Interviu su paskutinįsyk „Fluxus ministerijoje“ rodomo Užupio teatro spektaklio „Mėšlungis“ režisiere R. Urbonavičiūte
Šį rudenį jaus paskutinį kartą „Fluxus ministerijos“duris atveria Užupio teatro spektakliai ir renginiai. Ar pasiteisino darbas šiame penkių aukštų meno prieglobstyje?
Spektaklis „Mėšlungis“ (nuotr. Organizatorių)
Tai tikrai ne ta erdvė, kur teatras galėtų dirbti ar gyvuoti ilgesnį laiką – tai tik tarpinė stotelė, kur atsidūrėme iš būtinybės dirbti, kurti, kovoti už būvį. Tačiau kaip repeticijų salė ar eksperimentinė teatrinė erdvė, šis projektas puikiai pavyko – tą įrodė laikas ir žiūrovai. Čia vyko Užupio teatro repeticijos, skaitymai, peržiūros, spektakliai.
K. Sajos drama „Mėšlungis arba pasivažinėjimas dviračiais“ čia buvo repetuojamas dar 2010 metų vasarą. Šioje aplinkoje gimė netikėti, kamerinio pastatymo sprendimai. Apkeliavęs visą Lietuvą, šis spektaklis grįžo į gimtąją erdvę ir iki pat „Fluxus ministerijos“ uždarymo bus rodomas rugsėjį ir spalį.
Mažai kas pagalvoja, jog kartu su aktoriais viską išgyvena ir režisierius. Kaip jaučiatės jūs, kai scenoje, prieš būrį žiūrovų, rodomas „Mėšlungis“?
Režisierius viską ir turi išgyventi. Puiku, jeigu kartu dirba tokie aktoriai, kurie eina tuo pačiu realybės tuneliu ir tuo pačiu ritmu kvėpuoja. Tada galima ir žiūrovus užkrėsti, sudominti, sužavėti, įtraukti.
Gerbiu tą aktorių, kuris turi savo pasaulėjautą ir nėra marionetė, pastatyta spektaklyje ar kažkieno „surežisuota“, kuris į kūrinį atneša savo matymą – tik taip gimsta bendra kūryba. Tuomet jaučiuosi stovinti ten, kur ir turėčiau būti – anapus žiūrovų plojimų.
Žiūrovų gretose mačiau ir tokių, kurie neslėpė ašarų akyse. Kaip manote, kodėl „Mėšlungis, nors ir parašytas prieš keliasdešimt metų, palieka tokį gilų įspūdį šių dienų žmogui?
Spektaklis „Mėšlungis“ (nuotr. Organizatorių)
Į šį klausimą atsakymas paprastas – arba tu menininkas, arba ne. Arba sugebi sukurti ir tą jausmą perduoti žiūrovui, arba lieka tik bejausmis vaizdų derinys.
Užupio teatras, su kuriuo itin daug dirbate šią vasarą, yra vadinamasis „benamis“. Tai yra teatras, kuris neturi savo pastato. Menui ypač sunku, kai jis vaikščioja nuo durų prie durų ir prašosi įleidžiamas. Kaip Jums pavyksta tokiomis sąlygomis taip aktyviai veikti?
Ne tik mūsų teatras benamis, yra daugiau tokių klajoklių. Reikėtų kalbėti iš esmės apie pastatų, skirtų kultūrai, problemą. Sovietmečiu Vilniuje ir kituose miestuose veikė vadinamieji kultūros namai, kino teatrai. Kai kurie jų išaugo į teatrus, tačiau šiuo metu dauguma, su valdžios pagalba, yra privatizuoti komercinių struktūrų.
Yra ne vienas pavyzdys. Vytenio gatvėje buvo nuostabūs miesto kultūros namai, statyti ant bažnyčios pamatų. Atgimimo laikais kultūros darbuotojus įtikino, kad pastatas bus grąžintas bažnyčiai ir juos iš ten išprašė. Ta mažytė gudrybė pavyko ir kelių salių pastatas atiteko siaurai privačių interesų grupei.
Taip pat ir „Spalio“ kino teatras – istorinis senojo kino teatro Vilniuje pastatas – perėjo į privačias rankas. Kiti pavyzdžiai: anuometinis „Maskvos“ („Helios“) kino teatras, „Vilniaus“ kino teatras, visuomenėje didžiulio atgarsio sulaukęs „Lietuvos“ kino teatro likimas... Buvęs senasis Rusų dramos teatras išdalintas taip seniai, kad retas vilnietis pamena tokį teatrą kadaise veikusį Gedimino prospekto pašonėje. Kitas įdomus objektas – Maironio gatvės spaustuvė.
Valdžia buvo iškėlusi skambią idėją, kad tai ir bus ta vieta, kur klajojantys teatrai, kiti scenos menininkai galės rasti sau vietos po stogu. „Benamiai“ ten įsikūrė, repetavo, tačiau neužilgo Vilniaus savivaldybės rankomis buvo įkurta viešoji įstaiga. Dabar turim „Menų spaustuvę“ kuri veikia kaip kultūros namai, tačiau skelbia konkursus ir vykdo abejotinus projektus, skirtus tik savam, uždaram „patikimų“ menininkų ratui.
Užupio teatras šį sezoną keliauja į kitas Vilniaus erdves, kitų miestų teatrus. Turim galimybių ir norų dirbti, tad nepaleisim teatro gyvasties iš rankų.
Paskutiniai Užupio teatro renginiai „Fluxus ministerijoje“
Rugsėjis
21 d. (trečiadienis) 20 val. spektaklis „Mėšlungis“
22 d. (ketvirtadienis) 20 val. spektaklis „Mėšlungis“
Spalis
13 d. (ketvirtadienis) 19 val. uždara peržiūra J. Ivanauskaitės „Bomba, arba Ariel“
19 d. (trečiadienis) 20 val. spektaklis „Mėšlungis“
20 d. (ketvirtadienis) 20 val. spektaklis „Mėšlungis“
26 d. (trečiadienis) 19 val. generalinė repeticija J. Ivanauskaitės „Bomba, arba Ariel
