsigaliotų nuo 2015-ųjų. Pagal dabartinius planus po dvejų metų norintieji įstoti į nemokamą vietą aukštojoje mokykloje turės pasiekti nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygį. Norintieji patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą universitete turės mokėti anglų, vokiečių ar prancūzų kalbą B2 lygiu, stojant į kolegiją – B1 lygiu.

Liūdnai komiška istorija nutiko praėjusią savaitę Utenoje ir nors jos pabaiga laiminga, pasimokyti yra ko: mitas, kad lietuviai šalti, nemandagūs ir abejingi, o visi užsienio studentai puikiai kalba svetimomis kalbomis. Pasimetęs turkas Naujienų portalo Balsas.lt redakcija sulaukė skaitytojo laiško, kuriame papasakota istorija sudomino žurnalistus. Ar gali būti, kad aukštoji mokykla kviečiasi studentus iš užsienio, nors šie nekalba nei angliškai, nei lietuviškai.

Ar į Panevėžio kolegiją gidai kada nors ves turistus taip, kaip į vieną seniausių Europoje Vilniaus universitetą? Prižiūrėtu kultūros paveldu negalintis pasigirti Panevėžys gali būti ne mažiau įdomus nei pavyzdingai sutvarkytas Vilniaus senamiestis.Susirūpino požemiais Aukštaitijos sostinės pačiame centre, po Panevėžio kolegijos pastatais, slepiami unikalūs arkiniai-skliautiniai rūsiai, statyti prieš daugiau nei 200-us metų ir dar nė karto netyrinėti istorikų.

Vilniaus kooperacijos kolegijoje (VKK) prasidėjo papildomas dokumentų priėmimas studijoms. Bendrojo priėmimo antrojo etapo prašymai teikiami LAMA BPO informacinėje sistemoje, prisijungus prie savo registracijos. Antrajame etape įtraukti naujų studijų programų bei keisti studijų programų finansavimo pobūdžio negalima. Galima koreguoti tik pirmajame etape įtrauktų studijų programų eiliškumą.

Liepos 27 d. stojantiesiems paskelbti kvietimai studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Šių metų bendrojo priėmimo į 45 Lietuvos aukštąsias mokyklas (21 universitetą ir 24 kolegijas) pirmajame etape dalyvauti užsiregistravo 43 921 asmuo.

VšĮ Kolpingo kolegija nesutinka su Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) bei MOSTA paskelbtomis išvadomis dėl kolegijos realiųjų išteklių vertinimo. Kaip ir daug kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų, Kolpingo kolegijos bendruomenė praėjusią savaitę buvo nemaloniai nustebinta, kai viešai pristatant aukštųjų mokyklų vertinimo išvadas jos nebuvo plačiau komentuojamos, o apsiribota tik lakonišku pasakymu – neigiamas.

Abiturientai jau nuo birželio pirmosios gali pateikti prašymus studijuoti aukštosiose mokyklose. Vakar dienos duomenimis, prašymus yra pateikę beveik 28 tūkst. būsimųjų studentų. Netrukus paaiškės daugelio brandos egzaminų rezultatai, tad iki liepos 23-iosios bus aišku, kiek jaunuolių pasiryžę sėsti į aukštosios mokyklos suolą bei kokios specialybės pačios patraukliausios.

Abiturientai jau nuo birželio pirmosios gali pateikti prašymus studijuoti aukštosiose mokyklose. Vakar dienos duomenimis, prašymus yra pateikę beveik 28 tūkst. būsimųjų studentų. Netrukus  paaiškės daugelio brandos egzaminų rezultatai, tad iki liepos 23-iosios bus aišku, kiek jaunuolių pasiryžę sėsti į aukštosios mokyklos suolą bei kokios specialybės pačios patraukliausios.

Džiaugsmą baigus studijas studentams temdo aukštųjų mokyklų rinkliava už diplomą – tai motyvuojama išlaidų kompensavimu už patį dokumentą, kietą viršelį ir priedėlį. Tiesa, ne visos aukštosios mokyklos prašo susimokėti. Tačiau tos, kurios turi renka mokestį, jo dydį nustato pačios. Šiandien diplomas Lietuvoje kainuoja nuo 14 iki 125 litų.

Prasidėjus bendrajam priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, Vilniaus kooperacijos kolegija (VKK) būsimiems studentams siūlo naują „Mažmeninės bankininkystės ekonomikos“ studijų programą. Tai pirmoji Lietuvoje studijų programa, kuri atsižvelgs į kredito unijų specifiką, orientuosis į smulkesnįjį, bankinio padalinio lygmenį. Pasak VKK Ekonomikos ir finansų katedros vedėjos Ritos Davidavičienės, ši nauja studijų programa parengta glaudžiai bendradarbiaujant su bankais ir kredito unijomis.

Jau nuo rudens Vilniaus kooperacijos kolegijoje (VKK) bus pradėta dėstyti bene labiausiai darbdavių pageidauta Informacinių sistemų (IS) diegimo ir priežiūros studijų programa. Todėl ir naujos programos kūrėjai siekia, kad baigęs ją absolventas išmanytų ryšių su klientais valdymo (CRM), įmonės resursų valdymo (ERP), personalo valdymo (HRM), e-verslo, tiekimo (SCM) ir kitas informacines sistemas, sugebėtų pats pasirinkti arba konsultuoti pasirenkant tinkamą sistemą, įdiegti ir prižiūrėti ją.

Daugiau nei pusmetį reabilitacijos specialistai Kauno mieste ir rajone rūpinosi darželio amžiaus vaikų pėdučių sveiku formavimusi – įgyvendinta plokščiapėdystės sveikatingumo programa „Kad pėdutės būtų sveikos...“ Šį penktadienį darželių auklėtojai ir tėveliai su atžalomis susirinko į Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetą pasidžiaugti rezultatais.

Vilniaus kooperacijos kolegija ateinančiais mokslo metais pradės rengti maitinimo verslo organizavimo specialistus. Taip ji pratęs ilgametę savo maitinimo specialistų rengimo patirtį, bet kartu pritaikys naujausias žinias ir novatorišką požiūrį į ekologišką, sveikatą tausojantį, pritaikytą žmonėms maitinimą.

Vilniaus kooperacijos kolegijoje (VKK) prasidėjo dokumentų priėmimas studijoms. Pagrindinė absolventams siūloma naujovė – rinkos poreikiams pritaikyta ir Lietuvoje analogų neturinti „Informacinių sistemų diegimo ir priežiūros“ studijų programa. Pasak VKK direktoriaus Jono Jakubausko, ši programa parengta glaudžiai bendradarbiaujant su verslu bei įvertinus būsimą paklausą.

Statistika skelbia, kad slaugytojų šalyje nuolat mažėja. Teigiama, jog per dešimt metų slaugytojų ir akušerių šalyje sumažėjo maždaug dešimtimi tūkstančių. Tam įtakos, be abejo, turėjo, kad kolegijos išleidžia mažiau specialistų, bet ir augantys emigracijos mastai. Buvo laikas, kai Panevėžio kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų fakultetas kasmet į gyvenimą išleisdavo po septynias grupes diplomuotų slaugytojų.

Siekdama skatinti atsakingo verslo vystymą Lietuvoje, Vilniaus kooperacijos kolegija prisijungė prie Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo tinklo (United Nations Global Compact) – žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkosaugos ir kovos su korupcija principais susivienijusio pasaulinio susitarimo. Tapusi tarptautinio susitarimo nare, Vilniaus kooperacijos kolegija įsipareigojo savo veikloje diegti šio susitarimo principus ir dalyvauti iniciatyvos plėtroje kaip strateginis partneris.

Prieš keletą dienų žiniasklaidoje buvo paviešintos dviejų merginų istorijos, kuriose jos guodžiasi nerandančios darbo nepaisant to, kad turi po du aukštojo mokslo diplomus. Viena merginų save įvardija specialiste, o kita nesismulkindama kelią hipotezę, kad greičiausiai yra per protinga savo miestui. Abi merginas sieja ir jų įsitikinimas, kad vos baigusios aukštąsias mokyklas darbdaviams jos tampa „svajonių darbuotojomis“ ir stebisi, kodėl niekas jų nelaukia išskėstomis rankomis.

Vyriausybė patvirtino valstybės finansavimą 2012 m. pirmakursių studijoms. Priėmimui į aukštąsias mokyklas ateinantį rudenį bus skiriama 31,1 mln. litų: 19,8  mln. litų numatyta universitetams, 11,3 mln. litų – kolegijoms. Vertinant pastarųjų metų priėmimo praktiką, numatoma, kad 2012 m., kaip ir anksčiau, valstybės finansuojamą vietą universitetuose ar kolegijose galės gauti daugiau nei pusė stojančiųjų.

Po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo kai kurie dalykai aukštajame moksle turėtų būti koreguojami, teigia Prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė.

Lapkričio 17 dieną visas pasaulis minėjo Tarptautinę studentų dieną, ta proga Alytaus kolegijoje šventinės nuotaikos vyravo iki pat lapkričio 24 dienos. Alytaus kolegijos studentų atstovybė (AK SA) vis dar išlaiko senąsias tradicijas, neapsiribodami viena diena, studentų dieną švenčia studentiškai.

Šiaulių valstybinės kolegijos Prekybos vadybos studentai vakar pėsčiųjų bulvare dalijo saldainius. Tiksliau — pardavinėjo už šypsena. Tokią atrakciją studentai sugalvojo minėdami prekybininko dieną. Studentai ėjo prie kiekvieno praeivio, sveikinosi ir dalijo saldainius. Dauguma praeivių šypsojosi dar prieš gaudami saldainį. Kai kurie žiūrėjo įtartinai. Faktas, jog šypsenų gauta daugiau nei išdalyta saldainių.

Lietuvos kolegijos baigė vieną iš svarbiausių pertvarkos etapų, numatytų Mokslo ir studijų įstatyme.   Vyriausybė patvirtino paskutinių keturių valstybinių kolegijų statutus, įteisinančius naują aukštųjų mokyklų statusą – iš biudžetinių įstaigų jos tampa viešosiomis įstaigomis. Vyriausybės  sprendimu kolegijoms nuosavybės teise perduodamas iki šiol jų valdomas, bet   valstybei priklausantis turtas, išskyrus nekilnojamąjį.

Į Panevėžio kolegijos auditorijas sėdę studentai turi absoliučią teisę pamokyti savo dėstytojus, mat dažnas jų kone perpus jaunesnis už savo mokinius. Amžius – ne riba mokytis, – tvirtina daugiau nei 200 senjorų, panorusių atsiversti užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo ir kitų dalykų vadovėlius. Kolegijos Aukštaitijos savišvietos akademijoje retam studentui mažiau nei 60 metų, vyriausias senolis, nusiteikęs laužyti liežuvį mokantis vokiečių kalbos, įkopęs jau į devintą dešimtį.

Varėnoje ir Jonavoje dirbantiems ir gyvenantiems studentams sudarytos sąlygos siekti mokslų Alytaus kolegijoje neišvykstant iš savo miestelio. Pirmieji Alytaus kolegijos Varėnos studijų skyriaus studentai jau gavo studijų knygeles. Dvidešimt aukštojo mokslo pirmakursių neakivaizdžiai studijuoti pasirinko penkias specialybes pagal poreikius. „Mokytis privertė gyvenimas. Pasirinkau statybinės inžinerinės sistemos specialybę, ne vadybą.

2011 m. rugpjūčio 5 d., Vilnius. Šiandien Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje (toliau – TTVAM) prasideda intensyvūs lietuvių kalbos bei kultūros kursai (angl. Erasmus Intensive Lithuanian Language Course – EILC). Tris savaites vyksiančiuose kursuose lietuvių kalbos pagrindų mokysis jaunuoliai iš aštuonių Europos šalių, atvykę studijuoti į Lietuvą pagal Erasmus mainų programą. EILC kursai Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje organizuojami jau antrą kartą.

Po beveik mėnesį trukusio brandos egzaminų maratono ir kelių savaičių, skirtų studijų pasirinkimui, šiandien abiturientai sužinos savo stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Šiemet iš viso LAMA BPO sistemoje užsiregistravo apie 45 tūkst. stojančiųjų, o konkurse galės dalyvavo beveik 40 tūkst., tvarkingai užpildžiusių prašymus ir pateikusių išsilavinimo duomenis.

Valstybės dienos išvakarėse Gedimino pilies bokšte Vilniuje talentingiems Lietuvos vaikams tradiciškai įteiktos Karalienės Mortos premijos. Karalienės Mortos premija skiriama talentingiausiems, kūrybingiausiems ir darbščiausiems Lietuvos vaikams iki 16 metų už pasiekimus muzikos, dailės, literatūros, teatro ir kitose meno srityse. Nuo 1993 metų šalyje yra 69 Lietuvos karalienės Mortos premijos laureatai ir 56 diplomantai.

Net 61,5 proc. tėvų teigia, kad daugiausiai iniciatyvos sprendžiant dėl vaiko pradinio bei papildomo išsilavinimo šeimoje rodo mama. Kad lemiamą žodį dėl to taria tėvas – teigia tik 7,14 proc. apklaustų pradinių klasių moksleivių tėvų, o kad sprendimą priima abu – 31,36 proc. Tačiau pasiteiravus, ar tokios pačios pozicijos išliks ir sprendžiant dėl vaiko studijų, tėvai teigė, kad, tikėtina, jog lemiamą įtaką tam darys tėvas. Taip teigė 58,32 proc. apklaustųjų.

Šįryt daugiau kaip 48 tūkstančiai abiturientų ir anksčiau mokyklas baigusiųjų laikė vienintelį privalomą – lietuvių kalbos – egzaminą. Tuo metu universitetai ir kolegijos jau laukia būsimųjų studentų – savo studijų programas siūlo beveik pusšimtis aukštųjų mokyklų. Abiturientams egzaminų sesija įsibėgėja, o nekantriausieji prašymus į aukštąsias mokyklas pildyti puolė tuoj po vidurnakčio, tik pradėjus veikti sistemai.

Iki valstybinių brandos egzaminų liko mažiau nei mėnuo, o po jų šalies abiturientai rinksis studijas ir būsimas profesijas. Pavasarį ne mažesnis galvos skausmas kamuoja ir aukštųjų mokyklų absolventus, kurie turėdami rankose diplomą, ima domėtis karjeros galimybėmis. Vis dažniau pasigirsta diskusijų, kad jaunimui trūksta informacijos apie tai, kaip tikslingai planuoti savo karjerą, nes padarytos klaidos renkantis studijas, trukdo atrasti savo tikrąjį pašaukimą visą likusį gyvenimą.

Po alkoholiu trenkiančio skandalo be direktoriaus daugiau nei prieš metus likusi Panevėžio kolegija netrukus turėtų sulaukti naujo vadovo. Nuo šios savaitės iki vasario 3-iosios Kolegija laukia prašymų norinčiųjų dalyvauti konkurse direktoriaus pareigoms eiti. Kol kas neatsirado nė vieno kandidato į aukštosios švietimo įstaigos vadovus.

Aukštojo mokslo taryba skelbia konkursą kandidatams į Klaipėdos valstybinės kolegijos tarybos narius. Pretendentai į tarybos narius anketas gali teikti iki lapkričio 17 dienos. Į aukštosios mokyklos tarybos narius gali pretenduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, verslo, pramonės, mokslo, kultūros, viešojo sektoriaus organizacijų, aukštosios mokyklos senato ir alumnų asociacijų pasiūlyti kandidatai, taip pat gali siūlyti fiziniai asmenys arba asmenys gali siūlytis patys.

Pažangiausiems Vilniaus kolegijos Cheminės analizės technologijos studijų programos studentams skirtos „Thermo Fisher Scientific“ Lietuvos padalinio (anksčiau – „Fermentas“) stipendijos. Vardinės stipendijos, kurių dydis – 200 litų per mėnesį, rudens semestre įteiktos trims studentėms: trečio kurso studentei Erikai Žvirblytei ir antrakursėms Inesai Michalkevičiūtei ir Justynai Ruseckai. Stipendija skiriama visam semestrui.

Šiandien, liepos 23 dieną, stojantieji į aukštąsias mokyklas sužinos pirmuosius stojimo rezultatus. Gavusieji kvietimą studijuoti liepos 24-28 dienomis turės atvykti į aukštąsias mokyklas pasirašyti studijų sutarčių. Prašymus studijuoti šiemet pateikė apie 36 tūkst. stojančiųjų. Apie 28,6 tūkst. iš jų – šiemetiniai abiturientai, 7,9 tūkst. – bendrojo lavinimo mokyklas baigę anksčiau.

Abiturientas baigęs mokyklą susiduria su klausimu: rinktis kolegiją ar universitetą? Visos aukštosios mokyklos tik ir masina atvirų durų dienomis. Bet ar per jas yra pateikiamos objektyvios žinios apie konkrečią aukštąją mokyklą? Ar tai tėra tik masalas, kuriuo bandoma pričiupti neapsisprendusį, dar „žalią“ jaunuolį? Tad kurgi yra problema? Ar mūsų visuomenės sukurtame stereotipiniame požiūryje, jog po mokyklos būtina stoti į kurią nors aukštąją mokyklą? Nesvarbu, ar tai kolegija, ar tai unive...