Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Kad kolegijų studentų paruošimo lygis yra tragiškai žemas. Tai jau pradeda pastebėti ne tik patys dėstytojai, bet ir stojančiųjų tėvai. Jau labai sumenko ir universitetų mokymo lygis ir šiandiena gali mokytis universitetuose ir mokiniai kurie gimnazijose mokėsi pakankamai silpnai. Jei tarybiniais metais, kai Lietuvoje gyventojų skaičius buvo virš 3 milijonų, į universitetus buvo priiimama apie 6 tūkstančius studentų. Tai šiandiena, kai Lietuvoje gyventojų skaičius yra visu milijonu sumažėjęs ir siekia kiek daugiau nei du milijonus, į universitetų valstybės rememas vietas priimama dvigubai daugiau studentų. Tai pasirodo, kad universitetus baige beveik 80 procentų abiturentų, kai tarybiniais metais baigdavo apie 20 procentų. Ar pagerėjo mūsų mokinių mokymosi lygis. Ko gero visi matome, kad jis kiekvienais metais tik blogėja. Tad ir diplomai tokių studentų nieko verti. Baige universitetą, rodo savo diplomus, o žinių ir gebėjimų lygis pagal įgytą specialybe artimas nuliui. Klausimas ar tikrai verta tiek daug skirti lėšų universitetams studentų ruošimui, jei jie ten nieko neišmoksta ir toliau eina mokytis į profesinio mokymo mįstaigas, kad galėtų gauti darbą. Matomai mokslas yra stambus verslo objektas ir taip juk reikia remti savus ir per mokymo įstaigas plauti pinigus. O ir kur įdarbinsi tokius naujai paruoštus specialistus, kurie nieko nesugeba jei ne į tuos pačius universitetus. Nieko negebantys ir toliau mokins studentus ir nieko jiems nesugebės perduoti. Taigi užnurtas ratas kuris veda prie to, kad greitai neturėsime aukštos kvalifikacijos specialistų. O ir dabar prisiminkime Jurgitą Šiugždiniene ir pažiūrėkime kas jos patarėjai. Tai pamatysime, kad vos vidurine mokyklą baigę ir jokios specialybės neįgiję abiturentai. Kai pati buvusi švietimo ministrė irgi labai abejotino išsilavinimo. Nors matome, kad turi soc. mokslų daktarės laipsnį, bet jei gerai pamenate, tai visi tie moksliniai darbai tuo metu buvo vien plagijatai, nes plagijavimo programos nebuvo tobulos ir vietoj lietuviškų raidžių buvo naudojamos rusiško alfabeto raidės, buvo daug kopijuoto teksto ir dedama, kaip nuotraukos. Tad tuo metu doktorantų ir apgintų disertacijų skaičius buvo milžiniškas ir disertacijas gynė kas netingėjo.
Tai kiek ten bereikia tų socialinių darbuotojų, kur dėtųsi jas baigę. Darbo vietos užimtos, pensijinis amžius nukeltas.
REKLAMA
REKLAMA
Priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai: sumažėjo į kolegijas stojančių jaunuolių