Studiją parengusios konsultacijų bendrovės „Smart Continent LT“ vadovas Andrius Jaržemskis sako, kad uosto statybos kaina priklauso nuo statyboms pasirenkamos vietos.
„Vertinant kompleksiškai, pagal sąnaudų–naudos santykį, Melnragės alternatyva yra beveik 2 kartus naudingesnė ir daugiau kaip 540 mln. eurų pigesnė. Be to, dėl Būtingės varianto, įgyvendinti šioje vietoje tokio masto projektą būtų labai sudėtinga. Būtingės alternatyva yra vos 550 metrų nuo Lietuvos–Latvijos sienos ir patenka į Būtingės geomorfologinio draustinio teritoriją – tai labai apsunkina šios teritorijos vystymą“, – pranešime spaudai cituojamas A. Jaržemskis.
„Smart Continet LT“ specialistų teigimu, pastatyti išorinį uostą ties Melnrage kainuotų 619 mln. eurų, o ties Būtinge – 1,163 mlrd. eurų.
Jų teigimu, 2040 metais Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas galėtų siekti 133,45 mln. tonų perkautų krovinių per metus, o jeigu išorinis uostas nebūtų pastatytas, tai uostas pritrūktų konteinerių krovos pajėgumų. Klaipėdos jūrų uostas 2017 metais perkrovė 43,01 mln. tonų krovinių.
„Smart Continent LT“ ekspertų nuomone, 2040 metais pagal realų scenarijų per Klaipėdos uostą bus gabenama 87 mln. tonų, pagal optimistinį – 104,3 mln. tonų krovinių per metus. Daugiausiai tam įtakos turės auganti konteinerių krovos paklausa pasaulyje.
Uosto vadovas Arvydas Vaitkus yra teigęs, kad išorinio uosto statybos gali kainuoti apie 800 mln. eurų. Pasak jo, uosto vadovybė norėtų projektą įgyvendinti koncesijos būdu, o didžioji jo dalis būtų skirta konteineriams.
Parengus studiją, Klaipėdos uostas ketina kreiptis į Vyriausybės dėl išorinio uosto pripažinimo Lietuvai svarbiu ekonominiu projektu.
Pernai lapkritį Vyriausybė nusprendė, kad projektą koordinuos speciali komisija.
Išorinį uostą planuojama pastatyti iki 2025 metų.
