EŽŽT Didžioji kolegija parėmė 38 metų Bogdaną Mihai Barbulescu, kuris sakė, kad 2007 metais atleidus jį dėl privačių žinučių siuntimo per paskyrą platformoje „Yahoo! Messenger“, buvo pažeistas jo privatumas.
Šiuo antradienio sprendimu, kurį priėmė 17 Strasbūre įsikūrusio EŽŽT aukščiausio rango teisėjų, pakeičiama pernai sausį priimta Teismo nutartis, kad darbdaviams pateisinama šnipinėti savo darbuotojus.
Teisėjai sakė, kad B.M.Barbulescu bosai ir Rumunijos teismai „neadekvačiai gynė (jo) teisę, (kad būtų) gerbiamas jo privatus gyvenimas ir susirašinėjimas“.
Teismo tinklapyje paskelbtame sprendime sakoma, jog neaišku, ar B.M.Barbulescu buvo perspėtas dėl stebėjimo ir ar jis žinojo apie brovimosi į jo privatų gyvenimą mastą.
EŽTT taip pat nurodo, kad Rumunijos teismai neapibrėžė, kodėl stebėjimo priemonės buvo pateisinamos ir ar buvo kitų būdų jį tikrinti, „sukeliančių mažesnį brovimąsi“ į jo privatų gyvenimą.
Privačios žinutės
Byla yra susijusi su žinutėmis, B.M.Barbulescu siuntinėtomis per platformą „Yahoo! Messenger“, kuria šis programinės įrangos inžinierius turėjo naudotis palaikydamas ryšį su klientais.
Darbdavys jį atleido sužinojęs, kad jis per šią platformą taip pat bendravo su sužadėtine ir broliu.
B.M.Barbulescu įrodinėjo, kad darbdavys, šnipinėdamas žinutes, kuriose buvo detalių apie jo sveikatą ir lytinį gyvenimą, pažeidė jo teisę į privatumą.
Pradiniame, pernai sausį priimtame sprendime EŽTT teigė, kad nėra „nepagrįsta darbdaviui norėti patikrinti, ar darbuotojai darbo valandomis užbaigia savo profesines užduotis“.
Tačiau Didžioji kolegija – aukščiausia EŽTT struktūra iš 17 teisėjų – sutiko B.M.Barbulescu prašant iš naujo nagrinėti bylą.
Teisėjai pernai lapkričio 30 dieną surengė posėdį, kurio metu išklausė ekspertų ir Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) argumentus.
ETUC pernai kritikavo pradinį sprendimą, kurį laiko pernelyg griežtu, ir rekomendavo, kad bet kokio drausminio proceso pirmas etapas būtų žodinis įspėjimas. Konfederacijos nuomone, atleidimas taikytinas tik pakartotinių ar rimtų nusižengimų atvejais.
Ekspertai taip pat sako, kad kompanijos taip pat turėtų turėti aiškią politiką dėl profesionalios programinės įrangos ir interneto naudojimo darbo metu.