Maskva slepia duomenis apie Lenkijos prezidentinio lėktuvo katastrofą taip pat, kaip 50 metų neigė savo atsakomybę dėl tūkstančių lenkų karininkų nužudymo
Kremlius pastaraisiais metais nuolat ragino pasaulį neužmiršti, kad artėja „Europos išlaisvinimo iš hitlerinės vergovės“ 65-ųjų metinių iškilmės svarbiausių Senojo žemyno vaduotojų sostinėje Maskvoje. O Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio ir jį lydėjusių kelių dešimčių Lenkijos karinių, politinių, dvasinių lyderių tragiškos mirties per lėktuvo katastrofą Rusijoje prie Smolensko pirmasis mėnuo (arba, pagal katalikų religiją, ketvirtinės) atėjo beveik nepastebimai. Gegužės 9-ąją Maskvos Raudonosios aikštės grindiniu trankiai kaukšėdami padais žygiuos ne tik rusų ir posovietinių respublikų kareiviai, bet ir kiti XX-amžiaus 5-ojo dešimtmečio antihitlerinės koalicijos sąjungininkai – britų Velso princo pulko gvardiečiai, prancūzų karo lakūnai, amerikiečių jūrų pėstininkai, netgi lenkų garbės sargybos kuopa. Gegužės 10 d. Lenkijos bažnyčiose bus santūriai aukojamos gedulingos mišios už Lecho Kaczynskio, jo žmonos Marios ir kitų 94-ių Rusijoje baisia mirtimi šių metų Atvelykio išvakarėse žuvusių lenkų sielas, giedamos psalmės ir kalbamos rožinio paslaptys. Apie Antrojo pasaulinio karo pergales, pralaimėjimus, suokalbius, išdavystes, didvyrius, budelius, žygdarbius ir nusikaltimus šiandien žinoma beveik viskas, o Lenkijos prezidento L.Kaczynskio nelauktą, neįsivaizduojamą politinės karjeros ir gyvenimo pabaigą Rusijos generalinė prokuratūra kategoriškai tebevadina „nelaimingu atsitikimu“, nors nepriklausomi ekspertai pateikia dešimtis įrodymų, kad tai buvo, apibūdinant sovietų KGB terminais, „priešiškos valstybės karinės ir politinės vadovybės fizinis sunaikinimas“.
Enkavėdistų šūviai nacionalsocialistų pistoletais
Per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos vadas Hitleris ketino galutinai išspręsti Europos žydų klausimą, o Sovietų Sąjungos liaudies komisarų tarybos pirmininkas Josifas Stalinas, be kita ko, - pertvarkyti Lietuvą taip, kad joje nebūtų lietuvių. Tačiau abu šie politiniai veikėjai vienodai atkakliai kratėsi atsakomybės dėl 22 tūkst. lenkų karininkų, tarnautojų, ūkininkų žudynių Katynės miške prie Smolensko ir kitose masinių egzekucijų vietose. Galų gale istorija nenuginčijamai įrodė, kad beginklius lenkus šaudė rusų enkavėdistai, tačiau vokiškais „Walther P 38“ pistoletais.
Melo statinės
Prezidentas L.Kaczynskis, 2010 m. balandžio 10 d. skridęs į Rusiją pagerbti Katynės aukų, norėjo priminti Rusijai ir pasauliui, kad „komunistinė Lenkija buvo pastatyta ant prievartinio melo apie Katynę pamatų, o demokratinė Lenkija stengiasi sužinoti visą tiesą apie šį kruviną nusikaltimą“. Ant Lenkijos prezidentinio lėktuvo katastrofos, jau spėtos pavadinti antrąja Katyne, vos per mėnesį irgi išlietos gandų ir dezinformacijos statinės. Net tikslus katastrofos laikas neaiškus – lenkai tvirtina, kad lėktuvas sudužo 15 minučių anksčiau nei nurodo Rusijos generalinė prokuratūra . (Po karo Stalinas irgi pateikė pasauliui „nenuginčijamus" įrodymus, kad lenkų karininkai Katynėje buvo sušaudyti ne 1940 m. kovą-balandį, bet 1941 m., kai Smolensko sritį jau buvo užėmę vokiečių nacionalsocialistai). Į avarijos vietą po lėktuvo katastrofos neatvažiavo joks rusų greitosios pagalbos automobilis. Iš kelių metrų nukritusiame lėktuve neliko nė vieno gyvo, sužeisto žmogaus ar bent jau nesudarkyto lavono (o statistika rodo, kad tokiomis aplinkybėmis išgyvena apie 80 proc. keleivių ir įgulos narių). Žemė katastrofos vietoje nebuvo išdegusi, nors taip turi atsitikti, kai nukrenta degalų pilnas lėktuvas.
Įkalčius dengia migla
Anot oficialios Kremliaus versijos, lenkų lėktuvas nukrito todėl, kad „ jo pilotai nevykdė Šiaurinio karinio oro uosto dispečerių nurodymų ir stengėsi nutūpti netinkamomis oro sąlygomis, nusileidimo taką dengiant tirštam rūkui". Tačiau, anot JAV tinklalapio „Prison Planet", liudininkų nufilmuotos vaizdajuostės ir to laikotarpio meteorologiniai duomenys paneigia tvirtinimus, esą rūkas sutrukdė pilotui pamatyti, kad jis leidžiasi ne į oro uostą, bet į mišką. Pasak „Prison Planet“ specialistų, rūkas susidaro (jeigu nebūna dirbtinai sukurtas), kai oro drėgnumas siekia 100 proc., o prie Smolensko tuomet jis buvo mažesnis nei 60 proc. Amerikiečiai tvirtina, kad tai, ką Rusijos pareigūnai vadina rūku, iš tiesų buvo nuo degančių lėktuvo nuolaužų kilę dūmai.
Po internetą jau seniai klajoja vaizdajuostė, kurioje matyti Lenkijos lėktuvo gabalai, besilankstantys kariškai apsirengę žmonės, girdėti rusiški keiksmai, garsai, panašūs į šūvius, ir lenkiški šauksmai: “Nežudykite mūsų... Jums nepavyks išvengti bausmės už tai..." Šios vaizdajuostės turinio iki šiol niekas nepaneigė.
Lėktuvas turėjo sudužti Lenkijoje?
Garsi Austrijos analitikė Džeinė Biurgermaister (Jane Bürgermeister), anksčiau daug rašiusi apie išpūstą pasaulio psichozę dėl paukščių ir kiaulių gripo, vokiečių žurnalistas Gerhardas Visnevskis (Gerhard Wisnewski) tvirtina, kad teatrališkai atgailaudami dėl pirmosios Katynės, Rusijos vadovai norėjo nukreipti dėmesį nuo antrosios. Lenkijos prezidentinio lėktuvo Tu-154M katastrofą G.Visnevskis lygina su islamo teroristų užgrobto JAV keleivinio lėktuvo avarija 2001 m. rugsėjo 11 d. Pensilvanijoje. Tada keleiviai sukilo ir neleido islamistams lėktuvu rėžtis į Baltuosius rūmus Vašingtone. JAV avialinijų laineris „Boeing 757-222" nukrito į lauką už 240 km nuo JAV sostinės. Žurnalisto G.Visnevskio išvada stulbinanti: kažkas panašaus atsitiko ir lėktuve, kuriuo skrido Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis – laineris turėjo nukristi dar Lenkijos teritorijoje, kad niekas dėl to negalėtų įtarti Rusijos slaptųjų tarnybų. 2001 m. Pensilvanijos aviakatastrofos aukų (keleivių, įgulos narių ir teroristų) palaikus patologai anatomai tyrė tris mėnesius, o Rusijos teismo medicinos ekspertai vos per dešimt dienų nustatė visų 96-ių prie Smolensko žuvusiųjų tapatybes ir grąžino lenkams konteinerį su „neatpažintais" žmogaus kaulų bei audinių likučiais.
Vakaruose stebimasi, kodėl liberalo Donaldo Tusko vadovaujama Lenkijos vyriausybė iki šiol nepareikalavo, kad katastrofą tirtų nepriklausoma tarptautinė komisija, o ne Rusijos prokurorai, naikinantys įkalčius.
Persodinti į „skraidantį karstą"
Lenkijoje iki šiol niekas neprisipažįsta, kieno nurodymu į vieną lėktuvą buvo susodinta tiek daug svarbių lenkų politikos, kariuomenės, visuomenės veikėjų. Agentūra „Polskaweb News“ pranešė, kad iš pradžių kariuomenės generalinio štabo viršininkas ir kiti aukšto rango karininkai į Katynę turėjo skristi lėktuvu Casa C-295M, tačiau netikėtai lėktuvo mechanizmuose pastebėta „techninių nesklandumų“. Lenkija dar nebuvo pamiršusi kitos baisios aviakatastrofos (2008 m. sausio 23 d. šiaurės rytų Lenkijoje iki šiol neišaiškintomis aplinkybėmis sudužo „Casa“ modelio lėktuvas, per šią avariją žuvo 16-ka Lenkijos karinių oro pajėgų karininkų ), todėl generolus iš pradžių skubiai ketinta persodinti į Jak-40 lainerį, kuriuo į Katynę buvo skraidinami žurnalistai, tačiau galų gale sausumos kariuomenės, laivyno ir aviacijos vadai atsidūrė pasmerktajame Tu-154M.
Su priešais ir draugais susidorodavo danguje
Maskvos planams įsiviešpatauti pokario Lenkijoje ir visoje Rytų Europoje trukdęs lenkų karinis bei politinis lyderis Władysławas Eugeniuszas Sikorskis 1943 m. liepos 4 d. žuvo per lėktuvo katastrofą prie Gibraltaro. 1944 m. rugjūčio 26 d. Rusijoje netoli Briansko sudužus lėktuvui galvą palydėjo Bulgarijos komunistų partijos CK sekretorius, idėjinis bolševikas Stankė Dimitrovas (Stefanas Dimitrovas Todorovas) (partinis slapyvardis –Marekas (Marksistas, antifašistas, revoliucionierius, emigrantas, komunistas). Ta katastrofa palaidojo beveik visą tuometinę bulgarų kompartijos vadovybę. Tai leido Stalinui į Bulgarijos, ką tik atsidūrusios Kremliaus įtakos sferoje, valdžios viršūnę pasodinti gerokai praktiškesnį veikėją, įtariamą Vokietijos Reichstago padegėją Georgijų Dimitrovą. Sovietų Sąjungos premjeras J.Stalinas, kaip ir Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, nemėgo idealistų, svajotojų (nesvarbu, kas jie - priešai ar bendražygiai). J.Stalinas buvo praktiškas žmogus net ir dėl smulkmenų. Caro ištremtas į Rusijos imperijos šiaurę, jis neplaudavo lėkščių po valgio, palikdavo jas prie savo trobos durų, kad šunys švariai išlaižytų.
Suplanuotas užsispyrėlio nutildymas
Žuvus L.Kaczynskiui, Europoje išnyko priešpaskutinis žinomas politikas, nenorėjęs „perkrauti" santykių su Rusija kaip pageidauja JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama). Paskutinis – Gruzijos prezidentas Micheilas Saakašvilis. Jeigu paaiškėtų, kad Lenkijos prezidentinio lėktuvo katastrofa buvo teroro aktas, NATO taryba turėtų, kaip ir po 2001 m. rugsėjo 11-osios, aktyvuoti Vašingtono sutarties 5-ąjį straipsnį – paskelbti karą Lenkijos užpuolikams. Tačiau tai jau būtų ne kova su kažkokiu skarmaluotu Talibanu ar „operos vaiduokliu“ Osama bin Ladenu.
Kol Europos Sąjungos, NATO (taip pat ir Lietuvos) politikai atsargiai dėlioja žodžius apie „antrąją Katynę“, Rumunijos informacijos agentūra „Romanian Global News“ tiesiai paskelbė - Rusijos Federalinė saugumo tarnyba negalėjo praleisti progos sunaikinti lėktuvą, kuriuo skrido tiek daug Kremliaus priešų. JAV prezidentas Franklinas Delano Ruzveltas (Franklin Delano Roosevelt) kadaise pasakė:„Politikoje niekas neįvyksta atsitiktinai. O jeigu taip ir atsitiko, galite drąsiai lažintis, kad tą atsitiktinumą kažkas suplanavo“.
