jurga ivanauskaitė

„Rašymas yra tik paviršius. Pagrindas yra gyvenimas. Reikia gyventi taip, kad galėtum rašyti“, – yra sakęs poetas Gintaras Bleizgys. Jau penktąjį kartą skiriama Jurgos Ivanauskaitės premija „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“ šiemet atiteko G. Bleizgiui už eilėraščių knygą „Sodas“ (2012, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). J. Ivanauskaitės kūrybos paveldo centro apdovanojimas G. Bleizgiui buvo iškilmingai įteiktas penktadienį Vilniaus knygų mugėje.

Kalbėdama su TV laidų vedėja Asta Stašaityte-Masalskiene norom nenorom imi ir užsikreti jos gera nuotaika ir optimizmu. O tada ir lietinga rudens diena pasirodo ne tokia niūri. Asta viena tų žmonių, kurie turi turbūt įgimtą gebėjimą džiaugtis. Viskuo. Savais namais, šeima, nuostabiais kolegomis, nauja laida, tingiais sekmadieniais, kelionėmis, imbieru kvepiančiomis Kalėdomis, pavykusiais lietiniais ir net... rutina.

Prezidentė įsijautė į agitatorės vaidmenį. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė vis labiau įsitraukia į Seimo rinkimų kampaniją. Vakar prezidentė surengė atsisveikinimą su darbą baigiančia Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybe ir pažėrė jai liaupsių. Opozicinės partijos kritiškai įvertino prezidentės žingsnį likus kelioms dienoms iki Seimo rinkimų pakviesti kadenciją baigiančios Vyriausybės narius. Manoma, kad tai – šalies vadovės atsidėkojimas dešiniesiems už jų paramą per prezidento rinkimus.

Grupės „G&G Sindikatas“ gerbėjai galės išvysti jos lyderį Svarą visiškai naujame amplua. Pagal Jurgos Ivanauskaitės kūrinį „BOMBA, arba Ariel“ pastatytą spektaklį pamatys visi Vilniaus Užupio dramos tetaro lankytojai. Šioje pjesėje vieną pagrindinių vaidmenų atlieka ir Gabrielius Liaudanskas, geriau žinomas Svaro pseudonimu.

Kai iš filmo sužinau ką nors nauja apie save ar pasaulį, sakau, kad tai – geras filmas. Algimanto Puipos „Miegančių drugelių tvirtovė“ nesužavėjo nei melodramatišku, moteriškų medijų pamėgtu siužetu, nei antipatiškais, lėkštais personažais, nei lietuviškos metafizikos vaizdais. Ko gero, sunkiai net atsakyčiau į klausimą, apie ką filmas.

Naujas režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Miegančių drugelių tvirtovė“, sukurtas pagal to paties pavadinimo Jurgos Ivanauskaitės romaną, praeitą savaitgalį į Lietuvos kino teatrus sukvietė daugiausia – net 9000 – žiūrovų. Solidžiai startavusi drama sulaukė puikių atsiliepimų, o sausio 13-15 d. turą po Lietuvą surengusius filmo autorius pasitiko sausakimšos salės. Atsižvelgdami į žiūrovų pageidavimus pristatyti filmą ir Vilniaus publikai, rytoj, sausio 18 d., 19.15 val.

Ketvirtadienį, sausio 12 d. viename iš sostinės kino teatrų įvyko naujausio Algimantos Puipos filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ žiniasklaidai skirta pirmoji peržiūra. Pagal to paties pavadinimo rašytojos Jurgo Ivanauskaitės romaną sukurtoje juostoje pasakojama apie kritines situacijas išgyvenančios moters susiduriančios priglaudžiančios tris buvusias prostitutes gyvenimo permainas. Po filmo peržiūros surengtoje spaudos konferencijoje pats A. Puipa nebuvo linkęs daugžodžiauti.

Iki režisieriaus Algimanto Puipos filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“, sukurto pagal to paties pavadinimo Jurgos Ivanauskaitės romaną, premjeros beliko dvi dienos. Sausio 13 d. filmas bus pradėtas rodyti septyniuose miestuose esančiuose vienuolikoje kino teatrų. Tą pačią dieną filmo kūrėjai pradės turą po Lietuvą, kurio metu savo naujausią kūrinį pristatys penkių Lietuvos miestų žiūrovams. Filmas „Miegančių drugelių tvirtovė“ pasakoja apie Moniką, gyvenimo kryžkelėje atsidūrusią moterį.

BTV laidoje „Gyvenimo spalvos“ komunikacijos specialistė, politologė Dainida Valsiūnaitė perspėja: nuo vyrų priklausančios moterys sunyksta kaip asmenybės. Kas nulėmė tokį jos požiūrį? D. Valsiūnaitę galima būtų pavadinti mitų apie blondines, o ir šiaip moteris, griovėja. Ji įsitikinusi, kad moteriai negalima priklausyti nuo vyro. Antraip sunyksi kaip asmenybė. Tokia teorija.

Šiandien prasideda naujausio A. Puipos filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ premjerai skirta „Tūkstančio drugelių“ akcija, kurios misija – kūryba išreikšti nepritarimą smurtui prieš moterį, žmogaus pažeminimui, išnaudojimui bei socialinei nelygybei. Apie šias skaudžias problemas patyrusių moterų likimus pasakojantis filmas tik dėl sėkmingai susiklosčiusio jo paties likimo jau kitą savaitę pasieks kino ekranus. „Filmas buvo kuriamas per krizę.

Nacionalinė Algimanto Puipos filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ premjera nenumaldomai artėja. Filmas, sukurtas pagal to paties pavadinimo Jurgos Ivanauskaitės romaną, Lietuvos kino teatruose startuos 2012 m. sausio 13 d. O šiandien, matyt, svarbiausias įvykis ikipremjeriniame maratone – pristatomas filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ kinoteatrinis anonsas. Filmas pasakoja apie Moniką, gyvenimo kryžkelėje atsidūrusią moterį.

Lapkričio 25 – gruodžio 10 d. Kauno moterų draugija rengia akciją „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“. Kaip rašoma organizatorių tinklapyje, pagrindinis akcijos dėmesys skiriamas smurto problemos viešinimui, diskusijų, kurios ieškotų smurto pašalinimo būdų, inicijavimui ir pagalbą teikiančių organizacijų galimybių stiprinimui. Lietuvoje smurtą šeimoje bent kartą patiria kas trečia moteris, pastaruoju metu nemažai moterų netgi žūsta nuo sutuoktinių ar sugyventinių rankos.

Naujas režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Miegančių drugelių tvirtovė“, sukurtas pagal to paties pavadinimo rašytojos Jurgos Ivanauskaitės romaną, Lietuvos kino teatruose pasirodys jau netrukus – 2012 m. sausio 13 d. Belaukdami didžiosios filmo premjeros, kuri tą pačią dieną įvyks net septyniuose Lietuvos miestuose, kūrėjai kviečia susipažinti su antruoju filmo plakatu, atskleidžiančiu dar vieną svarbią filmo dalį – trijų buvusių prostitučių istoriją.

Interviu su paskutinįsyk „Fluxus ministerijoje“ rodomo Užupio teatro spektaklio „Mėšlungis“ režisiere R. Urbonavičiūte Šį rudenį jaus paskutinį kartą „Fluxus ministerijos“duris atveria Užupio teatro spektakliai ir renginiai. Ar pasiteisino darbas šiame penkių aukštų meno prieglobstyje? Į šį klausimą atsakymas paprastas – arba tu menininkas, arba ne. Arba sugebi sukurti ir tą jausmą perduoti žiūrovui, arba lieka tik bejausmis vaizdų derinys.

Rugsėjo 8 d. Vilniuje esančiame Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41) atidaroma autorinė iškilaus lietuvių kino režisieriaus Algimanto Puipos tapybos darbų paroda „Susapnuoti peizažai“, kurioje bus pristatyta daugiau nei 50 A. Puipos sukurtų paveikslų. „Tapyti pradėjau neseniai. Pernai metais nutapiau savo žmonos Janinos Lapinskaitės aktą ir per Jonines jai padovanojau. Jai patiko. Man irgi. Taip viskas ir prasidėjo.

Į mokyklos vadovėlius įtraukta ir paskubomis perskaityta Jurga Ivanauskaitė nustebina maištinga tiesa ir atvirumu pjesėje „Bomba, arba Ariel“. Tai vienas paskutiniųjų J. Ivanauskaitės darbų – pjesė išspausdinta po mirties. Užupio teatras drąsiai atveria duris mitus griaunančiai lietuvių dramaturgijai ir kviečia į J. Ivanauskaitės pjesės „Bomba arba Ariel“ skaitymus rugsėjo 2 d. 21 val. „Fluxus ministerijoje". Renginys nemokamas.

Filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“, sukurto pagal to paties pavadinimo Jurgos Ivanauskaitės romaną, nacionalinė premjera įvyks 2012 m. sausio 13 d. Filmo kūrėjai ir platintojai jau dabar intensyviai ruošiasi šiam reikšmingam lietuviško kino įvykiui. Filmo premjera vainikuos Lietuvos kultūrai svarbių sukakčių metus – netrukus maestro Algimantas Puipa švęs savo 60-ąjį jubiliejų, o lapkričio mėnesį minėsime vienos iš populiariausių Lietuvos rašytojų Jurgos Ivanauskaitės 50-ąsias gimimo metines.

Pagal šį Jurgos Ivanauskaitės, kuriai šiemet būtų sukakę 50 metų, romaną pastatytas filmas – režisieriaus Algimanto Puipos juostos „Miegančių drugelių tvirtovė“ nacionalinė premjera numatyta 2012 m. sausio 13 d. Jurga Ivanauskaitė. Miegančių drugelių tvirtovė. – Vilnius: Tyto alba, 2005. – 440 p. Šiame populiariosios lietuvių rašytojos romane susipina trys siužetinės linijos: prekyba moterimis, amžiaus vidurio krizė ir Apokalipsė.

Sekmadienio vakarą Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, prasideda 47‒asis tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris 2011“. Penkiolika dienų truksiantis festivalis šįmet daugiau dėmesio žada skirti ne tik eilėraščių skaitymui ir klausymui, bet ir pokalbiams apie poeziją.

Būtent taip, šią kalbą, vos išgirdusi, „pakrikštijo“ Jurgos Ivanauskaitės Motina. Kas drįstų prieštarauti? Drauge, dėkodamas Jurgos vardui, Jurgos sielai, Jurgos šeimai, Jurgos bei jos kūrybos bičiuliams, nusprendusiems, jog būtent aš esu šios garbės vertas, noriu tarti: Jura Ivanauskaitė...Pirmą kartą šį vardą išgirdau iš tikro Elektrėnų hipio, mano bendravardžio, pravarde Maleras. Man tuomet buvo keturiolika. Buvau ką tik nusprendęs nebekirpti plaukų. Už langų ūkė sovietiniai 1987-ieji.

Skaitant naująjį rašytojos ir dailininkės Jolitos Skablauskaitės romaną „Sado sindromas“, prieš akis pralekia begalė jau perskaitytų knygų, ir ne bet kokių, o pačių geriausių: gana dažnai romano puslapiais tarsi šiurpas per nugarą prašmėžuoja Edgaro Alano Po šešėlis, apsimetęs tai žaizdota elgeta, tai pusiau moterimi, pusiau pelėda, tai guolį apgulusiomis, ant krūtinės spurdančiomis, savo svoriu dusinančiomis pelėmis, o dar geriau įsižiūrėjus galima pamatyti ir patį Francą Kafką su visomis jo ta...

Jurga Ivanauskaitė yra unikali asmenybė šiuolaikinės Baltijos šalių literatūros kontekste. Howard Jarvis, Central Europe Review Ji nepanaši į jokį kitą autorių, ir jokiam kitam autoriui nėra pavykę taip nutolti nuo lietuviškosios realybės ir kartu išlaikyti tokį glaudų ryšį su dabartimi. Frankfurter Allgemeine Taip Jurgos Ivanauskaitės kūryba pristatoma pirmą kartą angliškai išeidžiamos eilėraščių rinktinės „108 Moons“ („108 mėnuliai“) viršelyje.

Mes buvom kaip bomba to betoninio laiko viduje. Mes privalėjom jį išsprogdinti, susinaikindami patys. „Pragaro sodai“ Tuo metu gyvenau A. V ienuolio 12–30. Pats sostinės centras, namas prieš Operos ir baleto teatrą. Mano mamos ir močiutės man skirtas kambarys buvo savotiškas klubas. Eidavo kas nors iš pažįstamų per centrą ir užsuka pas Atsuktuvą. Užeidavo ir Jurga. Dažniausiai ji mūsų klausėsi ir stebėjo. Dabar žinau, kodėl.

Kiekvienas vaikas yra nepakartojama kūrybinė dirbtuvė su neapibrėžiama fantazija, kuriam augant ji po truputi darosi vis panašesnė į realybę. Teatras – nuostabi šalis, kurioje įmanoma viskas, todėl jis svarbus tampa nuo pat mažų dienų. Mažajam teatro lankytojui įsodinamas meilės menui grūdas. Pamilęs teatrą vaikas pradeda greičiau suvokti aplinką, plečia vaizduotę, tobulėja tiek dvasiškai, tiek psichologiškai.

Penktadienį iš Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos atsistatydino jos narys žurnalistas Romas Sakadolskis. Pasitraukė žmogus, kuriam žurnalistine patirtimi ir profesinėmis kvalifikacijomis nei taryboje, nei visame LRT panašaus nėra. Dar tik prieš metus Romas žadėjo kovoti dėl „žodžio laisvės“ LRT, o šiandien jau matome kuo ta kova pasibaigė. Tiesa sakant, kitko vargu ar galima buvo laukti.

„Hamletas“ pagal Oskarą Koršunovą. Pirmavaizdis – Šekspyro. Jo ir tekstas. Apvalaus veido Hamletas (Darius Meškauskas) kažkiek panašus į patį Koršunovą, tik akys per didelės. Meškauskas jas kartais juokingai varto. Toliau stumiant Hamletą kryptimi, kurią nurodė Koršunovas ir Meškauskas, Danijos princas taps panašus į Šinšilą-Šapranauską.

Lietuvos Metų Moterimi išrinkta eurokomisarė ir pretendentė į kandidatus prezidento rinkimuose Dalia Grybauskaitė. Ji nugalėjo teatro režisierę Dalią Ibelhauptaitę ir Lietuvos nuolatinę atstovę prie UNESCO ambasadorę Iną Marčiulionytę. Tiesioginės TV3 transliacijos metu paaiškėjo ir kitų nominacijų laureatės: „Metų atradimas“ - klasikinės muzikos atlikėja, mecosopranas Liora Grodnikaitė.

Europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė, 1996-aisiais pripažinta Metų moterimi, atsiribojo nuo šiemet nacionaliniu tapusio projekto „Lietuvos metų moteris 2008“ (LMM). „Atsiriboju nuo bet kokių sąsajų su Nacionalinio projekto renginio organizavimu, plėtojimu, pateikimu ir sklaida visuomenėje.

Jurga Ivanauskaitė. Išgirdę šią pavardę rašytojos gerbėjai tikriausiai pirmiausia su skausmu prisimena ankstyvą šios rašytojos mirtį, o ne jos kūrybą. Galbūt tai tik rodo, kad savo skaitytojams ji buvo svarbi, suprantama ir labai artima.

Pauliui Normantui tinka begalė epitetų: daugelio ekspedicijų į Tolimuosius Rytus iniciatorius, 42 fotografijos parodų ir 10 knygų autorius, savo gausių apdovanojimų lentynoje turintis Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordiną ir Vengrijos Respublikos riterio kryžių. Tačiau visa tai pačiam Pauliui nerūpi.

Rašytojai Jurgai Ivanauskaitei atminti Aguonų gatvėje Vilniuje ketvirtadienį atidarytas skveras. Jis, anot projekto iniciatorės Ramunė Sakalauskaitės, atidarytas dėl to, kad rašytoja išliktų gyva. „Žmogus gyvas tol, kol jį prisimena, o toks žmogus kaip Jurga Ivanauskaitė negali išnykti“ , - BNS ketvirtadienį sakė J. Ivanauskaitės kūrybinio paveldo centro direktorė R. Sakalauskaitė.

Skaitytojams pateikiame 2008 m. spalio Lietuvos leidyklų ir knygynų tinklų sudarytus perkamiausių knygų dešimtukus. Perkamiausių knygų dešimtukai sudaromi pagal leidyklos „Tyto alba“ pateikiamą statistiką, taip pat pagal knygynų tinklų „Pegasas“ ir „Vaga“ duomenis. Perkamiausių leidyklos „Tyto alba“ knygų dešimtukas.

Vakar uostamiestyje pagerbtas dviejų Klaipėdos muzikantų šviesus atminimas. Pavakarę Lėbartų kapinėse artimieji, kolegos, draugai ir talento gerbėjai į paskutinę kelionę palydėjo dainininką Alvydą Lukoševičių-Obuolį. Iš Klaipėdos kilęs soulo ir džiazroko propaguotojas mirė Vilniuje praėjusį savaitgalį. Kiek vėliau kapinėse atidengtas paminklas prieš metus Anapilin išėjusiam populiarios muzikos dainininkui Rolandui Janavičiui.

Radvilų rūmuose Vilniuje atidaroma retrospektyvinė tapytojos ir dailės pedagogės Sofijos Veiverytės kūrybos paroda. Ketvirtadienį, kovo 27 d., prasidedančioje parodoje „Įminti žmogaus mįslę“ eksponuojami 47 didelio formato tapybos darbai, 16 jų reprodukcijų bei 9 piešiniai. Kūriniai surinkti iš Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, Šiaulių „Aušros“ muziejų bei pačios dailininkės kolekcijos.

Plojimai tramdant ašaras, Marcelijaus Martinaičio ir Justino Marcinkevičiaus eilės, Kosto Smorigino ir Gyčio Paškevičiaus atliekamos dainos, Andriaus Kulikausko akordeono muzika - taip pirmadienį buvo palydėtas Vytautas Kernagis. Sekmadienį Šv. Jonų bažnyčioje, kur stovėjo urna su kremuotais V.Kernagio palaikais, skambėjo bliuzas. Šventovė buvo sausakimša. Vinguriuojanti eilė bemat nusidriekė senamiesčio gatvelėmis. Minios plūdo iki vėlaus vakaro.

Žurnalas "Moteris" jau 16-ąjį kartą paskelbė Metų Moterį. 2007-ųjų Metų Moters titulas skirtas 27-erių metų dainininkei Jurgai Šeduikytei."Įvardyti vieną priežastį, kodėl šis apdovanojimas skirtas Jurgai – reikštų įsprausti ją į rėmus. O ji – daugialypė asmenybė ir jos kūrybinė veikla bei pilietinė pozicija, manau, yra labai gerai visiems matoma. Pirmiausia ji patraukė mūsų žvilgsnį tuo, jog nepasiduoda pigiai popscenos srovei, nesirenka lengviausio kūrybinio kelio.

Vilniaus meras Juozas Imbrasas, Savivaldybės kultūros bei miestovaizdžio specialistai susitiko su meno atstovais dėl rašytojos Jurgos Ivanauskaitės atminimo įamžinimo.Draugiškame susitikime rašytojos įamžinimo iniciatoriai kartu su specialistais svarstė, kur galėtų iškilti atminimo paminklas žinomiausiai šių laikų lietuvių rašytojai. Buvo išklausytos abiejų pusių nuomonės – kur meno žmonės norėtų matyti Jurgos paminklą ir kur, specialistų nuomone, įmanoma šį paminklą pastatyti.

Lietuvos spaudos fotografų klubo narys, žymus Lietuvos fotografas Vaidotas Grigas išleido dešimtmetį brandintą solidžios apimties fotografijų albumą "Moterys". Net 256 puslapių albume ir garsių, ir negarsių moterų atvaizdai, sukaupti į vieną visumą, – bandymas atskleisti slėpiningą moters prigimtį per fotografiją. Pasak fotografo, moters žavesys – didžiausias kūrybinis impulsas ir mįslė.

Vilniuje, savo namuose, po sunkios onkologinės ligos šeštadienį ryte mirė rašytoja ir dailininkė Jurga Ivanauskaitė. Rašytoja, kuri mirė sulaukusi 45-erių, bus pašarvota sostinės Bernardinų bažnyčioje, laidojama Antakalnio kapinėse, Rašytojų kalnelyje. Planuojama, kad laidotuvės vyks antradienį. Praėjusiais metais J. Ivanauskaitei iš kojos buvo pašalintas auglys, vėliau ji gydėsi Švedijoje, kur jai taip pat buvo atlikta keletą operacijų.

Maldomis ir mintimis vakar buvo linkėta stebuklo rašytojai Jurga Ivanauskaitei. Sunkiai sergančios menininkės draugai sekmadienį kvietė visus prisidėti prie bendros maldos už J.Ivanauskaitę, rašoma pirmadienio „Lietuvos ryte“.„Jurgos situacija labai sunki, o gydytojai neteikia jai jokios vilties. Šiuo laišku kviečiame jus pasakyti, kad gydytojų prognozės – nevisagalės, ir prisidėti prie Didžiojo stebuklo.

Sunkiai serganti rašytoja ir dailininkė Jurga Ivanauskaitė įstengė kiekvieną lengvesnę ligos minutę skirti kūrybai.J.Ivanauskaitės gerbėjai kitą savaitę bus pradžiuginti nauja jos poezijos knyga „Odė džiaugsmui“. Ant viršelio – simbolinis, dar jaunystėje pačios rašytojos sukurtas piešinys: mergina, gulinti karste, ketvirtadienį „Lietuvos ryte“ pasakoja korespondentė Audronė Urbonaitė.- Esu nusilpusi.

Žurnalas "MOTERIS" jau 15-ąjį kartą skelbia Metų Moterį – charizmatišką, kūrybingą, visuomenine veikla gerai žinomą asmenybę.2006-ųjų Metų Moters titulą pelniusi rašytoja, Nacionalinės premijos laureatė Jurga Ivanauskaitė sako: "Kartais atrodo, kad 2006-ieji man buvo tarsi dar vienas, magaryčių dovanotas gyvenimas, per kurį patyriau ir suvokiau daugiau nei per ligi tol įveiktą, išbaigtą ir užbaigtą 44-erių metų periodą.

Kalbėdami apie Lietuvos įvaizdžio kūrimą specialistai pabrėžia, kad šalis nei praeityje, nei šiandien neturi tokio masto kultūros asmenybės, kurios pasaulyje išgarsintą vardą būtų galima naudoti valstybės logotipui sukurti. Žodžiu, neturime Ingmaro Bergmano, kaip švedai, Luciano Pavarotti, kaip italai, ar Catherine Deneuve, kaip prancūzai.

Savaitraščio „Dialogas“ redakcija, šį penktadienį, kovo 31 d., išleidžianti 700-ąjį numerį, praneša, kad jame bus spausdinamas pirmojo „Dialogo“ numerio autorės – Jurgos Ivanauskaitės naujausias tekstas. „Apie žmogaus gelmes per keturis ligos mėnesius sužinojau daugiau, nei per visą gyvenimą išspaudžiau iš storiausių romanų, sunkiasvorių filmų ir psichologijos vadovėlių“, – „Dialogo“ redakcijai iš Švedijos ligoninės rašo garsi rašytoja, nacionalinės premijos laureatė Jurga Ivanauskaitė.

Be Lietuvos dalyvavimo, kitas išskirtinis šių metų Geteborgo knygų mugės akcentas buvo 1997 m. Nobelio literatūros premijos laureato Dario Fo atvykimas. XX a. legenda Dario Fo Daugiausiai dabar pasaulio teatruose statomų pjesių autorius, šiuolaikinio farso ir politinio teatro vienas svarbiausių kūrėjų bei aktorių neišsitenkančiai švedų auditorijai surengė įsimintiną susitikimą.

“Omni laiko” skaitytojams pateikiame žinomos vertėjos, literatūros kritikės Rasos Drazdauskienės knygų apžvalgas. Užgrūdinti, bet nesuvytę vaisiaiIzabela Sowa. "Šviežių aviečių skonis", 302 puslapiai Tiesą pasakius, tai ta pati moteriška literatūra kaip serijoje "Madame" ar kokioje nors Bridžitoje Džouns. Tai viena. Tačiau yra ir antra.

Vos pasibaigė kelis mėnesius trukęs balandis, - žiūrėk, jau ir liepos pabaiga. Gal ir televizijos kokiais nelauktumais nustebins? Na, nebent tuo, kad LNK kanale aną savaitę ne šiaip šmėkštelėjo “Maltos sakalas”: čia pradėta demonstruoti pati tikriausia kino klasika. Tik ar tai taps tradicija - neaišku. Šeštadienis “Katastrofų kino” klasika, siekianti 1974 metus, - šiandien demonstruojamas Johno Guillermino “Liepsnojantis pragaras” (LNK, 22.15 val.

Per pastaruosius penkerius metus lietuviai įniko skaityti paviršutiniško turinio žurnalus. Laisvalaikio skaitiniai šiuo metu yra labiausiai perkami iš visų lietuviškosios periodikos leidinių. Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Spaudos statistikos duomenimis, nuo 1999 metų iki 2003-ųjų padidėjo lietuvių autorių išleistų knygų skaičius. Prieš penkerius metus knygynų lentynas pasiekė apie 4000 tūkstančius knygų.

Prieš trylika metų išleista pirmoji Jurgos Ivanauskaitės knyga “Pakalnučių metai”, šiemet sulaukusi naujo leidimo. Taip pat neseniai pasirodė ir tryliktoji rašytojos knyga “Placebas”, ypač palankiai įvertinta skaitytojų. Lietuvos radijo laidoje “Kultūros savaitė” rašytoją Jurgą Ivanauskaitę kalbino leidyklos “Tyto alba” vyriausioji redaktorė Lolita Varanavičienė. Jurga, tavo rankose “Pakalnučių metai” - pirmosios tavo knygos naujas leidimas.