Sekmadienį sirenos ir bažnyčių varpų dūžiai visoje Lenkijoje kvietė tyla pagerbti lėktuvo katastrofoje žuvusį šalies prezidentą Lechą Kaczynskį. Šventojo Stanislawo Kostkos bažnyčioje, esančioje viename iš Varšuvos priemiesčių, tyla buvo ypač slegianti.
Šioje bažnyčioje yra palaidotas kunigas Jerzys Popielusko, kuris komunistiniais laikais buvo opozicinio judėjimo „Solidarumas“ dvasininkas ir kurį nužudė komunistinės slaptosios policijos agentai. Būtent į šią bažnyčią sekmadieniais išklausyti mišių ateidavo L. Kaczynskis su žmona.
Klauptai, kuriuose klūpėdavo prezidentas ir jo žmona, sekmadienį taip ir liko tušti, o juos dengė tik juodu kaspinu perrišta Lenkijos vėliava.
Priešais altorių buvo padėtos L. Kaczynskio ir jo žmonos nuotraukos, o greta buvo pakabintas sąrašas, kuriame įamžintos visų per katastrofą žuvusių žmonių pavardės.
Aplink altorių speitėsi vaikai. Kunigui paklausus, kodėl Lenkija gedi, didžioji dalis jų greitai pakėlė savo rankutes. Prie sausakimšos bažnyčios būriavosi senyvi žmonės, kurių dauguma nuo veido šluostėsi trykštančias ašaras.
Prie BBC žurnalistės priėjusi buvusi „Solidarumo“ aktyvistė Danuta Kaniewska parodė prie palto prisegtą medalį. „Aš jį praėjusį trečiadienį gavau už prezidento kanceliarijos vadovo, o dabar jis taip pat yra miręs. Mes praradome savo elitą. Mes kenčiame“ - sielvartavo moteris.
Gedulo ženklai Lenkijoje pastebimi ant kiekvieno kampo.
Balkonuose ir languose matomos juodu kaspinu perrištos Lenkijos vėliavos. Policijos ir taksi automobiliai taip pat važinėja su gedulo juostelėmis paženklintomis vėliavomis.
Tarptautinės teisės specialistui Lejbui Fogelmanui, kuris L. Kaczynskį ir jo brolį Jaroslawą pažinojo pastaruosius 50 metų, tai yra asmeninė netektis. Prezidentą jis vadina mažybiniu vardu Leszekas. L. Fogelmanas kartu su Lechu ir Jaroslawu Kaczynskiais buvo klasiokai ir tarp jų užsimezgė artima, tačiau netradicinė draugystė.
„Aš buvau žydų berniukas iš mažo miestelio. Jie buvo dideli patriotai ir katalikai“ - prisiminė L. Fogelmanas.
„Antroji Katynė“
Būtent iš dvynių Kaczynskių lejbas pirmą kartą mokykloje išgirdo minint Katynės pavadinimą. Katynėje 1940 metais sovietų NKVD nariai nužudė daugiai nei 20 tūkst. lenkų.
„Katynės istorija buvo paslėpta, apie ją mokykloje mums nepasakojo. Komunistinė valdžia nenorėjo mus mokyti apie sovietinius nusikaltimus, tačiau dvyniams tai buvo be galo svarbus įvykis. Aš prisimenu, kad kai kurie berniukai tuo abejojo ir mes beveik susimušėme“ - teigia L. Fogelmanas.
Didžiausias L. Kaczynskio troškimas, anot L. Fogelmano, buvo pasiekti, kad pasaulis pripažintų Lenkijai padarytą žalą.
Nemaža dalis užsieniečių, ypač Rusijoje ar kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, į L. Kaczynskį žvelgė kaip į nesantaiką kurstantį politiką. Tačiau jo draugai laikosi visiškai kitokios nuomonės.
„Aš jį regiu ne kaip nesantaiką kurstančią asmenybę. Aš jį regiu kaip išskirtinę asmenybę, kuri siekė išlaikyti tam tikras vertybes, apie kurias pasaulis dabar stengiasi pamiršti“ - teigė L. Fogelmanas.
Sekmadienį visą dieną prie prezidento rūmų Varšuvoje jaunimas giedojo giesmes. Vėlai vakare aplink prezidentūrą sužibo žvakių jūra.
21 metų teisės studentas Tomaszas yra tokio paties amžiaus kaip ir Lenkijos demokratija. Jis nepritarė daugeliui L. Kaczynskio politikos aspektų. Tačiau jaunuolis pripažįsta apsiverkęs savo lovoje, kai išgirdo naujienas apie lėktuvo katastrofą.
Šiandien, kaip teigia Tomaszas, jis kartu su kitais lenkais gedi dėl šalį ištikusios antrosios Katynės katastrofos.
Atgyvenęs lėktuvas
71 metų Witoldas Lilientalis Katynę pirmą kartą aplankė praėjusį trečiadienį.
Jo tėvas Antonis, kuris buvo Lenkijos atsargos karininkas, sulaukęs 31 metų, sovietų NKVD narių buvo nužudytas Katynėje. Tuomet Witoldui tebuvo metukai.
W. Lilientalis, kuris šiuo metu gyvena Kanadoje, į Katynę vyko kartu su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku. Jie skrido tuo pačiu lėktuvu, kuris sudužo šeštadienį.
„Jaučiau tam tikrą psichologinį nepatogumą, nes žmonės jau eilę metų kalba, kad šis lėktuvas buvo atgyvenęs“ - prisimena W. Lilientalis.
Kaip ir daugelis lenkų jis girdėjo kalbas, kad leistis Smolenske, nepaisant tiršto rūko, pilotui veikiausiai liepė pats L. Kaczynskis. Panašiai L. Kaczynskis elgėsi ir Gruzijos karo su Rusija metu. Tuomet jis pilotui leipė leistis Gruzijoje nepaisant ten vykstančių karo veiksmų. Tačiau visa tai tik spekuliacijos.
Lenkams gedint, W. Lilientalis visoje šioje tragedijoje įžvelgia ir vilties kibirkštėlę. Praėjusią savaitę jaunas rusų žurnalistas jam paspaudė ranką ir lenkiškai pareiškė: „Aš apgailestauju, atsiprašau už Katynę“.
„Tai buvo kažkas nuostabaus“ - teigė W. Lilientalis. Jis kaip ir dauguma lenkų yra giliai sujaudintas ir dėl Rusijos premjero Vladimiro Putino parodyto dėmesio, kai jis nelaimės vietoje guodė Lenkijos premjerą D. Tuską. Visa tai teikia vilties, kad dvi ilgai viena kitai priešiškumą jautusios šalys pagaliau susitaikys.
