kazys almenas

Sekmadienio popietę Vilniuje šalia Gedimino paminklo prasidėjo penktasis Valdovų rūmų paramos fondo ceremonijų sezonas. Pirmąjį Valdovų rūmų paramos fondo Ceremonijų sezono sekmadienį po šauklio pranešimo Vilniaus miesto gyventojai bei svečiai stebėjo „Viduramžių pasiuntinių“ parengtą programą. Valdovų rūmų paramos fondo ceremonijos yra skirtos supažindinti ir sudominti visuomenę su Valdovų rūmais ir Lietuvos istorija bei pradėti rūmų tradicijas.

Sekmadienio popietę šalia Valdovų rūmų netoli Gedimino paminklo prasidės penktasis Valdovų rūmų paramos fondo ceremonijų sezonas. Renginį miestiečiams ir miesto svečiams nuskambėjus 14 valandos Katedros varpinės dūžiams pradės du trimitininkai, po to prie jų prisijungs būgnininkas ir fleitininkas. Po 5 minučių prie jų prisijungs šauklys bei karys ir praneš susirinkusiems svečiams kiekvienam sekmadieniui atskirai parinktą faktą iš Lietuvos istorijos.

Operacija, kurios tikslas buvo sunaikinti "Lietuvos žinias" ir sukompromituoti dienraščio autorius, išsikvėpė. Nors čia nesunkiai galėjai įžvelgti vienos krašto slaptosios tarnybos šešėlį, kodėl jis priminė senas KGB grimasas? Metas mėtyti akmenis, metas juos rinkti.

Gegužės 4 dieną, pirmadienį, 18 valandą Vilniaus mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39) įvyks Kazio Almeno knygos „Motociklu per Afriką“ („Versus aureus“ leidykla) pristatymas. „Motociklu per Afriką“ – tai pasakojimas apie egzotišką 1968 metų kelionę per Afriką mažu motocikliuku. Knygoje traukia ne tik nuotykiai, unikalios nuotraukos, bet ir laiko tėkmė, kuriai „nepavaldi kultūros paminklų, gamtos didybė, žmonių santykiai ir papročiai, fiziniais randais įspausti tamsiuose veiduose.

Vasario 20 d. (penktadienį), 18 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje vyks dailininko Romano Borisovo parodos „Tūkstantmečio odisėja“ pristatymas. Renginio lankytojai išvys menininko, kuris buvo aplink pasaulį plaukiančios tūkstantmečio kvieslių jachtos „Ambersail“ trečiosios įgulos narys, žygio per Indijos vandenyną metu nutapytus darbus.

Šiandien baigsis kone dvejus metus trukusi JAV prezidento rinkimų odisėja, į politinių ir pasaulėžiūrinių aistrų „Vargu, ar B.Obama būtų taip priartėjęs prie  Amerikos prezidento posto, jeigu rinkimai vyktų JAV ekonomikos klestėjimo laikais”, - tvirtina garsus Amerikos ir Lietuvos mokslininkas-atomininkas, rašytojas Kazys Almenas, iš arti stebėjęs ne vienos JAV prezidento rinkimų kampanijos mechanizmą.verpetą įtraukusi ne tik Ameriką, bet ir visą pasaulį.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) generalinis inspektorius Petras Zapolskas atsisakė minties pradėti tyrimą, ar keturi ambasadoriai, pasirašę kreipimąsi LRT tarybai, kuriame ši raginama atnaujinti Piliečių santalkos vadovo Dariaus Kuolio laidas, nepažeidė tarnybinės etikos. Lygiai prieš savaitę BNS ir „lrytas.lt“ P. Zapolskas teigė, jog šio tyrimo bus imtasi. „Neketinau aš pradėti tyrimo“, - portalui „Balsas.lt“ antradienį sakė P. Zapolskas.

Užsienio reikalų ministerijos generalinis inspektorius Petras Zapolskas ketina pradėti tyrimą, ar keturi ambasadoriai, pasirašę kreipimąsi LRT tarybai, kuriame ši raginama atnaujinti Piliečių santalkos vadovo Dariaus Kuolio laidas, nepažeidė tarnybinės etikos. „Taip, tikriausiai bus pradėtas tyrimas. Bet pirmiausia turėtų būti ministerijos vadovybės nurodymas jį pradėti“, - antradienį BNS sakė P.Zapolskas.

Šiandien garsūs rašytojai, aktoriai, filosofai, politikai, signatarai, pirmosios Vyriausybės ministrai ir kiti visuomenės veikėjai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą (LRT) ragindami įpareigoti LRT administraciją atnaujinti Dariaus Kuolio tiesiogiai vedamas laidas Lietuvos radijuje ir televizijoje.

Vienas įdėmus komentatorius, nureikšminęs mano pastebėjimą apie lietuvių pasipriešinimą nacių pastangoms okupacijos metais sudaryti Lietuvoje SS legioną, kai kitos vokiečių okupuotos šalys to neišvengė, nepranoktu rezistencijos pavyzdžiu iškėlė suomius, pastačiusius Mannerheimo liniją ir sustabdžiusius Stalino kariaunos žygį į Helsinkį 1940-taisiais. Štai, girdi, tikrosios narsos pavyzdys, kai „nedidukė valstybėlė“, tuo metu turėjusi apie 4 mln.

Piliečių Santalka ir kultūros žmonės šiandien atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Algimantą Valantiną ir paragino jį remiantis Baudžiamojo kodekso 313 straipsniu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešai paskleistų melagingų prasimanymų, kuriais siekta nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą žuvusio pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno atminimui. Pasak laiško autorių, tvirtą pagrindą tokiam tyrimui pradėti duoda du į viešumą iškilę faktai.

Piliečių Santalka ir kultūros žmonės šiandien atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Algimantą Valantiną ir paragino jį remiantis Baudžiamojo kodekso 313 straipsniu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešai paskleistų melagingų prasimanymų, kuriais siekta nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą žuvusio pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno atminimui.Pasak laiško autorių, tvirtą pagrindą tokiam tyrimui pradėti duoda du į viešumą iškilę faktai.

“Tai pareiga ir privilegija – būti Lietuvos pusėje, kurioje vieno žmogaus laisvė ir teisės yra nepalyginamai didesnė vertybė nei visų valdžių, partijų, ypatingųjų institucijų prioritetai, siekiamybės ar paslaptys”, - teigė Lietuvą garsinantis kino režisierius Arūnas Matelis, prisidėjęs prie Piliečių Santalkos ir kultūros žmonių inicijuotos akcijos “Neišduok”. Jau dvidešimt dienų vykstanti pilietinė akcija neatslūgsta. Interneto svetainę www.neisduok.

Žinia apie tai, kad lig šiol be didesnių avarijų veikęs Lietuvos pilietybės įgijimo mechanizmas, nors ir kartais patepamas, yra ne tik išsiderinęs, bet ir nelegalus, naujienų portaluose praslydo beveik nepastebėta. O juk 2006-ųjų lapkričio 13-oji ne tik naujosios, bet ir senosios kartos emigrantams tapo savotišku Rubikonu, anksčiau ar vėliau priversiančiu apsispręsti, ar jie sutinka Lietuvoje tapti svetimšaliais.

|Žinia apie tai, kad lig šiol be didesnių avarijų veikęs Lietuvos pilietybės įgijimo mechanizmas, nors ir kartais patepamas, yra ne tik išsiderinęs, bet ir nelegalus, naujienų portaluose praslydo beveik nepastebėta. O juk 2006-ųjų lapkričio 13-oji ne tik naujosios, bet ir senosios kartos emigrantams tapo savotišku Rubikonu, anksčiau ar vėliau priversiančiu apsispręsti, ar jie sutinka Lietuvoje tapti svetimšaliais.

Šiame komentare žodžius „atsakomybė“ ir „kaltė“ vartoju vidinės jausenos prasme, t. y. kaltės ir atsakomybės jausenos, o ne institucionalizuotų nuosprendžių. Tačiau ne modernybės laikų filosofinės problemos, o Kazio Almeno lietuviškosios tikrovės įžvalgos yra to pretekstas. Tęsdamas savo ankstesnį samprotavimą (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_344193), Kazys Almenas toliau rutulioja mintį (http://www.omni.lt/index.

Kas už ką kaltas? Tai masinės retorikos, skambančios dažniausiai per rinkimų susitikimus, klausimas. Tautai, kurios didesnė dalis vis dar tiki, kad už viską atsakingos visos valdžios, o jie patys neatsakingi už nieką, kaltųjų paieška yra labiausiai gundantis dalykas. Kartais atrodo, kad tokiame viešosios erdvės klimate kaltųjų paieška ir jų radimas yra svarbesni nei racionalus siekis ieškoti būdų, kaip išvengti mus erzinančių blogybių pasikartojimų. Radai kaltą – ir gana.

Anonimiškumu ir izoliacija bei kultūrų naikinimu kaltinamas internetas, pasirodo, gali turėti ir priešingą poveikį. Po pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams jis tapo pagrindine priemone bendrauti su Lietuva ir išsaugoti tautiškumą svečioje šalyje. Tragiški teroristiniai išpuoliai Londone parodė, kokia veiksminga ryšio priemone gali būti internetas ir elektroninis paštas – pirmosios žinios iš artimųjų Londone Lietuvą pasiekė būtent šiuo keliu.

Noriu padėkoti tiems, kurie komentaruose ir kitu būdu įsitraukė į svarstymus šia tema. Nuo pat atominės energijos atsiradimo pradžios jos pritaikymą lėmė ne tik technologinės galimybės ir ekonominiai svertai, bet ir visuomenės požiūris. Neretai visuomenės požiūris buvo lemiamas. Demokratinėje visuomenėje taip ir privalo būti. Tai pripažįstu be išlygų.

Lietuvoje jau seniai vyksta diskusija apie Lietuvos ir Rusijos santykius: kaip turėtume laikytis Rusijos atžvilgiu, svarstoma, kodėl rusų tautybės asmenys vertinami palankiausiai. “Omni laiko” skaitytojams pateikiame ir kitos pusės nuomonę - mūsų skaitytojams jau žinomo Viktoro Olžyčiaus straipsnį, kuris buvo publikuotas naujienų portale “Regnum.ru”. Apie tai, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai per pastarąjį pusmetį blogėja, nėra ko net kalbėti.

Skelbiame rašytojo Kazio Almeno kelionės į Vorkutą įspūdžius. Latviai Teiravausi “Memorialo” draugijoje ir miesto merijoje, ar Vorkutoje yra lietuvių. Gavau atsakymą, kad būdavo, ir nemažai, bet Sovietų Sąjungai sugriuvus visi, kuriuos pažinojo, iškeliavo į Lietuvą. Tada baptistų šventykloje teiravausi, ar yra kur Vorkutoje vieta, kurioje sekmadieniais susirenka katalikai. Kad parapijos nėra, žinojau, bet tikėjausi, jei rasčiau katalikų grupelę, tarp jų galėtų būti lietuvių.

Skelbiame rašytojo Kazio Almeno kelionės į Vorkutą įspūdžius. Gamta Kalinių atsiminimai apie Vorkutą, net ir tie, kurie užpildo visą knygą, mažai rašo apie jos gamtą. Ne todėl, kad rašantiesiems trūktų pastabumo.

“Viešpatie, apsaugok mane nuo draugų, nuo priešų apsiginsiu pats!” Nežinau, kas pirmas sukalbėjo šią maldelę, aš ją bent kelis kartus sumurmėjau peržvelgęs Europos Parlamento laimėtojų sąrašą. Andrzejus Lepperis iš Lenkijos, Jeanas-Marie Le Penas iš Prancūzijos, Joergas Haideris iš Austrijos - visokie nepatenkintieji ir atstumtieji iš įvairiausių kraštų pretenduoja jei nei į draugų, tai į bendraminčių sąrašą. Prisideda ir Lietuva su profesoriumi Rolandu Pavilioniu.

Priėmimo į Europos Sąjungą šventės proga aukščiausi Lietuvos politikai prišnekėjo visokių paikysčių, nekorektiškai naudodami istorines analogijas. Esą priėmimą į ES galima lyginti su Mindaugo ar Gedimino planų išsipildymu ar vadinti naująja karūnacija. Bet jeigu rimtai ieškotume istorinių analogijų, Lietuvos buvimą Europos Sąjungos sudėtyje galima lyginti tik su dviem Lietuvos istorijos epizodais: Liublino unija ar Lietuvos buvimu TSRS sudėtyje.

Polinkis sparčiai nusivilti yra mūsų tautinis bruožas. Jei kol kas universitetų sociologijos ar politologijos katedrose nėra magistrantų, kurie statistiniais metodais analizuotų, kiek laiko vidutiniškai trunka tarp “entuziazmo” ir “nusivylimo”, tai pats metas paskirti tokią darbo temą. Duomenų susirinko su kaupu, o įstojimas į Europos Sąjungą pateiks jų naują šūsnį.

Rapolas Rakalas: Puodeliai, butas, Bobrikas, arba Kaip sužinoti, kad į akį įkrito mergina Ernestas Parulskis: Kaip mes tikrinome Europą Vygandas Vareikis: Kodėl lietuviai važiuoja į Turkiją Valentiniški Rapolo Rakalo patarimai: Ką daryti, jei mergina jus užklumpa lovoje su meiluže? Valentiniški Rapolo Rakalo patarimai: Ką daryti, jei užtinkate savo vaikiną lovoje su kita? Rapolas Rakalas: Vienos meilės istorija, arba Kodėl neverta rūpintis merginomis Benediktas Janušauskas: Marija.

Antradienį 11.05 val. per Lietuvos radijo pirmąją programą “Pavasario studijoje su Vaidotu Žuku” - ar įmanoma šiais suskilusiais laikais draugystė ir meilė kitamaniams, kitatikiams? Tiesioginiame eteryje - branduolinės fizikos profesorius Kazys Almenas ir naujienų vartų “Omni laikas” apžvalgininkas Gintaras Beresnevičius.

"Savo menininko karjeroje esu padaręs ekskursų, bet visuomet vėl grįžtu prie ištakų - "atgailauju", ir pradedu dar intensyviau kurti,” - taip prisistato New Jersey gyvenantis jaunas menininkas Gintaras Jocius, kuris Lietuvoje žinomas kaip vaikiškų knygų iliustratorius. Dabar menininkas kuria komiksus, šaržus, portretus, ženklus, tapo paveikslus. Neseniai Niujorke vykusiame renginyje “Menas. Muzika. Mada.” Gintaras pristatė savo kūrybą, kuria galima išvysti ir jo tinklapyje www.GintArt.

Sausio 13-osios akivaizdoje Sąjūdžio kartos žmogui neišvengiamai norisi kalbėti temomis, kurios išjudintų patriotinius jausmus, kurios leistų bent trumpam atsikratyti šleikštulio dėl Lietuvos valstybės prezidento skandalo. Atmenant Sausio 13-osios įvykius galima pažvelgti į menkybę to, kas dedasi po Lietuvos vėliavomis dabar. Kita vertus, Paksogeito svilėsių kvapas atitraukia dėmesį nuo visokių daugiau ar mažiau svarbių mūsų gyvenimo smulkmenų.

Nacionalinio radijo direktorius Rimgaudas Geleževičius ir Lietuvos instituto direktorė Karina Firkavičiūtė pasirašė bendrą projektą dėl ciklo tiesioginių radijo laidų apie Lietuvos įvaizdį. Antradienį (10.21) 11.05 val. tiesioginėje “Rudens studijoje” - pirmoji laida apie šiuolaikinį Lietuvos mitą. Dalyvaus fizikas, rašytojas prof. Kazys Almenas, žurnalistas Rimvydas Valatka ir Lietuvos instituto direktorė K. Firkavičiūtė.

Šiais metais vėl apsilankiau Šalčininkuose. Prieš tai šiame pietryčių Lietuvos mieste buvau tik vieną kartą, prieš dvylika metų. Lietuva tada jau buvo paskelbusi nepriklausomybę, nuo pjedestalų jau buvo nuverstos sovietinių vadų statulos, gatvėms grąžinti lietuviški jų pavadinimai. Tik okupacinės rusų kariuomenės įgulos didesniuose miestuose priminė, kad Lietuva dar nevisiškai laisva. Šalčininkuose tuomet buvo kitaip.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje trečiadienį atidarytoje parodoje "Lietuvos istorija tapyboje" jos lankytojai kviečiami prisiminti svarbiausius šalies istorinius momentus.35 parodos eksponatai dalyvauja "Istorinių eskizų konkurse", kuriame geriausiais darbais pripažinti kūriniai, autoriams sutikus, papuoš atstatomų Valdovų rūmų interjerą. "Šis konkursas ir paroda yra sumanyti kaip paskata menininkams susidomėti istoriniu paveikslu.

Literatūros, dailės, teatro, muzikos, kino įvykiai bei jų analizė svarbiausiuose šalies meno savaitraščiuose “Šiaurės Atėnai” ir “Literatūra ir menas”. “Šiaurės Atėnuose” (08.23) Sigitas Parulskis publikuoja straipsnį “Susitikom, pasišnekėjom”, kuriame samprotauja apie kartų konfliktus. Pasak straipsnio autoriaus, “kartų konfliktus visuomet provokuoja seniai.

Šis italų pašmaikštavimas atspindi, deja, žmogui įprastą norą atsakomybę už viską suversti valdžiai. Valdančioji dauguma jau daug kartų buvo kritikuota. Tačiau ar visuomet pamatuota ši kritika? Ar patys dešinieji nenusipelno daug didesnės kritikos? Dešinieji negali suprasti: kaipgi valdžioje ne jie, ne “tikrieji” ūkio augimo skatintojai ir skelbėjai, o ūkis auga 9,5 procento per ketvirtį.

Apie žmones prirašiau pakankamai, tad vertėtų atkreipti dėmesį į keturkojus ir sparnuočius, su kuriais mums tenka dalytis gyvenimo plotą abiejose Atlanto pusėse. Kalbu ne apie tuos, kurie žino savo vietą ir slepiasi miškuose, ne tuos, kuriuos prisijaukinome, bet tuos, kurie įsitikinę esą tokie pat teisėti Vilniaus ar Vašingtono gyventojai, kaip ir mes. Pirmiausia tai karveliai ir žvirbliai. Tai padarėliai, kurie globalizacijos esmę suvokė keletą šimtmečių anksčiau negu mes.

Žiniasklaida yra tam, kad skelbtų laisvą žodį. Žiniasklaida egzistuoja tam, kad pasakytų tiesą, kurią dažnai nori nuslėpti politikai, verslininkai, mafijozai ar tiesiog žymūs visuomenės veikėjai. Tačiau argi žurnalistai nėra priklausomi nuo redaktorių, kurie pasako, kaip reikia rašyti. O negi redaktoriai nepriklauso nuo leidėjų, kurie taip pat turi politinius ir ekonominius interesus.