katynė

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) pirmadienį pasmerkė Rusiją, kad ši tinkamai neišnagrinėjo daugiau nei 20 tūkst. lenkų karo belaisvių nužudymo Katynėje 1940 metais, tačiau ir EŽTT sprendimas sulaukė aštrios kritikos iš Varšuvos, pasak kurios, nutartis yra per daug ribota.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pirmadienį savo nutartyje paskelbė negalintis vertinti Rusijos pastangų tiriant Katynės žudynes, per kurias Sovietų Sąjungos NKVD sušaudė daugiau nei 20 tūkst. į nelaisvę patekusių Lenkijos kariškių, nes šis klausimas peržengia jo kompetencijos ribas, praneša Didžiosios Britanijos nacionalinio transliuotojo BBC portalas.

„Tai baugina ir verčia bjaurėtis“, – sakė Lenkijos vidaus reikalų ministras Bartłomiejus Sienkiewiczius apie plakatą, kuriame „lietuvių chamas“ raginamas „klauptis prieš lenkų poną“. Incidentas, primename, nutiko Poznanėje, per Vilniaus „Žalgirio“ Eurolygos rungtynes su vietos „Lech“ klubu. Klubo kaltė Lenkijos žiniasklaidai ministras, kaip praneša wyborcza.pl, kaltina dėl incidento paties klubo vadovus.

„Bent 24 žmonės yra girdėję ar matę sprogimą ar ugnies kamuolį“, - sakė spaudos konferencijoje parlamentinės komisijos, tiriančios įvykius, vadovas Antoni Macierewicius. Kaip praneša dziennik.pl, komisijos vadovas taip išreiškė nepasitikėjimą pirminėmis oficialiomis išvadomis, kurias pateikė tuometinio Lenkijos vidaus reikalų ministro Jerzy Millerio vadovaujama komisija.

Lenkijos leidinys „Polonia Christiana“ savo straipsnyje praneša apie pasipiktinimą, kilusį po apskrito stalo diskusijos „Rusija ir Lenkija: istorija, kuri trukdo tarpusavio supratimui“. Lenkai diskusijos metu išvadinti istorijos nesupratimu ir patys apkaltinti dėl lenkų represijų. Siūlome susipažinti su Aleksanderio Kloso mintimis. „Lenkijos-Rusijos susitaikymas pražydo sodria spalva.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir Lenkijos vadovas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) penktadienį atidengė paminklą, skirtą sovietų diktatoriaus Josifo Stalino nužudytų tūkstančių ukrainiečių, lenkų ir kitų aukų atminimui, skelbia AP. Paminklas pastatytas Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo komplekse, kuriame palaidota iki 120 tūkst. žmonių. Katynėje J. Stalino nurodymu sovietai 1940-ųjų pavasarį nužudė beveik 22 tūkst.

Paviešintuose išslaptintuose dokumentuose pateikiami įrodymai, pagrindžiantys, jog JAV prezidento Franklino Delano Roosevelto administracija padėjo sovietams pridengti kaltę dėl 1940-aisiais Katynėje nužudytų Lenkijos karių, skelbia BBC. „Associates Press“ informavo, jog išslaptinti dokumentai pagrindžia įtarimus, kad JAV nenorėjo piktinti savo karo meto sąjungininko Josifo Stalino. JAV Nacionalinis archyvas dokumentus paviešino pirmadienį.

Lenkijos slidinėjimo kurorte Zakopanėje pastatytas paminklas, skirtas 2010 metais įvykusios lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo tuometinis prezidentas Lechas Kaczynskis bei kiti svarbūs pareigūnai, aukoms pagerbti, remdamasi naujienų agentūra PAP skelbia „RIA Novosti“. Trijų metrų ilgio bronziniame paminkle sužymėtos visos 96 tragedijos aukų pavardės.

1940 metais Katynėje nužudytų Lenkijos karininkų giminaičiai sieks, kad Rusija atnaujintų šio nusikaltimo tyrimą, pareiškė advokatas. „Katynės šeimų asociacijai“ atstovaujantis advokatas Ireniuszas Kaminskis sakė, kad ketinama kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiąją kolegiją. Pasak teisininko, ieškovus EŽTT sprendimas patenkina tik iš dalies.

1940 metais Katynėje sovietų įvykdytos Lenkijos karininkų žudynės yra karo nusikaltimas, pirmadienį paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Tačiau jis nepareikalavo, kad Rusija atliktų naują tų įvykių tyrimą, praneša BBC.

Maskvos teismas ketvirtadienį atmetė Josifo Stalino anūko Jevgenijaus Džiugašvilio ieškinį, kuriuo Rusijos parlamento žemuosius rūmus kaltina šmeižtu ir reikalauja paneigti teiginį apie J. Stalino dalyvavimą Katynės žudynėse, skelbia „RIA Novosti“. Per 20 tūkst. Lenkijos pareigūnų buvo paimti į nelaisvę 1939 m. Sovietų Sąjungai ir nacistinei Vokietijai dalinantis Lenkiją. Slaptoji sovietų policija NKVD juos nužudė Katynėje netoli Smolensko miesto Rusijoje.

Rusija nekalta dėl masinio lenkų sušaudymo 1940 metais Katynėje. Kaip pranešė ketvirtadienį radijo stotis „Echo Moskvy“, tokį sprendimą priėmė Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT). „Maskva neatsakys už stalininio režimo nusikaltimus. Lenkija beveik visiškai pralaimėjo šią bylą“, – rašo laikraštis „Moskovskije novosti“. Oficialiai teismo sprendimas kol kas nepaskelbtas, bet leidinys teigia gavęs rezoliucinę jo dalį.

Rusija, pasak šios šalies užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, ieško būdų, kaip teisiškai reabilituoti Katynės žudynių aukas, praneša agentūra „RIA Novosti“. Po trečiadienį vykusio susitikimo su kolega iš Lenkijos Radoslawu Sikorskiu jis sakė, kad „reabilitacija politiniu požiūriu laikoma įvykusia, nes paskelbti atitinkami Rusijos vadovybės pareiškimai ir Valstybės Dūmos dokumentai“. Dabar esą reikia pagalvoti apie teisinę reabilitaciją.

Josifo Stalino anūkas Jevgenijus Džiugašvilis pateikė naują ieškinį, kuriuo Rusijos parlamento žemuosius rūmus kaltina šmeižtu ir reikalauja paneigti teiginį apie J. Stalino dalyvavimą Katynės žudynėse, praneša „RIA Novosti“. Per 20 tūkst. Lenkijos pareigūnų buvo paimti į nelaisvę 1939 m. Sovietų Sąjungai ir nacistinei Vokietijai dalinantis Lenkiją. Slaptoji sovietų policija NKVD juos nužudė Katynėje netoli Smolensko miesto Rusijoje.

Rusijos prokurorai ketvirtadienį Lenkijai perduos dar vieną dalį dokumentų, susijusių su žudynėmis Katynėje, pranešė „RIA Novosti“. Katynės žudynės, per kurias 1940 metais buvo nužudyta tūkstančiai karininkų, policininkų ir civilių, yra vienas opiausių Rusijos ir Lenkijos tarpusavio santykių klausimų. Pernai Rusija Lenkijai perdavė šimtus dokumentų, susijusių su 21 tūkst. lenkų nužudymo tyrimu.

Lenkijos prokuratūra žino, su kuo kalbėjosi mobiliojo ryšio telefonu šalies prezidentas Lechas Kaczynskis likus kelioms minutėms iki jo lėktuvo katastrofos prie Smolensko, „bet dėl to nesiėmė jokių procesinių veiksmų“. Tai penktadienį Seime pareiškė Lenkijos generalinio prokuroro pavaduotoja Marzena Kowalska. Pasak jos, prokuratūra gavo šią informaciją, kai jai buvo pateiktos keturių valstybės vadovo kanceliarijos darbuotojų pokalbių išklotinės.

Antrąjį Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio (Lech Kaczynski) lėktuvo katastrofos prie Smolensko tyrimą atliekantys ekspertai penktadienį pareiškė neturį įrodymų, galinčių prieštarauti pirmojo tyrimo išvadoms, kuriose dėl nelaimės kaltinami Lenkijos pilotai, skelbia „RIA Novosti“. Vasario pradžioje Lenkijos kariniai kaltintojai Maskvoje apklausė du Rusijos oro eismo kontrolės darbuotojus iš oro uosto, kur sudužo L. Kačynskio lėktuvas, ir pareiškė planuojantys apklausti daugiau liudininkų, nes y...

Tarptautinio aviacijos komiteto (TAK) parengtos išvados dėl Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos prie Smolensko yra šališkos, pareiškė Lenkijos vadovas Bronislawas Komorowskis. „TAK parengtos išvados dėl Smolensko tragedijos vertos kritikos“, – sakė Lenkijos prezidentas ir išreiškė nuomonę, kad dokumente pasigedo atsakymų į labai svarbius klausimus. Lėktuvas su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu ir dar 95 žmonėmis sudužo praėjusi ų metų balandžio 10-ąją.

55 procentai lenkų laiko Tarpvalstybinio aviacijos komiteto (TAK) ataskaitą neįtikinama, o išvardytas Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvo katastrofos priežastis – neišsamiomis. Tokie viešosios nuomonės apklausos, kurią televizijos kanalui TVN24 atliko sociologijos centras „Millward Brown“ SMG/KRC, rezultatai.

Josifo Stalino anūkas Jevgenijus Džiugašvilis ruošiasi paduoti Rusijos parlamentą į teismą, praneša thenews.pl. Jis kaltina Dūmą jo „garbingo senelio šmeižtu“, po to, kai parlamentas patvirtino rezoliuciją, kurioje diktatorius kaltinamas dėl 1940 m. vykusių Katynės žudynių. Jų metu išžudyta daugiau nei 20 tūkst. lenkų belaisvių, skelbia thenews.pl. Pasak Rusijos Federacijos Komunistų partijos atstovų, Jevgenijus Džiugašvilis penktadienį Aukščiausiajam teismui įteikė ieškinį.

Lenkijos atstovas Tarptautiniame aviacijos komitete Edmundas Klichas interviu pareiškė, kad Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofą prie Smolensko nulėmė daug priežasčių. „Buvo ne viena, o mažiausiai 12 katastrofos priežasčių. Nustatėme nemažai trūkumų, pažeidimų tiek rengiantis skrydžiui, tiek per patį skrydį“, - sakė E. Klichas.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas su oficialiu vizitu Lenkijoje lankysis gruodžio 6-7 dienomis, pirmadienį pranešė Kremlius. D. Medvedevas į Lenkiją vyksta šalies prezidento Bronislawo Komorowskio kvietimu. B. Komorowskis savaitgalį išsakė viltį, kad D. Medvedevo vizitas prisidės prie Rusijos ir Lenkijos dvišalių santykių gerinimo. Lenkijos prezidentas Rusijoje tikisi aptarti 1940 metų Katynės tragediją. Oficialiais duomenimis, 1940 metais slaptoji sovietų milicija nužudė 20 tūkst.

Spalio 22 d. Kongresų rūmuose iškilmingu atidarymo koncertu prasideda 20-asis tarptautinis aktualios muzikos festivalis „Gaida“. Vienas iš stipriausių vakaro akcentų – garsaus lietuvių kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus naujausias kūrinys „Balandžio dešimtoji, šeštadienis... Katynės aukoms atminti“, kurį autorius ėmėsi kurti giliai sukrėstas pavasarį kaimynus ištikusios tragedijos.

Lenkijos ekspertai šalies prezidento lėktuvo katastrofos prie Smolensko vietoje aptiko žmogaus kaulų ir metalinių lėktuvų dalių. Kaip teigia šaltinis, radiniai bus perduoti Rusijos prokurorams, kurie tiria balandžio 10-osios tragediją. 12 Lenkijos archeologų ir ekspertų lėktuvo „Tu-154M“ sudužimo vietoje darbą pradėjo spalio 13 dieną. „Nelaimės vieta padalyta į kvadratus, kurie apieškomi specialia technika ir metalo detektoriais“, – teigia Lenkijos ekspertų atstovai.

Rusija perdavė Lenkijai 20 tomų išslaptintų Katynės žudynių tyrimo dokumentų, kuriuose, manoma, gali būti tikslūs belaisvių sąrašai. Kol kas tiksliai jų turinys nežinomas, bet tikimasi, kad tarp jų gali būti belaisvių sąrašai, juos išsiuntimo į lagerius įsakymai ir tardymo protokolai, praneša Lietuvos radijas. Tai pirmoji siunta iš 116 iki šiol įslaptintų Rusijos Federacijos karinės prokuratūros 1990–2004 metais atlikto Katynės žudynių bylos tyrimo dokumentų kopijų.

Garsus Lenkijos kino režisierius Andrzejus Wajda bus apdovanotas valstybine Rusijos premija už pasiekimus humanitarinės veiklos srityje. Apie tai, remdamasis režisieriaus giminaičiais, skelbia portalas „Polityka.pl“. 84 metų kino kūrėjo apdovanojimas bus surengtas birželio 12 dieną Kremliuje. A. Wajdai turėtų atitekti ir 200 tūkst. dolerių premija.

Maskva slepia duomenis apie Lenkijos prezidentinio lėktuvo katastrofą taip pat, kaip 50 metų neigė savo atsakomybę dėl tūkstančių lenkų karininkų nužudymo Kremlius pastaraisiais metais nuolat ragino pasaulį neužmiršti, kad artėja „Europos išlaisvinimo iš hitlerinės vergovės“ 65-ųjų metinių iškilmės svarbiausių Senojo žemyno vaduotojų sostinėje Maskvoje.

Rusijos valstybinis archyvas trečiadienį paviešino iki šiol įslapptintus dokumentus apie 1940 metais Katynėje įvykdytas lenkų karininkų žudynes. Įsakymą paviešinti dokumentus davė prezidentas Dmitrijus Medvedevas. „Remiantis Rusijos prezidento D. Medvedevo nurodymu, valstybinio archyvo internetinėje svetainėje paviešintos elektroninės autentiškų archyvinių dokumentų apie „Katynės problemą“ iš „Rinkinio Nr.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ žurnalisto Giedriaus Šimkevičiaus straipsnis „Premjeras groja, tauta šoka“. Andrius Kubilius mano esąs neklystantis.

Įsivaizduokime, kad likus nedaug laiko iki Ukrainos prezidento rinkimų – tam, kad galutinai pribaigtų nepopuliarų ir bejėgį Juščenką, premjeras Putinas nusprendė atimti iš jo rankų svarbiausią kozirį, Juščenkos svarbiausiąją temą – Badmirį. Ir pripažino asmeninę Stalino atsakomybę dėl Badmirio, pripažino... premjerei Tymošenko. Ir likus trims dienoms iki atmintinos datos tie du atskrido į šventąsias vietas, susijusias su Badmiriu.

Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis į lemtingą lėktuvo kelionę, pasibaigusią tragiška avarija, išsirengė tik tuomet, kai iš Rusijos premjero Vladimiro Putino nesulaukė oficialaus kvietimo dalyvauti prieš kelias dienas iki nelaimės vykusioje kitoje Katynės aukų pagerbimo ceremonijoje. Artimas L. Kaczynskio bendražygis Pawelas Kuglarzas teigia, kad L. Kaczynskis norėjo Katynės žudynių aukas pagerbti kartu su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku ir Rusijos vyriausybės vadovu V. Putinu.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pagerbė Katynės žudynių ir balandžio 10 d. netoli Smolensko įvykusios aviakatastrofos aukų atminimą. Trečiadienį vakare Parlamento vadovė dalyvavo Šventose Mišiose Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčioje Vilniuje, kuriose buvo meldžiamasi šiomis intencijomis, pranešė Seimo Pirmininkės atstovas spaudai.

Balandžio 10-osios rytą nutikusi tragedija, kai žuvo visi 96 į Katynės žudynių vietą pagerbti aukų skridę aukščiausieji Lenkijos valdžios atstovai, ilgai įsimins. Jau daug prirašyta ir prikalbėta apie šią tragediją, tad čia norėtume tik trumpai apžvelgti katastrofos aplinkybes. Kaip žinoma, tąryt 6:56 val.

Sekmadienį sirenos ir bažnyčių varpų dūžiai visoje Lenkijoje kvietė tyla pagerbti lėktuvo katastrofoje žuvusį šalies prezidentą Lechą Kaczynskį. Šventojo Stanislawo Kostkos bažnyčioje, esančioje viename iš Varšuvos priemiesčių, tyla buvo ypač slegianti. Šioje bažnyčioje yra palaidotas kunigas Jerzys Popielusko, kuris komunistiniais laikais buvo opozicinio judėjimo „Solidarumas“ dvasininkas ir kurį nužudė komunistinės slaptosios policijos agentai.

Katynė – tai gūdi miškinga vietovė 18 km į vakarus nuo Smolensko. Kaimelį supa kitos gyvenvietės – Mednoje, Piatichatka, Gnezdovas. Čia 1943 metų balandį surasti lenkų karių, po Lenkijos kapituliacijos 1939 metais patekusių į Sovietų Sąjungos nelaisvę, masiniai kapai. Dabar Katynės memorialinį kompleksą sudaro dvi dalys – lenkų karių ir rusų karių kapinės.

Lenkijos vyriausybė prisidės prie kolektyvinio savo piliečių ieškinio, kuriuo reikalaujama Rusijos atsakomybės dėl Katynės žudynių. Lenkijos vyriausybė prisijungs prie ieškinio, kurį teismui pateikė Witomile Wolk-Jezierska bei dar 12 Lenkijos piliečių, kurių artimieji NKVD narių buvo sušaudyti Katynėje. Ieškinys bus nagrinėjamas Europos žmogaus teisių teisme, o Lenkijos vyriausybei procese bus suteiktas trečiojo asmens statusas.

Italijos premjeras Silvio Berlusconi visiems savo "Laisvės tautos" partijos nariams padovanojo DVD, kuriame įrašytas filmas "Katynė". Šis garsaus lenkų režisieriaus Andrzejaus Wajdos užpernai sukurtas filmas buvo demonstruotas Italijoje. Specialus seansas buvo surengtas ir Italijos valdžios atstovams - parlamentarams bei vyriausybės nariams. Norinčiųjų jį pažiūrėti daug neatsirado nei tarp paprastų italų, nei tarp valdančiojo elito.

Briuselyje Europos Parlamente (EP) buvo surengta konferencija „Europos sąžinė ir totalitarinio komunizmo nusikaltimai: 20 metų praėjus“. Rytų Europos valstybėms įstojus į Europos Sąjungą (ES) baigėsi ramus vakariečių gyvenimas. Ir ne tik todėl, kad rytiečiams reikia finansinės pagalbos. Jie nėra linkę pritarti nuolaidoms, kurias ES daro Rusijai, o darbo tėvynėje neradę žmonės užplūdo Vakarų valstybes.

Vienas garsiausių Lenkijos kino kūrėjų Andrzejus Wajda pareiškė ketinantis susukti biografinį filmą apie buvusį „Solidarumo“ lyderį ir šalies prezidentą Lechą Walęsą, kad apgintų jį nuo politinių varžovų „atakų“. Praėjusią savaitę vykusio 59-ojo Berlyno kino festivalio konkursinėje programoje pristatęs naują jaudinančią dramą „Ajeras“ („Tatarak“), A.Wajda pareiškė, kad praėjus 20 metų po Berlyno sienos griūties ir Lenkijos komunistinio režimo žlugimo pagaliau atėjo metas pagerbti garsųjį „Soli...

Jau prasidėjo vienas svarbiausių Europoje – Tarptautinis Berlyno kino festivalis, kuris tęsis iki vasario 15 dienos. Nuo 1951 metų egzistuojantis festivalis šįmet vėl grįžta prie savo įprastinių politiškai ir socialiai angažuotų temų, kurių svarbiausios – globalizacijos poveikis žmonijai, pasaulinė finansų krizė, galingų korporacijų aferos, teroristiniai išpuoliai, nesibaigiantys pasaulyje karai.

Šių metų gegužę apie 50 aktyvistų iš organizacijos „Rosija molodaja“ prie Latvijos ambasados Maskvoje pastatė improvizuotas kartuves ir pakorė lėlę, simbolizuojančią latvių režisierių Edviną Šnorę, kuris sukūrė ir publikai pristatė sovietinę tikrovę demaskuojantį dokumentinį filmą „The Soviet Story“. Vėliau iš „pakarto“ režisieriaus buvo išsityčiota, iškamša apipilta benzinu ir sudeginta.

Tokiais filmais kaip „Žmogus iš marmuro“, „Žmogus iš geležies“ ar „Katynė“ į pasaulinę kinematografijos chrestomatiją įsirašęs lenkų kino režisierius Andrzejus Wajda norėtų sukurti filmą apie vieną iš „Solidarumo“ profesinių sąjungų judėjimo įkūrėjų, buvusį Lenkijos prezidentą ir Nobelio taikos premijos laureatą Lechą Walesą. „Aš labai norėčiau sukurti filmą, kuriame būtų užfiksuoti geriausi L. Walesos gyvenimo metai“ – televizijai TVN24 teigė režisierius.

Rugsėjo mėnesį prasidedančiame naujajame Lietuvos televizijos sezone ypatingas dėmesys skiriamas kino gerbėjams. Kiekvieną sekmadienį, po „Panoramos“, jų laukia daugybė prestižiniais  „Oskaro“ apdovanojimais pagerbtų filmų.

Kol kas neįvardijama rusų kino platinimo kompanija iki 2008-ųjų pabaigos parodys „Katynę“, lenkų režisieriaus Andrzejaus Wajdos „Oskarui“ nominuotą filmą apie lenkų karininkų sušaudymus Sovietų Sąjungoje, visos Rusijos kino teatruose, praneša „BBC Russian“. Šią informaciją išplatino Maskvoje veikiantis Lenkų kultūros centras. „Mes niekada nesakėme, kad filmas niekada nebus rodomas kino teatruose. Priešingai, visą laiką pabrėždavome, kad vyksta derybos.

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierė Valerija Novodvorskaja, galimas dalykas, yra viena nekenčiamiausių politikių Rusijoje. Ji pripažįsta, kad dėstydama savo tiesas kur nors Kalugoje ar Vologdoje gali net gauti mušti. Bet vis tiek jas dėsto. Gėdos šventė - Šią savaitę - dvi svarbios Rusijai dienos: naujojo prezidento inauguracija ir gegužės 9-oji, per kurią vėl bus demonstruojama karinė galia.

Vienas didžiausių metų kino įvykių šalyje – festivalis „Kino pavasaris“ – Vilniuje baigėsi, tuo tarpu kituose miestuose tik prasideda. Festivaliui pasibaigus sostinėje daug kas klausia: kuris filmas geriausias, kuris verčiausias žiūrovo dėmesio? Į klausimą vienareikšmiškai ir objektyviai atsakyti yra sunku, o gal ir neįmanoma. Belieka remiantis filmų kalbos analize ir savo skoniu pareikšti subjektyvią nuomonę. Daugelis šį pavasarį kalbėjo apie rumunų kiną.

Dvi savaites Vilniuje karaliavęs tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ balandžio 17 d. vakarą užgesino paskutiniąsias šviesas. Andrzejaus Wajdos istoriniu filmu „Katynė“ sostinėje baigęsis festivalis keliaus į kitus Lietuvos miestus. „Daugiau nei 100 filmų, apie 500 seansų, 23 svečiai iš įvairių pasaulio kampelių ir pusė šimto tūkstančių žiūrovų“, – festivalio uždarymo ceremonijoje skaičiavo „Kino pavasario“ direktorė Vida Ramaškienė.

Balandžio 17 d. lenkų istorinio kino šedevru – Andrzejaus Wajdos filmu „Katynė“ dvi savaites trukusias kino atostogas užbaigsiantis „Kino pavasaris“ dar visą savaitgalį džiugins vilniečius. Kino teatre „Coca-Cola Plaza“ pakartotinai bus parodyti žiūrovų mėgiamiausi ir didžiausio dėmesio festivalyje sulaukę filmai. Savaitgalį „Kino pavasario“ žiūrovai dar kartą išvys du rumunų kino pasididžiavimus, nustebinusius visą pasaulį.

Šiandien Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre išskirtinis vakaras – pirmą kartą teatro istorijoje jo Didžiojoje salėje bus rodomas filmas. Tokia ypatinga garbė suteikta pasaulinio garso lenkų režisieriaus Andrzejaus Wajdos filmo „Katynė“ premjerai, teigia „Lietuvos žinios“. Istorinės kino dramos „Katynė“ pristatymą rengia Lenkų institutas Vilniuje; premjeros garbės globėjai Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis.