kaina

Nuo šiandien kompensuojamų vaistų sąraše nebeliko ketvirtadalio vaistų – 500-ų įvairiausių preparatų. Ligonių kasa ir sveikatos apsaugos ministerija giriasi, kad naujas kainynas leis gyventojams sutaupyti 7 milijonus eurų. Tačiau žmonės vaistinėse jau pirmą dieną skundžiasi, kad turi atsisakyti savo pamėgtų, jiems labiausiai patinkančių medikamentų.

 Lietuvoje gali brangti šiukšlių išvežimas. Aplinkos ministerija keičia komunalinių atliekų surinkimo rinkliavos taisykles. Vyriausybė mano, kad ydinga šiukšlių išvežimo kainą sieti su būsto plotu, ir rekomenduoja sąskaitas išrašinėti pagal gyventojų ar darbuotojų skaičių. Nors ministerija aiškina, kad tai tėra rekomendacijos, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai piktinasi. Esą tokie siūlymai gali iškreipti ir pabranginti atliekų tvarkymą.

Karinės oro pajėgos yra didžiulė karinė jėga, kurią sunku sustabdyti. Nuolat kuriami nauji ginklai, radarų sistemos, naujos kartos orlaiviai. Tačiau ir šiame aukštųjų technologijų pasaulyje pasitaiko buitinių problemų. Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos imasi 3D spausdintuvais gaminti puodelių rankenas. Ir kai sužinosite kodėl, šis sprendimas neatrodys toks kvailas. Tikriausiai niekam nekils mintis, kad darbas karinėse oro pajėgose yra lengvas. Taip tikrai nėra, ypač misijų metu.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad nuo ketvirtadienio įsigaliojus naujam kompensuojamų vaistų kainynui jie pigs, tačiau gamintojai kritikuoja kompensuojamų vaistų sąrašo trumpinimą. Kaip pranešė SAM, naujajame kainyne nustačius priemokų „lubas“, 100 proc. kompensuojamų vaistų priemoka negalės viršyti 4,11 euro.

Vestuvių planuotojai Laurai Vagonei ši vasara itin įtempta. Moteris neslepia, kad vasara vis dar yra populiariausias sezonas vestuvėms. Apie naujausias vestuvių tendencijas, išlaidas bei nusibodusius elementus moteris papasakojo tv3.lt tiesioginėje vaizdo konferencijoje. Vestuvės ne tik vasarą „Darbų darbelių daug, su visa komanda dirbame be išeiginių, bet kai darbas patinka, tada galima dirbti iš peties, – juokėsi ji.

Iš uogų besiverčiantys ūkininkai trina rankas – šiemet dangų be gailesčio šildžiusi saulutė sunokino gausų šilauogių derlių. O ir saldžių uogų indelius pirkėjai šluoja nuo prekystalių. Šiuo metu, pasibaigus lietuviškoms braškėms, jas sparčiai keičia šilauogės. Beje, jau noksta lietuviškos. Šilauogininkai juokiasi, kad šalį kankinusi sausra bent čia išėjo į naudą – šilauogės gavusios saulės ir šilumos sirpo kaip pašėlusios.

Ilgasis savaitgalis prasideda ir dešimtys tūkstančių tautiečių traukia į pajūrį. Kurortų verslininkai trina rankomis – nakvynių vietos beveik visos išgraibstytos, kad ir kiek jos bekainuotų. Šį kartą domimės poilsiu Neringoj: kiek ilgąjį savaitgalį atsieis kelionė, nakvynė ir maistas.  Jūsų kelionė į Kuršių neriją prasideda štai čia, Smiltynės perkėlos kelte. Perkelti lengvąjį automobilį kainuoja 12,30 eurų nepriklausomai nuo to, kiek keleivių važiuoja.

Seime skubos tvarka priimta mokesčių reforma, kuri įsigalios jau nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pokyčiai palies kiekvieną šalies darbuotoją.  Seimo rytiniame posėdyje nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas ir taikyti naujus mokesčių tarifus.  Pakeistas „Sodros“ tarifas, įvestos lubos Pradėta diskutuoti apie pokyčius susijusius su pensijų reforma. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas teigė, kad pakeitimai sistemą tik sustiprins.

Dar 2017 metų pabaigoje vertės aukštumas išgyvenusi kriptovaliuta bitkoinas buvo sukėlusi tikrą revoliuciją: investavo visi, kas tik galėjo. Tačiau kriptovaliutai kritus pasigirdo daugybė istorijų apie prarastas gyvenimo santaupas bei būtiną kriptovaliutų reguliaciją. Nors dabar bitkoinui į buvusias aukštumas sugrįžti nepavyksta, netrūksta optimistinių prognozių, kad bitkoinas ateotyje bus lyginamas auksui.

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai telkiasi ties sostinės centru. Iš visų Vilniaus mikrorajonų didžiausio pasisekimo dabar sulaukia trys: Saltoniškės Žvėryne, Naujamiestis ir Šnipiškės. Būtent čia būstą lengviausia parduoti, o ir NT brokerių teigimu, pirkėjams labiausiai apsimoka investuoti. „Inreal“ skaičiavimais, butu minėtuose mikrorajonuose vidutiniškai galima tikėtis išparduoti per 6–10 mėnesių. Tai kelis kartus greičiau nei Justiniškėse, Naujininkuose ar Pašilaičiuose.

Ant prekystalių pasirodė jau ne tik lietuviški agurkai ir pomidorai, bet ir bulvės, kopūstai. Ūkininkai sako, kad šiemet, pavyzdžiui, šviežios bulvės bus maždaug dvidešimčia centų pigesnės nei pernai, bet ne pačios pigiausios, mat pavasaris sausas, teko daržoves labiau prižiūrėti, tad aukštesni kaštai didina ir pirmų daržovių kainą. Tiesa, ieškant jų, pavyzdžiui, turguje, kaip pastebi žemdirbiai, reikėtų labai gerai apžiūrėti, mat prekybininkai gudrauja, ir lietuviška preke pavadina atvežtinę.

Vien praėjusiais metais Jūrmaloje bent vienai nakčiai apsistojo net 42 tūkst. lietuvių. Tai sudaro net 7 proc. visų lankytojų, o pagal bendrą lankomumą, lietuviai „nusileidžia“ tik patiems latviams bei rusams. Nieko keisto, kad toks gausus lietuvių poilsiautojų desantas atkreipė ir Jūrmaloje esančių kavinių bei barų savininkų dėmesį. Ne tik atkreipė, bet ir privertė imtis veiksmų.

Ar žinote, kokia daržovė dabar karaliauja turguose ir yra pati geidžiamiausia? Tai smidrai. Šparagais mūsuose vadinamas žalumynas išpopuliarėjo prieš keletą metų ir jį kerta ne tik gurmanai. Ūkininkai pirkėjus ragina nežiopsoti, nes dėl ankstyvo sezono smidrų derlius baigsis jau kitą savaitę. Turgavietės tiesiog žaliuoja nuo šviežių daržovių. Nuo pat ankstyvo ryto vilniečiai graibstyte graibsto salotas, agurkus, įvairiais žoleles. Visgi geidžiamiausias žalumynas dabar – smidrai arba šparagai.

Asmenukių mada, nors jau ir ne nauja, vis dar verčia žmones padaryti bet ką dėl gero ir išskirtinio kadro. Štai vienas vyras Italijoje peržengė visas ribas – jis darėsi asmenukę su sužeista moterimi ir internautai negailestingai jį iškoneveikė, rašo news.com.au. Ką darote, kai pamatote, kad traukinys partrenkė žmogų? Užfiksuota, kaip pamatęs kritinės būklės moterį ant traukinio bėgių vyras ne skuba padėti, o išsitraukia savo mobilųjų telefoną ir darosi asmenukę su sužista moterimi.

Klaipėdos ir Neringos verslininkams nepavyko sudominti į Karaliaučiaus sritį vyksiančių pasaulio futbolo čempionato aistruolių. Į kitą savaitę Rusijoje prasidėsiančias varžybas turėtų vykti dešimtys tūkstančių žmonių iš tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė, Ispanija, Belgija ar Šveicarija. Pareigūnai prognozuoja, kad dalis jų traukiniais, lėktuvais ar automobiliais vyks per Lietuvą.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka yra milžiniška, tačiau joje galime išskirti tam tikras nišas. Viena tokių – milijonus kainuojantys NT objektai, kurių pirkėjas, savaime suprantama, nėra vidutines pajamas gaunantis asmuo. Šie objektai skirti milijonais eurų disponuojantiems pirkėjams. Tad šįkart norime parodyti jums objektus, esančius visiškai šalia Lietuvos – mūsų kaimynystėje Latvijoje.

Vieno didžiausių Lietuvoje gamybos, logistikos, energetikos įmones vienijančio koncerno „Achemos grupė“ vadovai su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu pradėjo pokalbius dėl galimybės mažinti bendrovei tenkančią suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje išlaikymo naštą. Be to, iki liepos turėtų paaiškėti, ar Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla bus išperkamas, ar toliau nuomojamas.

Nors turgaviečių stalus jau nuklojo lietuviškos braškės, tautiečiai į jas dairosi atsargiai ir vis dar renkasi kaimynų lenkų uogas. Nors šiemet derlius ir gerokai ankstyvesnis, mūsiškės uogos išlieka dvigubai brangesnės už atvežtines. O ūkininkai pirkėjus ragina nežiopsoti, mat dėl karščių braškių sezonas bus kiek trumpesnis.  Turgaviečių prekystaliai lūžta nuo kvapnių raudonskruosčių uogų.

Miško žemuogės – kone aukso kainomis. Piktinasi pirkėjai, savaitgalį išgirdę, jog už stiklinę šių vasara kvepiančių uogų prašoma net penkių eurų. Tiesa, pardavėjai nesistebi, esą uogos brangios, jų nedaug, kartais surinkti kelis litrus užtrunka penkias ir daugiau valandų.  Gamtininkai sako, taip yra todėl, kad žemuogės mėgsta lietų, o jis šiemet –  ypač retas. Justina su mažamečiais nuo ankstaus ryto pamiškėje renka žemuoges. Moteris guodžiasi – šiųmetis derlius labai prastas.

Dar gegužės viduryje Lietuvos ūkininkai jau siūlė tautiečiams įsigyti pirmųjų lietuviškų braškių. Tiesa, tąkart vos už 0,5 kg. šių raudonskruosčių uogų buvo prašoma net 7-10 eurų. Kai kurių tv3.lt skaitytojų teigimu, ekologiškomis sąlygomis užaugintų braškių puskilogramis kainavo dar daugiau – net apie 20 eurų. Tokios kainos papiktino ne tik pačius lietuvius, bet ir emigrantus. Prabėgo vos kiek daugiau kaip savaitė, o situacija jau keičiasi kardinaliai.

Nuo birželio vidurio mobiliojo ryšio paslaugos užsienyje Lietuvos vartotojams dar atpigs. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pranešė trims didiesiems mobiliojo ryšio operatoriams iš naujo nustačiusi didžiausias leistinas priemokas prie nacionalinių tarifų už tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugas (angl. roaming). Tarifai nustatyti vieneriems metams – iki 2019 metų birželio vidurio.

Jeigu būtų priimtas sprendimas sumažinti "Sodros" tarifą 2 procentiniais punktais, socialinio draudimo fondui tai kainuotų 80 mln. eurų. Kaip rašo "Verslo žinios", panaši suma šio fondo biudžete liko šiemet, kai jos 2,7 mlrd. eurų skola nukeliavo į valstybės biudžetą. "Sodros" vadovas Mindaugas Sinkevičius skaičiuoja, kad "Sodros" tarifą sumažinus 2 procentiniais punktais, 2018 metais fondas netektų apie 260 mln. eurų.

Prezidentūra sako, kad šalies vadovės Dalios Grybauskaitės deklaruota 53,9 tūkst. eurų suma už namo Vilniuje statybas yra negalutinė. „Prezidentės viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje yra nurodytas namo statybos pirmojo etapo apmokėjimas. Statybos etapų bus daugiau“, – BNS sakė prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. „Visos su namo statybomis susijusios išlaidos bus ir toliau deklaruojamos įstatymų numatyta tvarka“, – pridūrė ji.

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje? Dažniau parduoda butus Estijoje, remiantis internetinėmis svetainėmis KV.ee ir City24.ee, butai sudaro apie 65 proc. visų parduodamų būstų. Palyginimui: šiuo metu parduodama apie 12 tūkst. butų ir 6 tūkst. gyvenamųjų namų.

Lietuvoje prasidėjęs braškių sezonas kelia sumaištį ir nemenką pasipiktinimo bangą. Internautai dalijasi šokiruojančiomis patirtimis, kai už kilogramą šių raudonskruosčių uogų šiuo metu prašoma net 15-20 eurų. Dar vakar rašėme apie tai, kad Rokiškio rajone parduodamų braškių 0,5 kg. kaina – 7 eurai (14 eurų už kg. – aut. past.). Internautams toks „Facebook‘e“ pateiktas pasiūlymas prilygo pasityčiojimui.

Merginų grupės „Panteros“ narė Renata Gaidan taip pat yra ir grožio specialistė. Žinoma moteris dažnai socialiniuose tinkluose dalijasi savo darbų pavyzdžiais ir nuotraukomis. Nors anksčiau moterį persekiojo nelaimės – du kartus jos automobilį suniokojo vandalai – dabar moteris ramiai darbuojasi grožio salone.

Internautai leipsta juokais iš nuotraukos padarytos prekybos tinkle „Iki“. Didžiulė ryški akcija lietuviškoms braškėms patraukė dėl paprastos detalės – kilmės šalies. Socialiniame tinkle „Facebook“ žmonės dalinasi nuotrauka, kurioje užfiksuota 30 proc. akcija lietuviškoms braškėms – nuo 4,49 Eur iki 3,14 Eur už 500 gramų. Tačiau šalia kilmės nurodyta Nyderlandai. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su prekybos tinklu „Iki“. Pasak jų, tai paprasčiausia klaida, braškės tikrai yra lietuviškos.

Dar ne vasara, bet arbūzų sezonas gaivos ieškantiems lietuviams jau prasidėjo. Verslininkai tikina, kad nors dar gegužė, šio skanėsto tautiečiai jau suvalgo tonomis. Tiesa, jo kainos kol kas kosminės, tačiau atsispirti vienų uoga, o kitų vaisiumi vadinamam arbūzui gali retas. Vilnietė Gintarė su mažąja Eglute iš parduotuvės skuba namo. Dvimetės rankose ledai, o mintyse – arbūzas. „Per savaitę turbūt septynis kartus ir perku.

Socialiniame tinkle „Facebook“ išplito skelbimas, kuriame siūloma nusipirkti šviežių tik ką nuskintų braškių. Viskas būtų kaip ir gerai, kas nenorėtų pasimėgauti šiomis uogomis, bet... Braškių sezonas tik prasideda, tad kaina, kaip įprasta, yra gerokai didesnė nei ta, kuri pasiūloma vasaros metu. Šiame skelbime už 0,5 kg. braškių prašoma 7 eurų. Būtent prašoma kaina ir sukėlė internautų pasipiktinimą. „Aš suprantu, kad galima ir už 100 eurų/kg. pardavinėti.

Dažnai girdime lietuvių skundus dėl mūsų šalyje beprotiškais tempais augančių kainų. Maža to, priduriama, kad kitose šalyse, kur atlyginimai yra ženkliai didesni, prekių ir paslaugų kainos toli gražu nėra tokios pat didelės. Šįkart nutarėme palyginti kainas Vilniuje ir Rygoje, kur pragyvenimo lygis yra gana panašus. Lygindami įvairių prekių ir paslaugų kainas Lietuvos ir Latvijos sostinėse pateikiame jų vidurkius bei svyravimo intervalą.

  Trečiadienį Pietryčių Lietuvoje pradėtos nemokamai rodyti penkios lenkiškos televizijos.   Premjeras Saulius Skvernelis, Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska (Uršula Doroševska) bei lenkiškų televizijų kanalų atstovai trečiadienį Vilniuje, Televizijos bokšte simboliškai įjungė penkis priedėlius, taip pažymėdami transliacijų pradžią.

„Eurovizijos“ dainų konkursas kaskart pritraukia milijonus žiūrovų iš viso pasaulio. Vieni jį dievina ir nepraleidžia nė menkiausios smulkmenos, kiti – kritikuoja kiek tik įmanydami. Vis dėlto ir patys dalyviai, išgyvenantys ypatingas emocijas, susiduria su nesklandumais. Didžiausias jų – milžiniškos kainos, skirtos mokesčiams už scenos rekvizitą bei efektus. Šiemet rekordininke tapo Estijos atstovė Elina Nechayeva. Jos pasirodyme ant ilgos suknelės naudojamos šviesų projekcijos.

Nors lietuviams yra suteikta teisė pasirinkti kurį nori šeimos gydytoją bet kurioje poliklinikoje, o yra gydymas nemokamas, viena kauniečių šeima savo kailiu pajuto, kad tai tėra įstatymo raidės. Susirgus vaikui ir kviečiant gydytoją į namus – jų reikalauta susimokėti. Tarifas ne už patį vizitą, o valandinis. Kaunietė Rusnė šiandien džiaugiasi žiūrėdama į smagiai ant sūpynių besisupančią dukrą.

Vestuvės yra ta diena, kai kiekviena moteris stengiasi atrodyti fantastiškai tiek dėl savęs, tiek ir dėl kitų. Netrukus už Didžiosios Britanijos princo Harry tekėsianti amerikiečių aktorė Meghan Markle daro viską, kad į ją ir tik į ją per didžiąją šventę žiūrėtų visas pasaulis. Tačiau moteris kritikuojama dėl to, kad leidžia sau per daug, rašo news.com.au. Paskelbta, kad per vestuves su princu Harry Meghan Markle vilkės daugiau nei 150 tūkstančių eurų kainuojančią suknią.

Anykštėnų šiltnamiuose jau noksta pirmosios braškės. Toks šių uogų lietuviškas derlius šiemet rekordiškai anksti. Ūkininkai atkerta, kad nieko čia stebėtino – šiuolaikinės technologijos leis braškėmis džiaugtis iki pat gruodžio. Na, o kol lietuviškos braškės dar tik dera, po truputį turguose jau kelios savaitės kaip karaliauja įvežtinės. Kabančiose lysvėse supasi tūkstančiai braškių kerų, o ant plonų stiebelių jau sirpsta pirmosios braškės.

Sraigiavimo sezonas jau atidarytas! Ir jis šiemet moliuskų rinkėjams ne toks palankus. Tokias išvadas skelbia supirkėjai. Esą jau pirmosios supirkimo dienos sraigėmis tiek dosnios, kiek pernai buvo surinkta per visą sezoną. Tad gali būti, kad moliuskų supirkimo kainos mažės. Sraigė po sraigės, ir nuo šeštos ryto Bezdonyse gyvenančios Nadeždos maišelyje jų jau šimtai. Kartu su vyru sraigiauti šiemet moteris išėjo pirmą kartą. „Sraigių labai daug.

Lygių galimybių kontrolierė pasipiktino, kad vyrai ir moterys už tas pačias paslaugas, pavyzdžiui, kirpimą, moka skirtingą kainą. Esą ir kirpykloje už plaukų dažymą, ir naktiniame klube už įėjimą, mokestis turi būti vienodas, tačiau dalis Lietuvos verslininkų nesilaiko įstatymų ir diskriminuoja savo klientus. Verslininkai atkerta, kad tokia tvarka egzistuoja dešimtmečius, ir mano, kad visiška lygybė įneštų nereikalingo chaoso.

Pasauliui pristatytas Amadeo Modigliani paveikslas rekordininkas. Gegužę šimtmetį skaičiuosiantis moters aktas pretenduoja tapti antru brangiausiu kūrinio meno istorijoje. Jį bus mėginama parduoti už mažiausiai 150 milijonų dolerių. Šiam Amadeo Modigliani aktui liaupsių tikrai netrūksta, tad šį įspūdingą paveikslą aukcione ketinama parduoti už rekordinę – 150 milijonų dolerių sumą.

Duonos kaina kyla kaip ant mielių. Vien per metus šis kasdienis mūsų maisto produktas pabrango net 12 procentų. Keičiasi ir mūsų duonos pirkimo įpročiai. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad lietuviai vis labiau domisi kepinių sudėtimi, vengia nereikalingo cukraus, druskos ir duoną perka mažesnėse pakuotėse.  Lietuviai perką įvairiausią duoną. Kol vieni parduotuvių lentynose ieško tradicinės juodos ar baltos duonos kepalų, kiti dairosi naujovių.

Maisto užsisakymas internetu išties labai gali palengvinti gyvenimą: nereikia stovėti eilėse, nekyla pagundų pirkti to, ko jums iš tiesų nė nereikia, o taip pat ir patiems tempti visų pirkinių namo. Vis dėlto net ir čia gali pasitaikyti neįtikėtinų nesusipratimų.   Notingame gyvenanti Bobbie Gordon kaip ir kiekvieną savaitę užsisakinėjo maisto ir buitinių prekių internetu iš parduotuvės „ASDA“. Moteris pirko pusryčių dribsnių, makaronų, pupelių ir šiek tiek vaisių.

„Valstiečių“ lyderio pažado įvesti visuotinį nemokamą aukštąjį mokslą neketinama įgyvendinti. Nemokamos bakalauro studijos bus pasiūlytos besirenkantiesiems darbo rinkai reikalingas profesijas, kitiems bus palikta galimybė studijuoti savo lėšomis, sako Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai. „Jeigu galvotume sveiku protu ir iš visuomenės intereso išeinant: dabar mes turime daugiau nei 20 proc. žmonių, kurie studijuoja medicinos ir biomedicinos studijose.

2018-uosios metus būsto pirkėjai pasitiko skirtingomis nuotaikomis: namų pirkėjai mokėjo daugiau, o investavę į naujos statybos butus didmiesčiuose džiaugėsi sumažėjusiomis kainomis. Tradiciškai didžiausia būsto rinkos dalis – apie 57 proc. nuo visos apyvartos – atiteko senos statybos butams įsigyti. Pastarieji, palyginus su praėjusių metų pabaiga, brango vidutiniškai 3,3 proc., o lyginant su 2017 m. metiniu vidurkiu, buvo 4,7 proc. brangesni.

Per kelerius metus lietuviams labiausiai brango maistas, alkoholis su tabaku ir pramogos. Ir panašu, kad vargingiau gyvenantiems tautiečiams vis mažiau pinigų lieka apsirengimui. Dėvėtų drabužių prekeiviai sako, kad jiems šiais laikais sunku, nes vargingiausiai gyvenantys lietuviai jau net ir dėvėtiems drabužiams pinigų neturi. Apranga lietuviui išties brango. Pavyzdžiui, vien per kovą keičiantis sezonui drabužiai Lietuvoje brango maždaug 4 proc.

 Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) darbuotojai nuo 2016 metų reguliariai vyksta į brangius privačios Vokietijos agentūros seminarus kvalifikacijai kelti, ketvirtadienį pranešė naujienų portalas 15min.

  Vilniuje nuo gegužės keturis kartus mažėja naudojimosi „Statyk ir važiuok“ aikštelėmis kaina. Dabartinis 2 eurų dienos bilieto mokestis už parkavimą aikštelėje ir keliones viešuoju transportu, mažinamas iki 50 centų. Tam trečiadienį pritarė savivaldybės taryba.   „Nuo šiol vienos dienos bilietas kainuos 50 euro centų, o ateityje mokestis priklausys nuo aikštelių užimtumo.

Perdirbtas padangas galima sėkmingai pritaikyti tiesiant kelius, tačiau reikia apsispręsti dėl konkrečios jų panaudojimo technologijos, teigia ekspertai. Jie įvertino Seime kilusią iniciatyvą keliams panaudoti senas padangas ir taip prisidėti prie aplinkos apsaugos.

Šarvai, kuriuos filme „Gladiatorius“ (Gladiator) dėvėjo „Oskarą“ laimėjęs aktorius Russellas Crowe (Raselas Krou), šeštadienį Sidnėjuje vykusiame aukcione buvo parduoti už daug didesnę sumą, nei prognozavo organizatoriai – 125 tūkst. Australijos dolerių (78 tūkst. eurų). Aukcionų namai „Sotheby's Australia“ prognozavo, kad už populiariame 2000 metų filme dėvėtą kirasą gali būti sumokėta 20–30 tūkst. dolerių (12,5–18,7 tūkst.

2021–2027 metais Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui reikės apie 780 mln. eurų, sako Lietuvos energetikos viceministrė. Tačiau, pasak Linos Sabaitienės, kol kas neaišku, kiek pinigų galės skirti Europos Sąjunga iš būsimos finansinės perspektyvos biudžeto. „Artimiausioje perspektyvoje mes prašome 780 mln. eurų. Tai yra pradinis taškas, nuo kurio pradedame derybas. Mums svarbu pirmiausiai gauti pozityvų požiūrį, kad Europa turi solidarizuotis.

Taip, tikrai taip, jūs gerai perskaitėte straipsnio antraštę – parduodamų „butų“ kainos Lietuvoje prasideda vos nuo 3,2 tūkstančio eurų. Bet iškart sugrąžinsime jus į realybę – skelbimuose įprastai butais įvardijamas nekilnojamasis turtas (NT) – teisiškai yra traktuojamas kaip negyvenama patalpa. Bet kuriuo atveju, tikrai įdomu pasižvalgyti, kokiais pasiūlymais šiuo metu yra viliojami pirkėjai. Savaime suprantama, kalbama apie itin nedidelius, iki 12 kv. m., parduodamus NT objektus.