Spalio 22 d. Kongresų rūmuose iškilmingu atidarymo koncertu prasideda 20-asis tarptautinis aktualios muzikos festivalis „Gaida“. Vienas iš stipriausių vakaro akcentų – garsaus lietuvių kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus naujausias kūrinys „Balandžio dešimtoji, šeštadienis... Katynės aukoms atminti“, kurį autorius ėmėsi kurti giliai sukrėstas pavasarį kaimynus ištikusios tragedijos. Kūrinį atliks dainininkė Asmik Grigorian ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguos Mindaugas Piečaitis.
„Šią simfoninę poemą skiriu lenkų lėktuvo katastrofos ir Katynės žudynių aukoms“, – sako Bronius Kutavičius. Vis dėlto kompozitorius norėjo išvengti tiesmukų paralelių ir sukūrė greičiau apibendrintą vaizdinį „akimirkos tarp Esaties ir Nebūties, perskrostos Likimo kirčio“.
Apie tragediją prabyla ir plataus atgarsio jau sulaukusi vieno ryškiausių dabarties JAV kompozitorių Johno Adamso „Daktaro Atominio simfonija“ („Doctor Atomic Symphony“). Šios nerimastingos ir jaudinančios muzikos pagrindas – 2007 m. pastatyta to pat pavadinimo J. Adamso opera, pasakojanti apie pasirengimą J. Roberto Oppenheimerio išrastos atominės bombos bandymui.
Aiški pilietinė pozicija, atvira reakcija į aplink vykstančius reiškinius buvo būdinga ir pastaraisiais metais vis labiau garsėjančiam, neseniai mirusiam italų kompozitoriui Fausto Romitelliui. „Mūsų pasaulio suvokimą kuria žiniasklaida: informacija, kurią matome ir girdime, nėra tiesioginė, ji perdirbta ir perkurta elektroninių medijų, kurios užgožia ir išstumia tikrąją patirtį“, – taip savo 2003 m. Nacionalinio simfoninio RAI orkestro užsakymu sukurtą „Dead City Radio“ („Mirusio miesto radijas“) yra komentavęs charizmatiškasis italas. Praeitų metų „Gaidoje“ mačiusieji šio kompozitoriaus video operą „Metalų indeksas“ numano, jog simfoninis „Mirusio miesto radijas“ gali suteikti akustinio „ekstrymo“, o iš Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro pareikalauti maksimalaus susitelkimo.
Lietuviškąją programos dalį papildys dvi subtilios Rytų poezijos inspiruotos simfoninės drobės. Tai svetur platų pripažinimą pelnęs vieno ryškiausių jaunesnės kartos kompozitorių Mariaus Baranausko kūrinys „Kalbėjimas“, kuriame autorius savo unikaliu metodu „išvertė“ Rabindranatho Tagores ,,Aukojimo giesmę“ į muziką (2004 m. kūrinys laimėjo III premiją Toru Takemitsu kompozicijos konkurse Japonijoje, 2005 m. skambėjo ISCM Pasaulio naujosios muzikos dienose Zagrebe), bei kukliojo lietuvių muzikos „poeto“ Jono Tamulionio naujo simfoninio kūrinio „Haiku“ premjera. Įdomu, kad vieną iš solo partijų kompozitorius parašė japonų nacionaliniam instrumentui šakuhači ir panaudojo japonų folkloro motyvus.
