Abiturientas baigęs mokyklą susiduria su klausimu: rinktis kolegiją ar universitetą? Visos aukštosios mokyklos tik ir masina atvirų durų dienomis. Bet ar per jas yra pateikiamos objektyvios žinios apie konkrečią aukštąją mokyklą? Ar tai tėra tik masalas, kuriuo bandoma pričiupti neapsisprendusį, dar „žalią“ jaunuolį?
Tad kurgi yra problema? Ar mūsų visuomenės sukurtame stereotipiniame požiūryje, jog po mokyklos būtina stoti į kurią nors aukštąją mokyklą? Nesvarbu, ar tai kolegija, ar tai universitetas. Bet visgi, kur studijuoti yra naudingiau?
Po šiais metais praūžusios švietimo reformos, apie 1800 valstybės finansuojamų vietų kolegijose liko neužimtos. Dauguma vis tik rinkosi universitetus. Paradoksas: dauguma nemokamų vietų kolegijose liko tuščios, o mokamos vietos universitete buvo užpildytos. Kaip vertinti tokį objektyvų faktą? Ar iš tiesų universitetuose geriau? O gal studijuoti universitete yra madinga? Ar iš tiesų kolegijos yra prastos mokymo įstaigos, kurios vis bando kelti savo įvaizdį?
Aukštųjų mokyklų misijų skirtumai
Mūsų visuomenėje yra paplitusios dvi nuomonės. Pirmoji teigia, jog universitete gausu teorinių, o kolegijose - praktinių žinių. Antroji sukonkretina tai, kad universitetas ruošia plataus profilio, o kolegijos tik tam tikros srities specialistus. O kokios yra šių aukštųjų mokyklų misijos? Universiteto misija - sudaryti sąlygas studijuojantiems įgyti universalų išsilavinimą ir tapti veikliais bei atsakingais specialistais, pasižyminčiais plačiais pažinimo ir profesinio tobulėjimo visą gyvenimą poreikiais ir gebėjimais, aktyviais valstybės veiklos ir visuomenės gyvenimo dalyviais.
Kolegijos misija yra rengti aukštąjį išsilavinimą turinčius specialistus fizinių, technologijos, socialinių, biomedicinos, humanitarinių mokslų ir meno srityse; ugdyti bendruosius studentų gebėjimus bei pilietines vertybines nuostatas, būtinas kolegijos absolventų darbui ir tęstinėms studijoms. Tad ar yra patvirtinama nuomonė, jog universitetas ruošia plataus profilio, o kolegijos tik tam tikros srities specialistus? O gal kaip tik visa tai yra paneigiama? Kurios aukštosios mokyklos išpūstas burbulas yra didesnis?
Iš pirmų lūpų
Nutariau paklausti keleto studentų, studijuojančių skirtingose aukštosiose mokyklose, nuomonės, kas jiems yra geriau: kolegija ar universitetas? Atsakymų buvo įvairių.
Viktorija, VU ekonomikos studentė:
„Niekada gyvenime nestočiau į jokią kolegiją. Juk universitetinis išsilavinimas yra prestižas. O kolegijos duoda labai konkrečių žinių, visi dalykai dėstomi itin siaurai. Aš noriu būti išprusęs žmogus, o ne konkrečios srities specialistė.“ – užtikrintai kalbėjo mergina.
Tadas, MRU teisės studentas:
„Aišku, kad universitetai yra geriau. Dar kokių nors klausimų kyla? Juk čia gauni bendrą išsilavinimą, o ten tik profesiją. Kam tos kolegijos iš viso reikalingos? Tegul jas uždaro. Valstybė nors pinigų sutaupys. Pažįstu nemažai kolegijos studentų. Jie, mano nuomone, nepasižymi dideliu intelekto koeficientu. Beje, neteko girdėti, kad kolegijas pabaigę studentai užima aukštas pareigas!“ – toks kategoriškas buvo Tadas.
Ana, VPU ekonomikos studentė:
„Be galo didžiuojuosi studijuodama VPU. Šaunus universitetas. Ateityje žadu dirbti banke. Mano svajonė – finansų analitikės darbas. Žadu ekonomikos magistrantūros studijas tęsti Vilniaus universitete. Nesuprantu tokių žmonių, kurie dergia pedagoginį universitetą. Juk čia dėsto tikri profesionalai. Studijų kokybė, mano nuomonė, yra labai puiki.“ – įsijautusi kalbėjo mergina.
Antanas, VTVA teisės studentas:
„Mokykloje mokiausi prastai. Mokytojai manęs nevertino, buvo „užsisėdę“. Tik įstojęs į Vilniaus teisės ir verslo akademiją supratau, ką reiškia tikras mokslas. Čia studentams suteikiama teisė reikšti savo nuomonę. Dėstytojai, mūsų visuomenėje nusipelnę žmonės, geranoriškai bendrauja su studentais, stengiasi jiems padėti. Aš tarsi atgavau antrą kvėpavimą įstojęs į šią akademiją. Mokausi labai gerai, esu vienas pažangiausių savo kurse. Niekada nebenorėčiau grįžti į mokyklą.“ – dėstė savo nuomonę Antanas.
Marija, VK kultūros vadybos studentė:
„Norėjau studijuoti VU, bet tokios specialybės kaip kultūros vadyba čia neradau. Įstojusi į Vilniaus kolegiją labai džiaugiausi, nes girdėjau, kad šios studijos čia yra aukšto lygio. Dabar galiu patvirtinti, jog taip ir yra. Mokomės labai daug įdomių dalykų, dėstytojai yra savo srities specialistai. Visiems patarčiau, kurie nori studijuoti kultūros vadybą, stoti į Vilniaus kolegiją!“ – teigia laiminga mergina.
Kęstutis, Vilniaus kooperacijos kolegijos informacijos vadybos studentas:
„Mane visada domino informacija, procesai susiję su ja. Pamatęs, jog kooperacijos kolegija siūlo su informacija susijusią specialybę, iš karto stojau į šią aukštąją mokyklą. Bet nusivyliau. Mokomės tokius nuobodžius dalykus. Man asmeniškai, jie visi atrodo vienodi. Esu labai nepatenkintas. Bet kol kas mokslų dar nežadu mesti. Galbūt, kas nors pasikeis į gerą.“ – neigiamai nusiteikęs kalbėjo Kęstutis.
Rasa, Vilniaus kolegijos buhalterinės apskaitos studentė:
„Tik pabaigus mokyklą, net nedvejodama stojau į Vilniaus kolegiją. Juk tai geriausia kolegija visoje Lietuvoje. Manau, apskritai ji yra geriausia iš visų aukštųjų mokyklų. Ten daug praktikos, o ne „sausos“ teorijos. Kam man gyvenime reikalinga ta teorija? Juk darbe reikalaujama praktinių įgūdžių! Esu nusiteikusi prieš Vilniaus universitetą. Pernelyg jis jau yra garbinamas. Nieko ten gero nėra. Visur tik VU ir VU. Kiek žinau, darbdaviai nemėgsta studentų-teoretikų, jiems reikia studentų-praktikų. Užsienyje koledžai yra netgi labiau pripažįstami nei tie universitetai. Tik pas mus Lietuvoje dar vyrauja pasenęs požiūris į kolegijas...“ – konstatavo Vilniaus kolegijos studentė Rasa.
Nuomonių yra įvairių. Vieniems labiau patinka universitetai, kitiems kolegijos. Džiugu, kad jaunimas „nespjauna“ į aukštąjį mokslą. Supranta, kad šiais laikais be išsilavinimo toli nenueisi. Jei žmogus nuoširdžiai mokosi, nėra itin svarbu, kokia tai aukštoji mokykla. Svarbiausia yra įgytos žinios, o ne „spindintis“ diplomo pavadinimas. Juk tai, ką išmoksi, ant pečių nenešiosi.
Austėja Jonaitytė
