– Idėja kilo iš savos patirties, taip lengviausia pamatyti vyraujančią problemą. Mano patirtis – iš vienos pusės aš esu programuotojas, iš kitos – mokytojas. Nuo 16 metų mokiau kitus programuoti, jau 15 metų dirbu su vaikais mokymo centruose. Ir tai darydamas aiškiai pamačiau, kad ši sritis Lietuvoje yra labai neišvystyta. Iš tikrųjų visame pasaulyje jaunų žmonių potencialas yra itin menkai išnaudojamas. Taip ir atsiranda daugelis problemų – mes per vėlai įtraukiame jaunimą, per vėlai suteikiame jiems tam tikras žinias.
Technologijų versle šios žinios turi vaikus pasiekti kaip įmanoma anksčiau. Daugelio dalykų vaikai mokomi nuo labai ankstyvo amžiaus – tą patį metodą galima pritaikyti ir IT. Dirbti su mažais vaikais ir su jaunimu galima labai smagioje formoje – kurti žaidimus, kūrybingai programuoti, pasitelkti kitokias formas. Tereikia juos sudominti ir mes atrasime neįtikėtinai didelę motyvaciją, slypinčią juose, kuri gali paversti juos labai vertingais profesionalais.
„Solid Education“ yra aukštųjų technologijų startuolis – mes mokymąsi siekiame suteikti daugybei žmonių iškart. Jeigu mokykloje vienas mokytojas moko 30 žmonių, tai mes norime, kad vienas mokytų 1000. Tai reiškia, kad mums reikia tam tikros formos, įrankių, kuriais būtų galima ne mechaniškai, ne nuobodžiai mokyti jaunimą programuoti.
– Ar šią idėja įgyvendinti pradėjote dar studijuodamas KTU?
– Taip. Iš tikrųjų tokios mintys kilo dar 10 klasėje, nes jau tada buvau pradėjęs mokyti kitus moksleivius. Tačiau rimčiau apie verslą pradėjau galvoti jau studijuodamas KTU ir, manau, kad būtent KTU ženkliai prisidėjo prie mano veiklos. Labai svarbu vien tai, kad būtent čia pirmą kartą išgirdau žodį „startuolis“. Ir nors visame pasaulyje tai buvo santykinai nauja, aš supratau, kad ir Lietuvoje jau pradedama judėti ta kryptimi. Tuo metu dar nebuvo KTU Startup space, kur gali tiesiog ateiti ir pasikalbėti su žmogumi, kuris jau turi metų metus patirties, iš kurios tu gali pasisemti. Ir kuo toliau, tuo daugiau tos patirties ten bus, jau dabar Startup Space matau apie 20 kompanijų – ir viena iš jų esame mes.
KTU man padėjo, nes aš mačiau, jog verslumo tema universitete palaikoma, ji gyva ir studentams teikiama kaip neformalaus užimtumo forma. Studijuodamas gali eiti į universitetą, eiti į studento laisvalaikio centrą ir dabar gali eiti ir kurti savo verslą. Tai tapo lyg atvira verslui laboratorija.
– Ar universitete kuriama verslumo aplinka pilnai išnaudojama?
– Manau, kad turime stengtis tuo pritraukti moksleivius. Aš pats gyvai mačiau pavyzdžius tarp savo kolegų, kurie dar mokykloje mokėsi papildomai tokiose vietose kaip „Solid Education“. Vos patekę į pirmą kursą jie pradėjo kurti savo verslus – nes prieš tai tris ar keturis metus brandino savo idėjas. Jie mokėsi tam, kad galėtų iš karto pritaikyti savo žinias, vos atsiras tinkamos sąlygos. Pats būdamas pirmakursiu stebėjausi, iš kur jie žino ką ir kaip daryti, bet pasirodo jie mokėsi nuo 14, nuo 12 metų ir universitetas jiems tapo tramplinu į naują aplinką su naujais žmonėmis prieinamais resursais, galimybėmis formuoti įvairiapusę komandą.
Tai mane itin žavi – jeigu mes pasiektume, kad kiekvienas moksleivis ateitų į universitetą jau su aiškiais įgūdžiais, su žinojimu ko jis nori, tai daugelis sričių Lietuvoje neįtikėtinai išsiplėstų. Tokie motyvuoti ir jau svarų žinių bagažą turintys pirmakursiai galėtų pilnai išnaudoti universiteto teikiamas galimybes verslui kurti.
– Remiantis jūsų patirtimi, ko reikia, norint pradėti verslą? Ar užtenka vien geros idėjos?
– Labai retai kada užtenka vien idėjos, bet tikrai pasitaiko. Dažniausiai reikalinga visa eilė komponentų. Pirmasis, be abejo, yra idėja, bet jis tik pirmas iš daugelio. Idėja turi vesti prie problemos. Pristatydamas idėją investuotojui ar klientui turi būtinai parodyti, kokį matai sprendimą. Geriausia, jeigu tai globali problema – mes matome du milijonus neužimtų darbo vietų ir siekiame jas užpildyti, kažkas kitas gali matyti produktą, kuris šimtui tūkstančių žmonių pagerintų gyvenimą.
Kai jau turi problemą ir jos sprendimo būdą – reikia komandos. Visada geriausia, kai patys idėjos iniciatoriai jau yra pilnavertė komanda, turinti reikiamas kompetencijas išsikeltai problemai spręsti. Tai padeda pristatinėjant savo idėją – mums reikia laiko, lėšų ir resursų, žinome, ką darysime toliau, turime reikiamus žmones ir planą. Nusiteikimas ir motyvacija yra labai svarbu. Manau, kad kalbantis su investuotojais šalia problemos įžvelgimo ir sprendimo siūlymo būtina pabrėžti, kokia yra tavo asmeninė motyvacija, kas tave verčia tam aukoti dienas ir naktis. Investuotojas tai matys kaip garantiją, kad tavo sprendimas įgyvendintinas ir kad būtent tu gali tai padaryti.
