Pagal bendrą konkurencingumą rodiklį užimame 36 vietą iš 140. Tai nėra blogai, tačiau mus žemyn tempia biurokratinė našta, pagal kurią atsiduriame 103 vietoje ar įdarbinimo ir atleidimo praktika pagal kurią esame net 120 vietoje. Kas tuomet pakelia Lietuvą į viršų?
Tai verslo įkūrimo galimybės ir pritaikomos inovacijos. Pavyzdžiui, pagal rizikos kapitalo finansavimo prieinamumą esame 48 vietoje, kartu su latviais. Pagal inovacinius pajėgumus užimame 31 vietą ir dalinamės ja kartu su estais. O pagal verslo pradžiai reikalingą procedūrų ir dienų skaičių mes esame 9. Kitas Baltijos šalis lenkiame ženkliai.
Baltijos šalių konkurencingumo palyginimas_newInfographic
Stiprius rodiklius nusveria mokesčių našta
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonominės ir socialinės verslo aplinkos ekspertas Juozapas Preikša pasakoja, kad didžiausią įtaką tokiam aukštam rodikliui turėjo įmonės įregistravimo sistemos perkėlimas į elektronine „Registro centro“ sistemą. Jo nuomone, šioje srityje pasiektas maksimumas.
„Nelabai įsivaizduoju kaip dar su Lietuvos esamais įstatymais galėtume dar greičiau nei per kelias dienas susitvarkyti visus įmonės dokumentus. Jau pasiekėme tokią ribą, kad greičiau nebeįmanoma, kitaip reikėtų puse įstatymų keisti. Įmonę tikrai galima greitai įsisteigti. Ir tai yra puikus reprezentacinis įrankis“, – sako J. Preikša.
„Investors Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pritaria, kad vietas užimame neblogas ir tai tik patvirtina mūsų potencialą tapti lyderiais Europoje.
„Pavyzdžiui, dienų skaičius pradėti verslą – 9 dienos, o kodėl gi nepadarius dar mažiau dienų ir netapti lyderiais? Beje, Pasaulio banko tyrime „Doing Business“, kuris buvo paskelbtas birželio mėnesį 2015 metų, nurodoma, kad Lietuvoje reikia tik 2 procedūrų ir tai užima 3.5 dienos. Mes siūlome sujungti įmonės vardo rezervavimo ir įmonės registracijos Juridinių asmenų registre procedūras bei nustatyti maksimalų įmonės steigimo trukmę iki 0,5 dienos. Tai ir būtų Lietuvos proveržis“, – sako R. Skyrienė.
Vis dėlto J. Preikša pastebi, kad užsienio investuotojams vien šių rodiklių nepakanka. Dažniausiai svarbu ne per kiek dienų verslą įsteigsi, bet kokia yra mokesčių našta, biurokratinė našta, korupcijos lygis.
„Deja, tenka pripažinti, kad gerąją praktiką nusveria Lietuvos silpnosios vietos. Reikia džiaugtis tuo ką pasiekėme, bet reikia paverkti dėl to, ką dar turime pasiekti. Mums labai svarbu suskurti gerą, stabilų, talentingų darbuotojų Lietuvos prekinį ženklą. Reklama yra ta sritis, kurios neišnaudojame“, – mano J. Preikša.
Pašnekovas taip pat pamini, kad nors pagal rizikos kapitalo finansavimo prieinamumą mūsų vieta nėra bloga, problemų yra, nes Lietuva neturi vieno lietuviško rizikos kapitalo fondo, o dalijasi su kitomis šalimis LitBalt fondu.
Visgi Baltijos šalių advokatų kontorų grupės „Triniti“ vadovaujantysis partneris advokatas Linas Sabaliauskas pastebi, kad realybė yra visai kitokia, nei gražus skaičius lentelėje. Mat registravimasis elektroniniu būdu vyksta gan greitai, bet yra daug papildomų sąlygų.
„Būtinai turi būti standartiniai įstatai, kurie yra patvirtinti. Reikia būti moderniu, turėti elektroninį parašą ir daug kitų dokumentų ir dar nenorėti nieko keisti. Tai galbūt tada teoriškai galima užsiregistruoti. Jei to nedarome, yra standartinė procedūra, kuri nesakyčiau, kad labai skiria mus nuo Latvijos ar Estijos. Yra nemažai rūpesčių. Reikalavimų yra daugybė: įstatinio kapitalo dydis gana didelis, steigimo dokumentus reikia tvirtinti pas notarą, reikia atsidaryti kaupiamąją sąskaitą. Prieš steigimą dar reikia užregistruoti adresą, kur bus įmonės patalpos. Tai nėra, kad viskas čia apgalvota, paprasta ir einama trumpiausiu keliu. Be to, po įsteigimo prasideda krūva kitų procedūrų“, – pasakoja L. Sabaliauskas.
Jis pažymi, kad Latvijoje ir Estijoje situacija taip pat panaši, tad Lietuva reitinge pakilo tik dėl to, jog yra teorinė galimybė įregistruoti įmonę elektroniniu būdu. Tačiau advokatas prideda, kad jei registravimas užtrunka kelias dienas, tai nesėkmės atveju, įmonės likvidavimas ir bankroto procedūra gali trukti kelis metus.
„Neskatinama pradėti verslo, nes jei reikės kažką daryti, gali galvą nusilaužti: kiek pažymų ir parašų reikės surinkti, priduoti į archyvą“, – sako L. Sabaliauskas.
Žvelgiant į kitas Europos šalis, inovacijose atsiliekame
Kita mūsų stiprioji sritis, bent jau reitinge, infrastruktūros kokybė. Pagal ją užimame 30 vietą iš 140 ir esame aukščiausiai iš Baltijos šalių. J. Preikša komentuoja, kad tai lėmė tinkamai įsisavinti Europos Sąjungos (ES) struktūriniai fondai. Mat nors galėjome užimti ir dar aukštesnes pozicijas, vėliau būtume turėję daugiau skirti lėšų iš biudžeto.
„Galima džiaugtis, kad nėra labai didelio persistengimo su investicijomis. Jeigu palygintume su Graikija, jie pasistatė šimtus mažų uostų negalvodami, iš kur reikės paimti pinigų tų uostų išlaikymui. Mums labai svarbu nepersistengti su infrastruktūriniais projektais. Mūsų visuomenės demografija mažėja, o tuos projektus ateityje turės išlaikyti visuomenė. Tad šiuo atžvilgiu mes visai gerai pasiruošę visuomenės mažėjimo faktoriui, nes nesame pasidarę per didelę naštą išlaikymui“, – teigia J. Preikša.
Pašnekovas taip pat pasakoja, kad aukštas vietas inovacijoje užimame dėl geros IT platformos, lazerių ir biotechnologijų sektoriaus. Tačiau yra potencialo užimti dar aukštesnes vietas. Tam koją pakiša įmonių baimė.
„Turime Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) strateginę kryptį. Finansų ministerija ir Mokesčių inspekcija suteikia sąlygas, 3 kartus nurašyti sąnaudas. Tai fantastinis dalykas. Problema, kad įmonės nėra informuotos, kas tiksliai yra MTEP. Be to, kiekvieną tyrimą reikia derinti su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Ši agentūra nusprendžia ar tavo pasiūlyta idėja yra inovatyvi. Kita problema, kad įmonės bijo naudotis šia galimybe, nes deklaravus MTEP veiklą ir pateikus pelno mokesčių deklaraciją, atvažiuoja Mokesčių inspekcija, kuriai reikia pateikti patvirtinančius duomenis ar gali sumanyti atlikti papildomą tyrimą, kad viską patikrintų iš esmės. Dauguma įmonių dėl tokių procesų bijo imtis šitokio deklaravimo“, – įvardija J. Preikša.
Pasak jo, problemų kyla ir tarp pačių verslų bei universitetų nesusitarimo . Mat nesutariama, kam atiteks patento teisė, o kai kurie universitetai ar fakultetai būna nesuinteresuoti tyrimų komercializacija ir verslo pasiūlymais.
Tačiau „Investors Forum“ vykdomoji direktorė atskleidžia ir kitą pusę. Pasak jos, kandagi daugelis šių rodiklių yra paremti apklausomis, gali būti taip, kad mūsų įmonės tiesiog palankiau vertina šalies inovacinius pajėgumus, universitetų ir verslo MTEP bendradarbiavimą, negu mūsų kaimynų įmonės.
„Tačiau galime atkreipti dėmesį į tai, kad Europos inovacijų švieslentėje Lietuva per pastaruosius 10 metų visgi pablogino savo pozicijas kitų Europos šaliu atžvilgiu“, – pastebi R. Skyrienė.
Pasak jos, dabar svarbiausia įveikti tokias problemas kaip talentingų ir kompetentingų darbuotojų trūkumą, ribotas galimybes atsivežti žmonių iš trečiųjų šalių, aukštas darbo jėgos kainas, neteisingai orientuotą paskatų sistemą. Pasak jos, yra tikimybė, kad po Socialinio modelio priėmimo, Lietuva šoktels į viršų konkurencingumo bei „Doing Business“ reitinguose.
