Polinkis sparčiai nusivilti yra mūsų tautinis bruožas. Jei kol kas universitetų sociologijos ar politologijos katedrose nėra magistrantų, kurie statistiniais metodais analizuotų, kiek laiko vidutiniškai trunka tarp “entuziazmo” ir “nusivylimo”, tai pats metas paskirti tokią darbo temą. Duomenų susirinko su kaupu, o įstojimas į Europos Sąjungą pateiks jų naują šūsnį.
Aš - inžinierius, nesikėsinu į sociologų daržą, bet spėju, kad apytikriai šis “nusivylimo puslaikis” (disapointment half-life) sukasi maždaug tarp 6 ir 12 mėnesių.
Tautinių bruožų lengvai nepakeisi, tačiau galima bandyti sušvelninti jų padarinius. Užtai praeituose postringavimuose siūliau, kad nors neišvengiamai teks mojuoti mėlyna vėliavėle ir kartoti, kad įstojome į ES, bent jau mintyse sau priminkime, kad iš tiesų įstojome į VS (Valdininkų Sąjungą). Kad tai naudingesnis pavadinimas, galime įsitikinti tiesiogiai. Tarkite sau pusbalsiu - “Europa”. Koks įvaizdis susiklosto? Miglotas. Pakartokite - “valdininkas”. Akivaizdžiai konkrečiau. Iš konkretumo galima išpešti naudos. Paklauskite savęs, kaip reikia elgtis susidūrus su “Europa”? Matote - nežinia. O kaip elgtis, kai eini pas “valdininką”? Visi nutuokiame. Nemaloniai susiraukiame, bet bent jau nutuokiame.
Tiems, kuriems tai paskaičius norisi protestuoti, galiu pasakyti, kad atjaučiu. Šiuo metu “entuziazmo ir nusivylimo” puslaikis dar nesibaigė, o iliuzijomis norėtųsi gyventi kiek galint ilgiau. Tačiau geriau nelaukti tų šešių mėnesių, o jau dabar svarstyti, kaip sušvelninti užprogramuotą nusivylimą. Vertėtų veikti dviem kryptimis. Pirmoji - kiek galint mažinti iliuzijas, antroji - nepasiduoti pagundai kaltinti VS bloga valia. Tiesa, yra ir trečioji, bet joje esame sukaupę nemažą patirtį, reikės ją tik pritaikyti naujoms sąlygoms. Tai mokėjimas apeiti nurodymus ir suvaržymus, nepaisyti draudimų ir išnaudoti įstatymų spragas. Trečioji kryptis plėtosis savaime, tad apie ją čia daugiau nerašysiu. Stabtelkim prie pirmų dviejų.
Su pačia pirmąja kol kas reikalai prasti. Dabar kaip tik rinkimų į Europos Parlamentą laikotarpis, tad dedamos didelės pastangos ir išleidžiamos krūvos litų, kad tų iliuzijų kauptųsi daugiau. Būsimą nusivylimą tai tik pagilins. Iliuzijų mažinimo kryptim reikės kiek galint stipriau veikti rinkimams pasibaigus. Padės pralaimėjusieji.
Užtat šiuo metu tuo svarbiau suprasti, kad nusivylimų priežastis nebus renkamų europarlamentarų ar Briuselyje veikiančių valdininkų bloga valia. Gal sąvoka “bloga valia” per abstrakti, tad apibūdinsiu konkrečiau - nusivilsime ne dėl to, kad minėtieji valdininkai būtų korumpuoti, kyšininkai, vagys, melagiai arba dėl kažkokių nepaaiškinamų priežasčių nusiteikę prieš lietuvius. Kas be ko, tarp jų gali pasitaikyti ir tokių, tačiau tai bus palyginti menka problema.
Didžioji dalis tų valdininkų - geri žmonės. Jie myli savo vaikus, paglosto šunis ir nors nemažai jų išsiskiria su žmonomis (ar vyrais), jas labai retai temuša. Jie nevažiuoja per greit Briuselio gatvėmis, mokėdami mokesčius naudojasi tik leidžiamomis įstatymo spragomis ir jei jų kas paklausia apie Lietuvą, nemikčiodami atsako, kad gamta čia graži, kad tai demokratiškas kraštas ir kad linki mums viso geriausio. Jie taip kalba apie visas ES nares, tačiau nepasiduokim cinizmui, kalba jie nuoširdžiai. Tomis retomis progomis, kai prisieina apie Lietuvą pagalvoti, jie kuo nuoširdžiausiai jai linki geriausio.
Pabrėžiu tai todėl, kad nors nusivylimo neišvengsime, derėtų bent bandyti išvengti bergždžio pykčio. Pyktis - blogas patarėjas, o jis mus suima, kai pradedam tikėti, jog dėl mūsų nesėkmių kalti blogavaliai žmonės, kurie mus “apvogė, apgavo, nuskurdino”. Tada toliau blaiviai galvoti nebesugebame. Tada balsuojame ne už ką nors, bet prieš tuos “svolačius”, tada eikvojame laiką ir energiją stengdamiesi vieną grupę valdininkų pakeisti kitais. Mūsų Lietuvėlėje tokia veikla dar turėjo šiokį tokį pateisinimą ir gal net šiokį tokį efektą. Nedidelį efektą, nes išmestieji nebūdavo jau tokie blogi, o kad naujai išrinktieji ne geresni, patys netrukus įsitikindavome. Europos (priminkime sau - Valdininkų) Sąjungoje šia linkme eikvojamos pastangos bus visuotinai bergždžios. Mūsų nuosavų valdininkų įtaka ten bus minimali, o juos pernelyg dažnai keisdami tą įtaką tik mažintume.
Reikia tvirtai suprasti, kad Valdininkų Sąjungoje svarbu ne individas, o sistema. ES yra sklandžiai veikianti valdininkų sąjunga, be eibės kitų valdininkus apsaugančių nuostatų, ten gerai išvystyti filtrai, kurių užduotis - nepraleisti tokių, kurie tą sistemą pernelyg smarkiai kompromituotų. Ne visada tai veiksminga (užtat mūsų bulvarinė spauda medžiagos nestokos), tačiau apskritai tie filtrai veikia neblogai. Todėl kartoju dar sykį - didelė dauguma valdininkų Briuselyje nėra nei vagys, nei sukčiai, nei šiaip kokie blogiukai. Jie geri žmonės.
Tai ir yra problemos esmė. Jie geri žmonės, beje, ir sumanūs, kurie stengiasi ir stengsis tvirtinti sistemą, kuriai priklauso, ir taip apsaugoti savo privilegijas.
Galiu tai iliustruoti lietuviams suprantamu palyginimu. Beveik visi mes pažįstame gerų rusų. Galiu palyginimą išplėsti - pažįstame daugiau gerų rusų negu tų kitokių (sakoma, ir tarp čigonų vagių pasitaiko). Gerų rusų netrūksta, tačiau taip pat žinome, kas būna, kai rusai perima valdžią iš mūsų. Sutinku, toje istorinėje patirtyje buvo atvejų, kai Rusijoje valdžią perėmė blogos valios žmonės. Tai turėjo įtakos, tačiau ar viską nulėmė? Net ir tais atvejais, kai vadovaujantieji nebuvo blogos valios, vis tiek tiko pačių rusų sukurtas posakis: “Norėta, kaip geriau, o išėjo kaip visada”.
Palyginimas neatsitiktinis. Rusija yra mums geriausiai pažįstamas valdininkų klasės valdomos visuomenės pavyzdys. Jei kam šis palyginimas kelia kraujo spaudimą, tai pabrėžiu, jog kol kas jis sąlyginis. Rusijos valdininkijos tradicija siekia daugelį šimtmečių, tad yra kur kas gilesnė. Palyginti su ja, ES yra tik vaikas. Darydamas šią prielaidą, priminsiu kitą posakį. Šį sykį iš JAV: “Visos visuomeninės sistemos turi šiokią tokią naudą. Net ir pačios blogiausios gali tarnauti kaip neigiamas pavyzdys”.
Valdininkų ir jų privilegijų netrūksta ir JAV. Skirtumas tas, kad ten (bent kol kas) didžiuma žmonių supranta, kad iš valdininkų nieko gero nelauk. Sukis pats.
Kazys Almenas: Euroskeptiko pagraudenimai (1)http://www.omni.lt/index.php?base/z_168135
Kazys Almenas: Euroskeptiko postringavimai (2)http://www.omni.lt/index.php?base/z_171314
