Ministras teigia, kad terminalo išlaikymas didžiausiai dujų vartotojai, Jonavos trąšų gamyklai „Achemai“ bei kitiems dujų vartotojams nuo kitų metų vidurio gali mažėti apie 40 procentų.
„Achemos grupės“ valdybos pirmininkė ir didžiausia akcininkė Lyda Lubienė susitikimo nekomentavo, o koncerno generalinis direktorius Linas Sabaliauskas sakė, kad prasidėjo dialogas su ministerija, tačiau detalių neatskleidė. Paklaustas, kaip vertina galimybę mažinti terminalo išlaikymo kaštus 40 proc., jis teigė, kad jie galėtų mažėti dar labiau.
„Mes nesiderėjome, mes pradėjome dialogą, tai, kas turėjo įvykti jau seniau. Manau, kad pagaliau ministerija pradeda kalbėtis ir jeigu kažką pasieksime, tai tada informuosime. Bet tai yra ne derybos, bet pokalbis apie tai, kaip pats didžiausias objektas, kuris yra Lietuvoje, yra panaudojamas (...) Mūsų nuomone, kad jie (terminalo išlaikymo kaštai – BNS) galėtų ir daugiau mažėti, šiuo metu nenorėčiau komentuoti nei dydžių, nei kitų dalykų, kadangi nėra pilno aiškumo“, – penktadienį žurnalistams sakė L. Sabaliauskas.
Ž. Vaičiūnas teigė, kad „Achema“ yra svarbus dujų vartotojas, jos padėtis šiuo metu nėra „pati lengviausia“, todėl ieškoma būdų, kaip optimizuoti SGD terminalo išlaikymo kaštus. Pasak jo, artimiausiu metu planuojama tęsti pokalbius su bendrove.
„Aptarėme įmonės („Achemos“ – BNS) situaciją, kuri šiuo metu suprantame, nėra pati lengviausia (...). Kaip ir visiems pramonės vartotojams, taip ir šiam vartotojui, žiūrime galimybes, kaip optimizuoti kaštus, nes reikia pripažinti, kad tai svarbus, didžiausias gamtinių dujų vartotojas, dėl to ieškome sprendimų“, – žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.
Pasak ministro, jau kitų metų viduryje SGD terminalo išlaikymas galėtų atpigti apie 40 proc.
„Jeigu ieškome būdų užtikrinti ilgalaikį suskystintų gamtinių dujų tiekimą po 2024 metų, tai vienas iš sprendimo variantų, kad 2019 metų viduryje ženkliai galėtų kristi terminalo išlaikymo kaštai, tai maždaug apie 40 proc., kas ir minėta anksčiau“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Jis priminė, kad Seimui pateikti įstatymų pakeitimo projektai dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos diferencijavimo stambiems dujų vartotojams – tai aktualu maždaug 800 Lietuvos įmonėms. Ministras tikisi, kad šiems įstatymams bus pritarta ir tai taps palengvinimu šalies įmonėms.
„Ir trečias dalykas, tai kalbame ir apie kitus būdus. „Achema“ kaip didysis gamtinių dujų vartotojas, ir jeigu ilgalaikėje perspektyvoje matome tam tikrus įmonės įsipareigojimus, tai galėtume kalbėti taip pat dar apie papildomas suskystintų gamtinių dujų (terminalo saugumo – BNS) dedamosios mažinimo priemones“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Ministras kartu pridūrė, kad „Achemos“ mokama dalis už SGD terminalą nuolat mažėja.
„2015 metais buvo apie 30 mln. eurų, šiemet prognozuojame apie 20 mln. eurų ir ta suma yra netgi, vertinant su perdavimo sistemos išlaikymu, mažesnė negu pernai. O antras dalykas, matant galimybes, terminalo išpirkimo, kiti dalykai leistų šią sumą sumažinti maždaug per pusę (...) maždaug per metų laikotarpį, tai galima daryti žingsnis po žingsnio“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Pasak Energetikos ministerijos pranešimo, vien Vyriausybės sprendimas dėl SGD terminalo išpirkimo ar nuomos po 2024 metų leistų „Achemai“ išlaidas už terminalą sumažinti jau 2019 metais - nuo 20 mln. iki 14 mln. eurų, o VIAP kainos diferencijavimas – nuo 6 mln. iki mažiau nei 2 mln. eurų.
Pasak Ž. Vaičiūno, bendri terminalo išlaikymo kaštai 2018 metais sieks apie 86 mln. eurų.
L. Sabaliauskas pabrėžė, kad situacija trąšų rinkoje sudėtinga – bendrovės padėtį jis apibūdino kaip „sunkią“.
„Tokio negirdėjau, kad veiklos stabdymas („L. Lubienė ketvirtadienį viešoje diskusijoje sakė, kad „Achema“ gali neišgyventi iki 2024 metų – BNS). Bet situacija trąšų rinkoje sudėtinga, trąšų kainos yra mažos, dujų kainos yra didelės (...) Dėl „Achemos“ planai priiminėjami nuolat, tai tiktai tiek galiu pasakyti (...) Mes turėjome pokalbį su darbuotojais ir įtikinėjome juos, kad jie nevažiuotų į jokius piketus ar dar kažkokius kitokius dalykus“, – sakė L. Sabaliauskas.
Savo ruožtu ministras Ž. Vaičiūnas paragino nekaltinti SGD terminalo dėl situacijos „Achemoje“, o atkreipti dėmesį į pasaulinius veiksnius. Pasak jo, šis klausimas gali būti svarstomas ir platesniu mastu, Vyriausybėje.
„Kaip anksčiau buvo sakoma, kad V. Landsbergis kaltas dėl kolūkių griovimo, tai tikrai nėra taip, kad terminalas kaltas dėl situacijos ir padėties įmonėje. Tai yra pirmiausia globali situacija su trąšų rinka ir tai tikrai turi nemažą poveikį įmonei. (...) Galime ir plačiau kalbėtis Vyriausybėje, tai nėra vien Energetikos ministerijos klausimai, tai yra platesni klausimai, kaip tas problemas būtų galima spręsti“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Jis pabrėžė, kad terminalo išlaikymas yra „saugumo projektas, duoda naudą visiems vartotojams“, bet esą negalima imtis vienadienių sprendimų ir perkelti kaštus iš vienų vartotojų kitiems, tai yra „ne našta, o saugumo mokestis, kuris turi daug naudų ir pačiai „Achemai“.
Ministro teigimu, dialogas su „Achema“ vyksta praktiškai nuo praėjusių metų pabaigos.
„Dabar galbūt emocijos tam tikros yra keliamos, bet aš visada buvau ir būsiu už racionalią diskusiją, tiek dėl terminalo išpirkimo, tiek dėl terminalo kaštų optimizavimo. Nes tiktai racionaliu būdu galime surasti sprendimus“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
„Achema“ yra ir didžiausią SGD terminalo mokesčio dalį sumokanti bendrovė – apie 20 mln. eurų per metus. Lietuvos Vyriausybė šiemet žada apsispręsti, ką daryti su SGD laivu-saugykla po 2024 metų, kai baigiasi jo nuomos sutartis. Tikėtina, kad Vyriausybė ją išpirks.
Balandį pristatyta tarptautinės konsultacijų bendrovės „Poyry Management Consulting“ studija parodė, kad daugiausiai naudos Lietuva gautų, išpirkusi SGD laivą-saugyklą, o kiek mažesnę naudą Lietuva gautų pratęsusi nuomos sutartį dar 20-čiai metų.
Sprendimai dėl SGD terminalo turėtų paaiškėti iki liepos
Energetikos ministras kartoja, kad iki liepos turėtų paaiškėti, ar Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla bus išperkamas, ar toliau nuomojamas. Pasak Žygimanto Vaičiūno, terminalo operatorė „Klaipėdos nafta šio metu atlieka papildomą vertinimą.
„Atlikta studija, „Klaipėdos naftai“ yra duotas Vyriausybės pavedimas pateikti optimalius skaičiavimus, kokie tie variantai galėtų būti. Šiai dienai atliekami papildomi skaičiavimai ir aš manau, kad jie, kaip ir planuota, bus pateikti iki liepos mėnesio, ir tuomet galėsime kalbėti plačiau. (...) Yra išpirkimo arba nuomos variantai, tai yra tie du būdai, kurie ilgalaike prasme, užtikrinant ilgalaikį tiekimo saugumą, taip pat galėtų mažinti terminalo išlaikymo mokestį šiuo metu“, – penktadienį žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas, penktadienį susitikęs su „Achemos grupės“ vadovais.
Ministras teigė, kad terminalo išlaikymas didžiausiai dujų vartotojai, Jonavos trąšų gamyklai „Achemai“, sumokančiai ketvirtadalį terminalo kaštų, bei kitiems dujų vartotojams jau nuo kitų metų vidurio gali mažėti apie 40 procentų.
Pasak jo, bendri terminalo išlaikymo kaštai 2018 metais sieks apie 86 mln. eurų, 2017 metais – 88,5 mln. eurų.
Lietuva ieško būdų sumažinti terminalo išlaikymo kaštus, šalyje mažėjant dujų vartojimui bei augant SGD laivo išlaikymo naštai, ypač didžiausiems vartotojams, pavyzdžiui, „Achemai“.
Vyriausybė šiemet žada apsispręsti, ką daryti su SGD laivu-saugykla po 2024 metų, kai baigiasi jo nuomos sutartis. Tikėtina, kad Vyriausybė ją išpirks.
Balandį pristatyta tarptautinės konsultacijų bendrovės „Poyry Management Consulting“ studija parodė, kad daugiausiai naudos Lietuva gautų, išpirkusi SGD laivą-saugyklą, o kiek mažesnę naudą Lietuva gautų pratęsusi nuomos sutartį dar 20-čiai metų.
Skaičiuojama, kad jo išpirkimo kaina gali svyruoti nuo 121 mln. iki 160 mln. eurų. Tačiau konkreti laivo išpirkimo kaina sutartyje su Norvegijos bendrove „Hoegh LNG“ yra konfidenciali.
2014 metais pasirašyta „Klaipėdos naftos“ ir „Hoegh LNG“ sutartis numato, kad laivas gali būti išpirktas 2024-ųjų pabaigoje. 2015 metais Lietuva kalbėjosi su norvegais dėl laivo išpirkimo anksčiau nei po 10 metų, tačiau šie nesutiko. Vėliau „Klaipėdos nafta“ ketino iš bankų skolintis 300 mln. eurų ir išpirkti laivą, tačiau pradėjus konsultacijas su Europos Komisija, Latvija ir Estija dėl galimos ES finansinės paramos SGD terminalui, skolinimosi procedūros buvo sustabdytos.
