kolegija

Lyginant su praėjusiais metais, stojančiųjų į Socialinių mokslų kolegiją sumažėjo 60 proc., į kai kurias kitas kolegijas stojimai smuktelėjo 20-30 proc. Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Justo Nugaro teigimu, didžiausią stojančiųjų sumažėjimą pajuto kolegijos, kurios laikėsi žemesnio priėmimo balo. „Socialinių mokslų kolegija tai pajuto labai ryškiai – sumažėjimas apie 60 proc., palyginti su praėjusiais metais. Kai kur kitur – 20, 30 proc.

Paradoksali situacija: LR Švietimo mokslo ir sporto ministerija veikia neturėdama ministro, tačiau priimami ir vykdomi tokie sprendimai, kurie turės ilgalaikes pasekmes visai mūsų darbo rinkai. Po kontraversiškai vertinamo gimnazijų jungimo, po tarpinių patikrinimų fiasko, atėjo eilė kolegijoms – jos reorganizuojamos sujungiant.

Žurnalas „Reitingai“ skelbia geriausių universitetų ir kolegijų reitingą pagal specialistų parengimą. Kaip ir anksčiau, pirmauja Vilniaus kolegija bei Vilniaus universitetas, nors pastarojo rezultatai spindi ne visose srityse. Mažiausiai dvi pagrindinio šalies universiteto studijų kryptys įvertintos žemiausiu balu.  Reitingo sudarytojai į aukštąsias mokyklas pažvelgė iš darbdavio pusės.

Aiškėja, kad šiemet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nenustatys žemiausio stojamojo balo stojant į universitetus ir kolegijas. Į aukštąsias mokyklas bus galima įstoti su minimaliu 4,2 balu ir trimis išlaikytais valstybiniais egzaminais. Politologas, Kauno technikos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas paaiškino, kokių pokyčių tai gali atnešti.

Dviem buvusiems Panevėžio kolegijos studentams teismas priteisė atlyginti mokslo išlaidas. Kaip ketvirtadienį pranešė Panevėžio apylinkės teismas, už akių priimtu sprendimu jaunuoliams teks sumokėti po daugiau nei 700 eurų. Vienam jaunuoliui sprendimas priimtas nebaigus valstybės finansuojamų studijų programos, o kitam – neįvykdžius įsipareigojimo po mokslų išdirbti sutartyje nustatyto laiko.

Alytaus kolegija, nesutikdama su sprendimu jungti ją su Kauno kolegija, prašo teismo panaikinti tai numatantį Vyriausybės nutarimą, penktadienį pranešė LRT radijas. Pasak radijo, į teismą taip pat kreipėsi ir Klaipėdos universitetas (KU), su kuriuo kolegija kūrė jungimosi planus bei bendras programas. „Vyriausybės nutarimas dėl Alytaus kolegijos stiprinimo prisijungiant prie Klaipėdos universiteto apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Klaipėdos universiteto (KU) rektorius, profesorius Artūras Razbadauskas ragina Vyriausybę peržiūrėti planus dėl kolegijų jungimo, stebisi sprendimu jungti Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą (LAJM) prie „Vilnius Tech“ universiteto.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) paskelbtus kolegijų jungimo planus jis vadina „demokratijos vaidinimu“, o „Vilnius Tech“ elgesį – nekolegišku.

Socialinių mokslų kolegija, veikianti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, keičia savo pavadinimą. Siekdama visapusiškai atspindėti išsiplėtusį veiklos profilį, SMK žengdama į naujus, 2023-uosius metus, nuo šiol prisistato kaip SMK Aukštoji mokykla, rašoma pranešime žiniasklaidai. SMK jau kurį laiką veikia ne tik socialinių mokslų srityje, todėl senasis pavadinimas nebeatspindėjo to, kuo kolegija tapo per savo veiklos istoriją.

Auštosios mokyklos ir mokslo institutai nuo 2024-ųjų galės gauti skatinamąjį valstybės finansavimą už studijų veiklos pasiekimus, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Tai numatyta patvirtinus naujas kriterijų, kuriais remiantis bus skirstomos papildomos lėšos, vertes. „Nors valstybės finansavimas mokslui ir studijoms nuosekliai auga, matome būtinybę tobulinti studijų finansavimo modelį.

Rugpjūčio 10 dieną vyko papildomas priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas. Jo metu kvietimus studijuoti likusiose laisvose studijų vietose gavo daugiau nei 3 tūkstančiai asmenų. Visgi į raginimus rinktis slaugos ir informacinių technologijų (IT) studijas būsimi studentai neatsiliepė. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raginimo stoti į rinkoje labiausiai reikalingas specialybes – slaugos ir IT studijas – studentai neišgirdo, į pedagogikos studijas pakviesti 172 asmenys.

Trečiadienį prasideda papildomas priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Iki penktadienio stojantieji gali registruoti prašymus į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose.

Kasmet Lietuvoje aukštosiose mokyklose studijų programų didėja, tačiau toli gražu ne visos jos atitinka keliamus standartus, kurie yra pagrįsti taikomaisiais tyrimais. Tam, kad būtų gerinama aukštojo mokslo studijų kokybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė naujausias studijų ir mokslo įstatymo pataisas. Jas ketvirtadienį Seime pristatė ministrė Jurgita Šiugždienienė. „Mes visi norime, kad mūsų aukštosios mokyklos būtų kuo aukščiau reitinguose.

Pirmadienį baigiami registruoti prašymai papildomame priėmime į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose. Šiame etape į valstybės finansuojamas studijų vietas ir studijų stipendijas gali pretenduoti tik tie stojantieji, kurie pagrindinio priėmimo metu nesudarė jokios sutarties su aukštąja mokykla arba sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Papildomame priėmime stojantieji gal...

Stoti į universitetus ir kolegijas svarsto 16,5 tūkst. kandidatų, iš jų kol kas mažiau nei du trečdaliai jau užpildė prašymus, ketvirtadienį informavo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Pasak asociacijos, įsibėgėjus stojimams, 16,5 tūkst. asmenų užsiregistravo LAMABPO sistemoje, o per 10 tūkst. jau užpildė pagrindinio priėmimo pirmojo etapo prašymus ir pareiškė daugiau nei 37,7 tūkst. pageidavimų.

 Dėl Alytaus kolegijoje nustatytų pažeidimų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kreipėsi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją (VTEK), taip pat perdavė medžiagą prokurorams. Kaip penktadienį informavo ministerija, VTEK perduota informacija apie liepą ir rugpjūtį vykdyto veiklos ir valdymo audito metu nustatytus galimus viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimus.

Lietuvoje populiarėja mokytojo profesija. Norinčiųjų studijuoti pedagogiką šiemet dvigubai daugiau nei pernai. Tokį išaugusį susidomėjimą, anot švietimo bendruomenės, labiausiai nulėmė pinigai. Mat, šiemet pedagogikos pirmakursiai pirmą kartą gaus net 300-us eurų siekiančias mėnesines stipendijas. Tiesa, specialistai perspėja, kad tokių išmokų nepakanka. Esą studentą reikia ne tik pritraukti į aukštąją mokyklą, bet ir po studijų įdarbinti mokykloje.

Dar vienas dviprasmiškas įrašas viešumoje – šį kartą apie eutanaziją ir virusų kilmę paskaitoje samprotauja Kauno kolegijos dėstytoja. Vieni jos pasisakymus vadina radikaliais ir tikina, kad dėstytojams reiktų įvesti cenzūrą, kiti tame nemato nieko blogo ir sako, kad visi gali išsakyti savo mintis, net jei jos ir kai kam atrodo neteisingos. „Po truputį bus įvedinėjama eutanazija. Eutanazija bus privaloma mirtinai sergantiems ir senukams.

Mokytojos, skleidžiančios keistas ir net prieštaringas idėjas savo mokiniams, byra tarsi ir gausybės rago. Nespėjus nutilti Klaipėdos Vydūno gimnazijoje kilusiam skandalui, kur rusų kalbos mokytoja su nostalgija kalbėjo apie sovietmetį ir Putiną, ir štai išlindo Kauno kolegijos dėstytoja, kuri studentams aiškina, apie netrukus ateisiančią apokalipsę, maisto stygių ir privalomą senukų eutanaziją. Šios dėstytojos „teorijos“ neliko nepastebėtos.

Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje per gaisrą Ekonomikos, teisės, viešbučių ir restoranų verslo kolegijoje žuvo viena studentė, nukentėjo kiti 27 žmonės, o dar 14 žmonių laikomi dingusiais, ketvirtadienį pranešė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovai. Tarp sužeistų žmonių yra 13 paauglių ir septyni ugniagesiai, sakoma pranešime. Jame nurodoma, kad ketvirtadienį 6 val. 45 min.

Aukštosioms mokykloms pasirašius sutartis su pakviestais studentais, paaiškėjo, kad universitetuose ir kolegijose liko apie 3 tūkst. valstybės finansuojamų vietų. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, po pirmojo pagrindinio priėmimo etapo universitetuose liko beveik 1,4 tūkst. laisvų valstybės finansuojamų vietų, kolegijose – beveik 1,6 tūkst. „nemokamų“ vietų.

Lietuvoje ruošiamasi dar vIenai aukštojo mokslo reformai. Tik šį kartą valdžia nori jungti ne universitetus, o kolegijas, kuriose šiuo metu studijuoja beveik 34 tūkstančiai jaunuolių. Kol Švietimo ir mokslo ministerija aiškina, kad pokyčiai neišvengiami, įstaigų vadovai baiminasi, kad reforma pasibaigs mechaniniu kolegijų sujungimu, kuris problemų esą nesprendžia. Kauno technikos kolegijoje studentams veiklos netrūksta. Jaunuoliai šio užsiėmimo metu mokosi, kaip atpažinti BMW variklio dalis.

Nauji šalies universitetų, kolegijų bei mokyklų reitingai išryškino ne tik geriausiai specialistus paruošiančias mokslo kalves, bet ir grėsmingas tendencijas. Šįkart reitinge matyti moksleivių žinių spragos – lietuvių kalbos ir matematikos egzaminų užduotys lengvėja, bet žinių moksleiviams vis tiek stinga.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį priėmė svarbią nutartį, palankią Rumunijos piliečiui, kuris prieš dešimtmetį buvo atleistas dėl privačių žinučių siuntinėjimo darbe. EŽŽT Didžioji kolegija parėmė 38 metų Bogdaną Mihai Barbulescu, kuris sakė, kad 2007 metais atleidus jį dėl privačių žinučių siuntimo per paskyrą platformoje „Yahoo! Messenger“, buvo pažeistas jo privatumas.

Dirbti su vaikais, tikriausiai, galėtų ne kiekvienas, tam reikalingas pašaukimas. Visgi, jei toks yra, šis darbas gali tapti, tiesiog, malonumu ir gyvenimo būdu. Siekiant išsiaiškinti, ar ši sritis jums tinkama, apie ikimokyklinę ir priešmokyklinę pedagogikos studijų programą mums pasakoja Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinių mokslų fakulteto, Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų programos kuratorė Silva Rupkuvienė.

Ruošiantis egzaminams ir perėjimams į kitas mokslų pakopas mokiniai ir studentai pavasarį aktyviai ieško informacijos apie tai, kokios švietimo įstaigos galėtų būti naudingiausios jų gyvenime. Pateikiami švietimo įstaigų reitingai šiuo atveju yra ypatingai svarbus informacijos šaltinis. Šių metų reitinginiuose sąrašuose, tiesa, staigmenų mažai, nes lyderiaujančios švietimo įstaigos pozicijų neužleidžia.

Besiruošiantiems studijuoti svarbu ne tik pasirinkti tinkamą specialybę, aukštąją mokyklą, bet ir nuspręsti, kokia studijų forma priimtiniausia – nuolatinė ar ištęstinė. Tai priklauso nuo daugelio aspektų, kaip užimtumas, darbas, finansai ir kiti svarbūs gyvenimiški veiksniai. Apie šių studijų rūšių skirtumus, privalumus bei trūkumus skaitytojams pasakoja Klaipėdos valstybinės kolegijos Studijų ir karjeros centro vadovė Vilma Bridikienė.

Rugsėjo 1–ją dieną Klaipėdos valstybinė kolegija atvers Rietavo studijų centrą, kuriame kviečiame studijuoti Agroverslų technologijas ir Dekoratyviąją želdininkystę. Studijų kokybės vertinimo centras Klaipėdos valstybinei kolegijai suteikė teisę KVK Rietavo studijų centre vykdyti naujas studijų programas.

Dėl įtempto gyvenimo ritmo, didelių darbo krūvių, nuolatinio streso bei netaisyklingos mitybos šiandien vis labiau populiarėja sveikatos tema. Nuolat žiniasklaidoje, televizijoje žmonės skatinami rūpintis sveikata, kadangi šiuolaikinės visuomenės gyvenimo įpročiai ją itin greitai nualina. Dėl šių priežasčių jau dabar populiarios sveikatos mokslų specialybės ilgainiui įgaus dar didesnį pagreitį ir užtikrins itin dideles ateities karjeros perspektyvas.

Renkantis studijas abejonių kyla ne tik dėl studijų programos pasirinkimo, bet ir dėl aukštosios mokyklos. Kolegijose akcentuojamos praktinės žinios, o universitetuose teorinės. Visgi, Lietuvoje tai ir prestižo klausimas – daugelio akimis universiteto diplomas vertingesnis nei kolegijos. Prie tokio požiūrio nemažai prisideda ir abiturientų tėvai, kurie ragina savo vaikus universitetinio išsilavinimo siekti bet kokia kaina.

Visą savaitę tarptautinę patirtį ir žinias, KVK Sporto ir kultūros renginių vadybos studijų programos studentams, atidavė „The University of British Columbia“, „McGill University“, „Centennial College“ Kanados universitetų ir kolegijos dėstytoja - mokslų daktarė Lidia Varbanova.

Studijų programas besirenkantys būsimieji studentai dažnai savo karjerą tapatina su prestižu, pinigais ar stengiasi atitikti visuomenės diktuojamus stereotipus.

Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) Sveikatos mokslų fakultetas yra viena seniausių medicinos mokyklų Lietuvoje. Per aštuoniasdešimt dvejus gyvavimo metus buvo parengta daugiau nei dvylika tūkstančių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo specialistų. Vakarų Lietuvos regione – tai viena didžiausių įstaigų, rengiančių biomedicinos srities ir socialinio darbo specialistus. Įsidarbinamumas – 90 procentų Nuolatinės studijos trunka 3 metus, išskyrus Bendrosios praktikos slaugą.

Paulius Paškevičius – internetinės programavimo mokymo platformos „SolidEducation.lt“ įkūrėjas. Tai debesų kompiuterija paremta platforma, kurios pagalba moksleiviai gali internetu mokytis programavimo su dėstytojais-programuotojais 22 miestuose visoje Lietuvoje. Šiandien Solid Education vienija 15 žmonių komandą, tačiau iki to teko nueiti ilgą kelią. – Kaip kilo idėja vystyti būtent tokį verslą?, – paklausėme P. Paškevičiaus.

Norint studijuoti Lietuvoje rinktis tikrai yra iš ko – net 43 aukštosios mokyklos, kuriose iš viso siūloma 1,8 tūkstančio studijų programų. Nors kasmet aukštojo mokslo siekiančiųjų skaičius mažėja, o šiemet planuojama paraiškų sulaukti net 5 tūkst. mažiau – mokymosi įstaigų ir studijų programų pasiūla kinta nežymiai.

Ketvirtadienio rytas kai kuriems Vilniaus vairuotojams prasidėjo pačiomis blogiausiomis nuotaikomis. Kalvarijų gatvėje, netoli Socialinių mokslų kolegijos, net 6 automobiliai liko be stiklų. Negana to, automobiliai buvo ir apšvarinti. Pareigūnams dažnai tenka susidurti su tokiomis situacijomis. Policininkai ragina nelaukti, kol automobilis bus suniokotas ir imtis veiksmų. Pareigūnų patarimai: Laikykite savo automobilį saugomose aikštelėse.

Vienas britų jaunuolis pripažintas kaltu dėl planų šaunamuoju ginklu ir sprogmenimis užpulti kolegiją, kurioje anksčiau mokėsi – internetu nusipirkęs pusiau automatinį šautuvą ir šaudmenų jis rengėsi žudynėms. Prisiekusieji nustatė, kad Liamas Lyburdas yra kaltas dėl ginklų kaupimo ir ketinimo pulti Niukaslo kolegiją Anglijos šiaurėje; jis buvo išmestas iš šios mokyklos nes nuolat trukdydavo pamokoms klasėje.

 Trečiadienį paaiškės, kiek neužimtų studijų vietų liko po pirmojo priėmimo į aukštąsias mokyklas etapo. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) popietę paskelbs laisvas vietas, kurių stojantieji neišsidalijo per pirmąjį etapą. Pirmame etape studijos valstybės finansuojamose vietose ar studijų stipendijos pasiūlytos daugiau kaip 14 tūkst. asmenų, o į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesta per 12 tūkst. stojančiųjų.

Seniausio Nyderlandų Leideno universiteto Aukštojo mokslo departamento (ICLON) vadovas profesorius Martinas van de Venas tikina, kad jaunus dėstytojus reikia mokyti dėstyti, nes ugdymas nėra paprasčiausias žinių dalinimosi su studentais procesas. M. Van de Veno teigimu, kompetentingas dėstytojas turėtų atitikti tris kriterijus: būtų savo srities ekspertu, išmanytų edukacijos procesus bei mokėtų sudominti studentus, nes svarbiausia yra kokybiškas ugdymas.

Kūrybiškumas ir verslo inovacijos – sėkmingai Vilniaus kolegijoje startavusi vienintelė Europoje jungtinė verslo profesinio bakalauro studijų programa  anglų kalba, mokanti kūrybiškumo. Per trejus metus – studijos Lietuvoje, Portugalijoje ir Estijoje! Pasak Vilniaus kolegijos Studentų priėmimo skyriaus vedėjos Dovilės Liubinienės, programa ne tik ugdo studentų kūrybiškumą, bet ir skatina tuo uždegti kitus komandos narius.

Sausio 28 dieną Klaipėdos apygardos teismas kalta dėl kyšininkavimo pripažino vienos iš Klaipėdos kolegijų dėstytoją L. R. ir skyrė jai 10 MGL (3 800 Eur) baudą. Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnai, atlikę ikiteisminį tyrimą, nustatė, kad ši dėstytoja, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, 2014 metų birželį iš savo studentės pareikalavo 200 litų kyšio už tai, kad teigiamai įvertintų studentės neišlaikytą egzaminą.

Spalio 10 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje duris atvėrė paroda „Rinkis prekę lietuvišką“, kurios lankytojus pasitinka Kauno kolegijos studentų ir dėstytojų sumeistrautas įspūdingas kūrinys. Kolegijos komanda pastatė 4 metrų aukščio simbolinį vienybės medį – tokį maksimaliai galėjo pastatyti esamose patalpose. Verpstės formos statiniui Kauno kolegijos Technologijų fakulteto dėstytojų ir studentų komanda panaudojo per 50 kilogramų daržovių.

Liepos 21 d. pasibaigė prašymų priimti į universitetus ir kolegijas registracija. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje pateikė per 35,5 tūkst. kandidatų. Pagal prašymuose nurodomą pirmą pageidavimą populiariausi tarp stojančiųjų į universitetus išlieka socialiniai mokslai – 41 proc., daugiausiai šiuos mokslus studijuoti prašymų sulaukė Mykolo Romerio universitetas.

Svajoji realizuoti savo kūrybines idėjas televizijoje, radijuje, muzikoje ar scenoje? Galvoji apie prodiuserio karjerą? Paversk svajones realybe! Susiek savo ateitį su įdomia, dinamiška ir perspektyvia profesija.

Norint tikslingai parengti specialistus, kurių reikia darbo rinkai, itin svarbus kolegijų ir universitetų bendradarbiavimas su darbdaviais. Pasak švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio, nors Lietuvoje yra gerų abipusio bendradarbiavimo pavyzdžių, kolegijų ir darbdavių ryšiai galėtų būti dar glaudesni.

Kiekvieno džentelmeno gyvenime ateina metas, kai jis pradeda ypatingai vertinti savo laiką. Todėl laikrodį jis renkasi ne bet kokį, o ir turi jį ne vieną, rašo portalas BusinessInsider.com. Pradėti rinkti džentelmeno kolekciją reikia prieš tai nuodugniai ištyrinėjus rinką, kadangi svarbu išsiaiškinti ne tik tai, iš ko galima rinktis, o kas tinka pagal asmeninį stilių. Be abejonės, nedera pamiršti, kad laikrodžiai yra vienas brangesnių malonumų.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Druskininkiečiams atsirado daugiau galimybių siekti aukštojo mokslo savo mieste – Alytaus kolegija atidarė savo studijų filialą. Toks pat filialas trečius metus veikia Varėnoje, kitąmet bus išleista pirmoji absolventų laida, o nuo rudens studijuoti galės ir kaimyninės Baltarusijos gyventojai.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Penktadienį paaiškės, kiek šalies universitetuose ir kolegijose liko laisvų vietų po pagrindinio priėmimo – aukštosiose mokyklose prasidės papildomas priėmimas. Jame gali dalyvauti tik tie asmenys, kurie buvo užsiregistravę pagrindiniam priėmimui. Atnaujintus prašymus studijuoti reikia pateikti per penktadienį ir šeštadienį. Priėmimo metu galima įtraukti naujus pageidavimus į prašymą, keisti finansavimo šaltinį ar studijų formą.

Vilniaus „Siemens“ arena ketvirtojo aukšto interjero dizainą sukurti patikėjo Vilniaus dizaino kolegijos studentams. Arenos inicijuoto projekto-konkurso laimėtojai turės unikalią galimybę savo projektą įgyvendinti ir padaryti jį matomą šimtatūkstantinei miniai. „Dažnai girdime, jog verslas ir mokslas eina skirtingomis kryptimis.

Verslo sektoriuje vis dažniau dirbama virtualiomis komandomis, o komunikacija pagrįsta naujausiomis informacinėmis technologijomis. Šiomis tendencijomis pradeda kvėpuoti ir aukštasis mokslas. Prognozuojama, kad ilgainiui nuotolinės studijos iš lyderiaujančių pozicijų net išstums dienines. Nors šios studijos šiandien dar Lietuvoje palyginus naujiena, palengva jos atranda savo tikslinę auditoriją – jas siūlo vis daugiau aukštųjų mokyklų.