Linas Sabaliauskas

Vieno didžiausių šalyje privataus kapitalo koncernų „Achemos grupė“ valdybos pirmininkė ir didžiausia akcininkė Lyda Lubienė pareiškė, kad jai nepriimtinas Energetikos ministerijos pasiūlymas Jonavos trąšų gamybos įmonei „Achema“ įsipareigoti ilgą laiką pirkti dujas mainais už mažesnę suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo naštą. Ji teigia, kad terminalo išlaikymo našta negali tekti vienai įmonei.

Vieno didžiausių Lietuvoje gamybos, logistikos, energetikos įmones vienijančio koncerno „Achemos grupė“ vadovai su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu pradėjo pokalbius dėl galimybės mažinti bendrovei tenkančią suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje išlaikymo naštą. Be to, iki liepos turėtų paaiškėti, ar Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla bus išperkamas, ar toliau nuomojamas.

Verslininko Vlado Numavičiaus netiesiogiai valdoma konditerijos produktų gamintoja „Vilniaus pergalė“ iš vieno didžiausių šalyje koncernų „Achemos grupė“ ketina įsigyti Šiaulių šokolado ir saldainių gamintoją „Naujoji Rūta“. „Vilniaus pergalė“ antradienį sutarė, dėl koncernui „Achemos grupė“ priklausančios įmonės „Naujoji Rūta“ pirkimo po to, kai sandorį įgyvendinti leis Konkurencijos taryba.

Prekybos tinklams „Rimi“ ir „Iki“ oficialiai pranešus apie planus susijungti, imta svarstyti ne tik ką tai reiškia rinkai, bet ir vartotojams. Rūpimiausias klausimas, ar sumažėjusi konkurencija neiššauks didesnių kainų. Dar prieš mėnesį pasirodė kalbos, kad „Rimi“ planuoja įsigyti „Iki“. Šiandien paaiškėjo, kad sutartis pasirašoma. Įsigijęs Lietuvoje veikiantį „Iki“ prekybos tinklą, „Rimi“ tikisi tapti antru pagal dydį rinkos žaidėju su beveik ketvirtadaliu rinkos.

Galimos prekybos tinklų „Iki“ ir „Rimi“ jungtuvės būtų istorinės mažmeninės prekybos rinkoje Lietuvoje. Tad jau dabar kyla klausimų, ko galime tikėtis, ar konkurencijos taryba palaimintų šį junginį? Ekspertai teigia, koncentraciją galima koreguoti, tad sandoris – visiškai realus. Vienas pagrindinių klausimų, kyla dėl parduotuvių ir ten dirbančiųjų likimo. Natūralu, kad įmonei neapsimokėtų turėti dviejų prekybos centrų vienas šalia kito.

Žemos elektros kainos elektros biržoje „Nord Pool“ gali sukelti problemų dėl vis didėjančio elektros trūkumo Baltijos šalyse. Į naujas jėgaines, jei jų neremia valstybė ar Europos Sąjunga, investuoti nepatrauklu, nes gamybos savikaina yra didesnė nei kaina rinkoje. Kaip dėl to ateityje atrodys Lietuvos elektros rinka, jos dalyviai vienareikšmiškai prognozuoti nesiryžta, mat elektros trūkumas Baltijos šalyse gali būti kompensuojamas skandinaviškos elektros pertekliumi.

Reikėtų pasidžiaugti, kad Pasaulio Ekonomikos forumo skelbiamuose rodikliuose, ne visur atsiduriame gale. Pasirodo verslą pas mus įkurti itin lengva ir patenkame į 140 šalių dešimtuką. Visgi, pašnekovai atskleidžia, kad tokią aukštą poziciją užimame tik dėl teorinių, bet ne praktinių galimybių.

Nauja skatinimo kvotų ir fiksuotų tarifų vėjo jėgainėms tvarka nepatenkinti beveik visi vėjo energijos gamintojai. Vieni jų atidėjo naujų projektų planus keleriems metams, kiti žada dalyvauti aukcionuose, nors ir įžvelgia galimą riziką. Pavyzdžiui, koncernui „Achemos grupė“ priklausanti bendrovė „Renerga“ naujo maždaug 100 megavatų (MW) įrengtosios galios vėjo elektrinių parko statybą nukėlė po 2015 metų.