Šiandien Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre išskirtinis vakaras – pirmą kartą teatro istorijoje jo Didžiojoje salėje bus rodomas filmas. Tokia ypatinga garbė suteikta pasaulinio garso lenkų režisieriaus Andrzejaus Wajdos filmo „Katynė“ premjerai, teigia „Lietuvos žinios“.
Istorinės kino dramos „Katynė“ pristatymą rengia Lenkų institutas Vilniuje; premjeros garbės globėjai Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis. Į savo filmo premjerą Vilniuje ketino atvykti ir garsusis A.Wajda, tačiau, kaip vakar LŽ informavo Lenkijos ambasada Vilniuje, režisieriui dėl ligos teko atsisakyti sumanymo.
Balandžio 17-ąją filmui „Katynė“ patikėta užbaigti 13-ąjį Vilniaus tarptautinį festivalį „Kino pavasaris“; nuo balandžio 25-osios filmas bus rodomas šalies kino teatruose.
Katynės nusikaltimai
Šiemet sukanka 65 metai nuo analogų neturinčių masinių žudynių, kai 1940-ųjų pavasarį Josifo Stalino įsakymu NKVD sušaudė apie 22 tūkst. lenkų. Tarp jų – apie 15 tūkst. karininkų, patekusių į nelaisvę 1939 metų rugsėjo 17 dieną, kai Sovietų Sąjunga klastingai užpuolė Lenkiją, tuo metu kariavusią su hitlerine Vokietija. Nusikaltimo pavadinimas siejamas su Katynės miškais, esančiais netoli Smolensko (Rusija), nors pagal sovietų komisaro Lavrentijaus Berijos pasiūlytą planą buvo sušaudyti ne tik karo belaisviai, iš Kozelsko atvežti į specialiąją stovyklą Smolenske, bet ir karininkai, iš Starobielsko atgabenti į NKVD kalėjimą Charkove (Ukraina) bei Ostaškovo karo belaisviai, patekę į analogišką kalėjimą Kalinine (Tverė, Rusija). Nužudytųjų kūnus vežė į miškus, vertė į duobes. Šios kapvietės nebuvo ženklinamos, – taip tikėtasi paslėpti nusikaltimų pėdsakus. Tik 1943 metų balandžio 11-ąją „Radio Berlin“ pranešė apie tai, jog rastos bolševikų nužudytų lenkų kariškių masinės kapvietės Katynėje. Tačiau sovietai paneigė šį pranešimą; jie teigė, neva lenkų kariškius nužudė vokiečiai.
Iki šiol kai kurie Rusijos sluoksniai skleidžia melą apie Katynę. Rusijos prokuratūra baigė nusikaltimo tyrimą jo taip ir nepripažinusi žmogžudyste. Nė vienas Katynės žudynių organizatorius ar vykdytojas nebuvo nubaustas.
Katynės žudynių tyrimą dar ir mūsų dienomis atlieka Lenkijoje veikiantis Tautos atminties institutas. Praėjusį sekmadienį, balandžio 13-ąją, Lenkijoje pirmą kartą paminėta Katynės žudynių aukų atminimo diena.
Daugiau nei filmas
Šių metų kovą aštuoniasdešimt dvejų metų sukaktį paminėjęs režisierius A.Wajda savo dramatiško filmo „Katynė“ premjerą Lenkijoje surengė praėjusių metų rugsėjo 21 dieną. Filmas sulaukė didelio susidomėjimo ne tik režisieriaus tėvynėje; „Katynė“, kaip geriausias užsienio filmas, šiais metais buvo nominuotas prestižiniam „Oskaro“ apdovanojimui.
A.Wajda vaidybiniame filme „Katynė“ ne tik pasakoja apie nusikalstamus NKVD veiksmus prieš lenkų tautą, bet kartu ir apie 1940 metais Katynės miškuose nukankintų Lenkijos karinininkų motinų, žmonų ir dukterų likimus. Garsaus režisieriaus filmas paženklintas ir asmeniniais A.Wajdos šeimos išgyvenimais. Jo tėvas Jakubas Wajda, Lenkijos kariuomenės kapitonas, buvo nužudytas Katynėje.
Filmo „Katynė“ scenarijus sukurtas Andrzejaus Mularczyko apysakos „Po mirties“ („Post Mortem“) motyvais bendradarbiaujant su Przemyslawu Nowakowskiu, originalią muziką filmui sukūrė pasaulinio garso lenkų kompozitorius Krzysztofas Pendereckis. Pasak Lenkų kino meno instituto direktorės Agnieszkos Odorowicz, „Katynė“ – daugiau nei filmas. Tai skola, grąžinta toms kartoms, kurios pergyveno karus, okupacijas, vėliau – nelaisvės metus. Tai didingas tiesos priesakas jaunajai kartai.
Liucija Armonaitė
