Pastaraisiais metais vėjo jėgainės auga lyg ant mielių. 2022 metais vėjo jėgainių galia padidėjo trečdaliu, lyginant su praėjusiais metais, o Energetikos ministerija planuoja, kad per artimiausius 3 metus vėjo jėgainių galia padidės 3,2 karto.
„Lietuva turi ambicijų iki 2025 m. vietinės energijos generaciją padidinti iki 50 proc. Naujosios kartos energijos gamyba turi būti žalia, todėl projektai, kaip šis, mums ne tik leidžia žingsniu priartėti prie savo tikslo, bet ir atlieka svarbų vaidmenį stiprinant šalies energetinį saugumą“, – teigė energetikos ministras D. Kreivys, komentuodamas Anykščių rajone įrengtą 9 vėjo jėgainių parką.
Tačiau, pastaruoju metu kyla nerimo dėl vėjo jėgainių saugumo – nors vėjo elektrinės Lietuvoje veikia apie 20 metų, per pastaruosius du metus buvo įvykę net trys nelaimingi įvykiai, siejami su vėjo jėgainių avarijomis. Paskutinis iš šių įvykių – vėjo jėgainės griūtis spalio mėnesį Tauragės rajone, baigėsi gaisru.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) vadovas Linas Sabaliauskas tikina, jog laikantis saugumo reikalavimų, vėjo jėgainės yra saugios.
„Remiantis po nelaimingų įvykių padarytomis analizėmis ir išvadomis, galime teigti, jog vėjo jėgainės yra saugios tol kol laikomasi visų reikalavimų. Jeigu statybos procese buvo klaidų arba panaudotas nekokybiškas gaminys, priklausomai nuo priemonių, kurių imamasi jėgainėms sutvarkyti, vėliau jos taip pat gali būti eksploatuojamos saugiai“, – teigė L. Sabaliauskas.
Pasak jo, padažnėjęs nelaimingų atsitikimų skaičius gali būti siejamas su didėjančių vėjo jėgainių skaičiumi ir galbūt – Turkijos įmonių, teikiančių detales vėjo jėgainių gamintojams darbo kokybe. Vis dėlto, nelaimingų atsitikimų būna pernelyg retai, kad būtų galima įžiūrėti tendencijas.
„Elektrinių daugėja, be to, jos yra naujų modelių. Nauji modeliai yra ištestuoti ir sertifikuoti. Vėjo jėgainių bokštus dažnai tiekdavo Kinijos kompanijos, o mūsų problemos prasidėjo tada, kai bokštus pradėjo gaminti Turkijoje ir Lenkijoje. Mano žiniomis, brokuoti bokštai buvo pagaminti Turkijoje. Nenoriu sakyti, kad Turkijoje gaminama prasta produkcija – kol kas negalime pasakyti, kad dažnesni nelaimingi atsitikimai yra kas nors kito, nei bad luck“, – sakė L. Sabaliauskas.
LVEA vadovas taip pat pabrėžė, jog jėgainės statomos gana dideliu atstumu nuo gyvenamųjų namų, tad kol kas žalos gyvenamiesiems namams buvo išvengta.
„Kitas aspektas – vėjo jėgainės yra įrengiamos gana toli nuo gyvenamųjų teritorijų. Kiekvienai vėjo jėgainei skiriamas 1 ha plotas, o statyti elektrinę arčiau nei 400 metrų atstumu nuo gyvenamųjų namų – draudžiama. Praktika rodo, jog šie reikalavimai yra pakankami ir tikslingi. Nelaimingų atsitikimų atvejai parodo, jog aplink jėgaines tikrai negali būti arti gyvenamųjų namų“, – pasakojo LVEA vadovas.
Vis dėlto, paskutinė avarija paskatino LVEA įkurti darbo grupę, kuri padėtų vėjo jėgainių savininkams dalintis patirtimi, sužinoti, kaip reikia reaguoti, kuomet atsitinka nelaimė
„Darbo grupė įkurta informacijai dalintis. Ne visi vėjininkai yra vėjo elektrinių asociacijoje. Kompanijos dažnai laiko informaciją sau ir ja nesidalina. Tad darbo grupė sukurta dalintis patirtimis, kokia yra vėjo elektrinių gamintojų patirtis su nelaimingų atvejų valdymu. Apie tai reikia žinoti visiems vėjininkams, kokios problemos gali kilti nelaimingo atsitikimo metu, kaip jas spręsti, ką daryti“, – sakė L. Sabaliauskas.
Pirmoji avarija – 2022 metais
Nors vėjo jėgainės Lietuvoje eksploatuojamos jau virš 20 metų, pirmoji avarija buvo užfiksuota praėjusiais metais – kovo 11 d. šalia Staškūniškio kaimo buvo nuvirtusi vėjo jėgainės turbina. Apie tai pranešė regioninis portalas „Anykšta“. Kaip aiškino LVEA vadovas, ši nelaimė – nekokybiško gaminio pasekmė.
„Pirmuoju atveju buvo panaudotas nekokybiškas gaminys. Elektrinėje buvo pirmos sekcijos bokšto problema. Po įvykio, pirmoji sekcija buvo pakeista visose statomose tokio tipo elektrinėse ir beje, ne tik Lietuvoje. Kompanija gaminanti elektrines patyrė didžiulius nuostolius, bet aš manau, kad tai buvo reikalinga. Jie išsivežė pirmas bokštų sekcijas, pateikė kokybiškus gaminius“, – teigė L. Sabaliauskas.
Pasak L. Sabaliausko, vėjo turbina gaminama JAV kompanijos „General Electrics“. Elektrinė nugriuvo į dirbamą lauką – tokia buvo padaryta žala aplinkai.
Dvi kitos nelaimės – šiemet
Nuo to laiko įvyko dar dvi nelaimės, susijusios su vėjo jėgainėmis – abi 2023 metais. Svarbu pabrėžti, jog visais atvejais nukentėjo ne veikiančios, o montuojamos arba remontuojamos jėgainės.
Vienas iš tokių atvejų įvyko šiemet, gegužės mėnesį, kai įmonės „Enefit Green“ įrengiamame parke nugriuvo vėjo jėgainė. Šiuo atveju, neteisingai veikė elektrinis jutiklis.
„Atlikus išsamią įvykio priežasčių analizę, prieita prie išvados, kad netinkamai veikiantis jutiklis perdavė neteisingą informaciją turbinos valdikliui, dėl ko bokšto konstrukcija gavo pernelyg didelę apkrovą ir jis sulinko“, ‒ sakė „Enefit Green“ vadovas Donatas Celešius.
Kaip paaiškino L. Sabaliauskas, elektrinė griuvo testavimo metu.
„Elektrinė griuvo, kai statybų metu nesuveikė davikliai. Mes atliekame testavimą – dvi dienas (48 val.) elektrinė turi generuoti energiją be jokių sutrikimų. To testo metu elektrinė sutriko ir nugriuvo“, – teigė L. Sabaliauskas.
L. Sabaliausko teigimu, keisti detalių šį kartą nereikėjo, tačiau reikėjo iš naujo suderinti programą, kadangi daviklis, kuris yra atsakingas už vėjo elektrinės pasukimą į vėją ir menčių valdymą, veikė nekorektiškai.
Statybos inspekcijos suformuota avarijos tyrimo komisija konstatavo, kad avariją lėmė netinkamas vėjo elektrinės bokšto poslinkių monitoringo elektros gaminių sumontavimas, neteisingai atliktas kompiuterinių duomenų apdorojimo bei statinio sparnuotės (rotoriaus) menčių mechaninio sukimo proceso valdymo sistemos testavimo atlikimas.
Avarijos tyrimo komisijos teigimu, š.m. kovo 29 d. baigtos montuoti vėjo jėgainės avarija įvyko staiga, kadangi apkrova per kelis rotoriaus apsisukimo ciklus buvo labai padidėjusi ir viršytas plieninių bokšto lakštų mechaninis atsparumas.
Apie gegužės mėnesį įvykusią nelaimę daugiau žiūrėkite vaizdo siužete:
Paskutinis įvykis – spalio mėnesį
Spalio 11 d. Tauragės rajone nulūžo Vokietijos įmonės „Enercon“ pagaminta vėjo jėgainė, priklausanti įmonei „Energogrupė“. Apie šio įvykio priežastis žinoma mažiausiai – kol kas atliekamas tyrimas. Konstatuojama, jog įvykio metu jėgainė buvo remontuojama.
„Šiuo metu vykdoma įvykio analizė, tad kol kas pasakyti, kodėl taip įvyko – negalime. Bet vykdant remontą ar rekonstrukciją privaloma parengti planą, o jį vykdant dažniausia nelaimės priežastis – žmogaus klaida. Aišku, tai tik prielaida, ataskaita dar neparengta“, – sakė L. Sabaliauskas.
Kaip pranešė žiniasklaida, įvykio vietoje buvo kilęs gaisras. Gaisrą sukėlė nulūžęs vėjo jėgainės stiebas, kuris krisdamas numušė krano kabiną, kabina užsidegė.
Žala aplinkai – minimali
Kol kas nei viena iš trijų avarijų žalos gyventojams nepadarė. Tačiau, šiek tiek buvo pakenkta aplinkai. Vis dėlto, L. Sabaliauskas tikina, kad avarijų atveju padaroma žala – nedidelė ir lokali.
„Padaroma žala, kad ir kokia ji būtų, yra lokali – elektrinės nestatomos prie upių ar ežerų. Jeigu buvo padaryta žala, ji yra lokali ir lengvai įvertinama. Pirmuoju atveju reikėjo persėti kažkiek dirbamos žemės, antru atveju – buvo nulaužta medžių, dėl trečio atvejo šiuo metu vyksta tyrimas“, – teigė L. Sabaliauskas.
Kiek didesnė žala gali būti padaroma išsiliejus tepalams. Kai kurios vėjo jėgainės turi greičio dėžes, kurioms veikti naudojami tepalai – jie avarijos metu gali išsilieti. Pasak L.Sabaliausko, dvi griuvusios „General electrics“ gamybos elektrinės tokias greičio dėžes turėjo, o prieš mėnesį griuvusi „Enercon“ gamybos elektrinė greičio dėžes neturėjo, tad ir tepalų išlieti negalėjo.
