Jau prasidėjo vienas svarbiausių Europoje – Tarptautinis Berlyno kino festivalis, kuris tęsis iki vasario 15 dienos.
Nuo 1951 metų egzistuojantis festivalis šįmet vėl grįžta prie savo įprastinių politiškai ir socialiai angažuotų temų, kurių svarbiausios – globalizacijos poveikis žmonijai, pasaulinė finansų krizė, galingų korporacijų aferos, teroristiniai išpuoliai, nesibaigiantys pasaulyje karai.
Todėl festivalio atidarymo filmas – politinis vokiečių režisieriaus Tomo Tykwerio trileris „Tarptautinis“ („The International“) pasirinktas neatsitiktinai. Pasak ilgamečio festivalio direktoriaus Dieterio Kosslicko, šis filmas tarsi apjungia temas, kurios aktualios šių metų „Berlinalės“ konkursinėje ir kitose programose.
Du pagrindiniai trilerio „Internacionalinis“ veikėjai – Interpolo agentas Louis`as Salingeras (aktorius Clive`as Owenas) ir teisininkė Eleanora Whitman (aktorė Naomi Watts) siekia teisingumo ir tiria painią ir nuolat naujų aukų reikalaujančią galingų tarptautinių bankų aferą, susijusią su ginklų prekyba.
„Krizės metu bankų veikla yra siejama su absoliučiu blogiu, – spaudos konferencijos metu sakė režisierius T. Tykweris, išgarsėjęs filmais „Bėk, Lola, Bėk“, „Kvepalai. Vieno žudiko istorija“. – Man buvo svarbu parodyti, kaip veikia kriminalinės struktūros, manipuliuojančios didelėmis pinigų sumomis.“
Tačiau aktualią temą pasirinkęs režisierius aplodismentų nesulaukė. Įspūdingos susišaudymų scenos, gerų–blogų vyrukų dvikovos ir aiškus moralas – tai elementai, kuriais naudojasi masinė Holivudo produkcija. Tarptautiniam kino festivaliui tokie filmai yra tiesiog blogo skonio ženklas.
Režisieriaus T. Tykwerio pavardė figūruoja ir kitoje konkursinėje programoje, pastaba „be konkurencijos“ išskirtame filme: „Vokietija` 09“ („Deutschland` 09“). Tai filmas, sudėliotas iš trumpų novelių, kuriose garsiausi Vokietijos režisieriai: Fatihas Akinas, Wolfgangas Beckeris, Hansas Weintgarneris ir kt. perteikia savo mintis apie šiuolaikinę Vokietiją, jos politinį–socialinį klimatą.
Dėl Berlyno kino festivalio svarbiausio apdovanojimo – „Auksinio lokio“ – šiemet, kaip ir kasmet, konkuruoja 26 filmai iš Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Graikijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Irano, Švedijos, Lenkijos, Ispanijos, Vengrijos, Rumunijos ir JAV.
Be kelių naujokų, pirmą kartą konkursinėje programoje savo filmus pristatančių režisierių Adriano Binez, Mareno Ade, Rachido Boucharebo, geriausio įvertinimo siekia patyrę, nebe pirmą kartą Berlyno kino festivalyje dalyvaujantys profesionalai.
Vienas garbingiausių dalyvių yra 2001 metais JAV kino akademijos „Oskaru“ už viso gyvenimo kūrybą apdovanotas lenkų režisierius, Andrzejus Wajda. Meistro filmai Berlyno kino festivalio konkursinėje programoje dalyvavo net keturis kartus.
Pernai festivalyje buvo surengtas išskirtinis istorinės dramos „Katynė“ seansas, o šiemet vyks psichologinės A. Wajdos dramos „Tatarak“ premjera.
Žinomų vardų ir „Berlinalės“ „veteranų“ būrį papildys žymus prancūzų režisierius Francois Ozonas su naujausiu filmu „Ricky“ („Išėjęs iš mados“ ar „Nemadingas“), pernai metų žiuri pirmininko – garsus graikų kilmės prancūzų kino režisieriaus Costa-Gavras juosta „Edenas yra vakarai“ („Eden a l`ouest“), režisierės Sally Potter tragikomedija „Įniršis“ („Rage“).
Į konkursinę programą atrinktus filmus vertins septyni gerai kino pasaulyje žinomi žmonės. Berlyno festivalio komisijos prezidentė – škotų aktorė Tilda Swinton kine debiutavo 1986-aisiais, suvaidinusi režisieriaus Dereko Jarmoano juostoje „Caravaggio”. Tais pačiais metais jos debiutas Berlyno kino festivalyje buvo apdovanotas „Sidabriniu lokiu“.
Kita tarptinės žiuri komisijos narė – prieštaringai vertinama ispanų režisierė Izabelė Coixet, kuri tarptautinį pripažinimą pelnė Pedro Almodovaro prodiusuota drama „Paslaptingas žodžių gyvenimas“.
Režisierės pomėgis eksploatuoti madingas temas ir pavardes išryškėjo pernai metų Berlyno konkursinėje programoje rodytoje dramoje „Elegija“, kuri kino kritikų buvo sutikta vieningai neigiamai ir taip pat inspiravo kalbas apie vis prastėjantį festivalio prestižą, tarpusavyje konkuruojančių filmų meninį lygį.
Populiariosios, kultūros įtakos neišvengia nė vienas tarptautinio pripažinimo siekiąs kino renginys, kurio organizatoriai, stengdamiesi pritraukti vis didesnę žiūrovų auditoriją, nuolaidžiauja masiniam skoniui.
Tačiau „Berlinalės“ direktorius Dieteris Kosslickas kaskart, bendraudamas su žiniasklaida, akcentuoja, kad kiną supranta ir „kaip tarptautinio dialogo galimybę, kuri leidžia pajausti šiuolaikinio gyvenimo įtampą, geriau suvokti istoriją ir pačius save“.
Todėl be konkursinės programos, „Berlinalės“ metu pristatoma „Panoramos“ sekcija, kurioje šįmet bus parodyti 48 daugiausia nepriklausomose kino studijose sukurti filmai, pirmuosius daug žadančių kūrėjų kino eksperimentus žada parodyti „Forumas“, Berlyno sienos griuvimo dvidešimtmetį ir Šaltojo karo pabaigą turėtų priminti speciali programa, pavadinta labai simboliškai: „Po žiemos ateina pavasaris“.
Auksė Kancerevičiūtė
Klasika, „Ryto Allegro“
