Per pastaruosius penkerius metus lietuviai įniko skaityti paviršutiniško turinio žurnalus. Laisvalaikio skaitiniai šiuo metu yra labiausiai perkami iš visų lietuviškosios periodikos leidinių.
Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Spaudos statistikos duomenimis, nuo 1999 metų iki 2003-ųjų padidėjo lietuvių autorių išleistų knygų skaičius. Prieš penkerius metus knygynų lentynas pasiekė apie 4000 tūkstančius knygų. Praėjusiais metais šis skaičius padidėjo iki 4565.
Deja, per pastarąjį penkmetį ėmė mažėti Lietuvoje leidžiamų laikraščių skaičius.
"Statistika rodo, kad šiuo metu klesti laisvalaikio skaitiniai. Jeigu prieš keletą metų šalyje leidžiamų žurnalų buvo 269, tai pernai skaičius išaugo iki 400 vienetų", - sakė M. Mažvydo bibliotekos Spaudos statistikos vyr. bibliotekininkė Rita Markevičienė.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, spaudos verslą ėmė valdyti rinka. Tautiečiai turi didžiulį periodinės literatūros pasirinkimą. Faktą, kad knygynuose lietuvių akys labiau krypsta į lengvo turinio skaitalus leidėjai vadina akivaizdžiu.
"Intelektualiosios literatūros tiražai visuomet yra menkesni. Tokie kūriniai skirti mažam skaitytojų ratui. O tai, jog žmonės negaili pinigų menkaverčio turinio leidiniams ir knygoms, rodo visuomenės intelekto lygį", - mano UAB "Baltų lankų" leidybos vykdančioji direktorė Dalia Saukaitytė.
Iš honorarų nepragyvena
Prieš 14 metų Lietuvos rašytojų likimas buvo vienintelės leidyklos rankose. Ar autoriaus kūrinys vertas skaitytojų dėmesio, nuspręsdavo leidyklos "Vaga" komisija.
Dabar šalyje veikia apie 20 knygų leidyba užsiimančių bendrovių. Kultūros ministerija autoriams teikia finansinę paramą, tačiau tik tuomet, kada rašytoją rekomenduoja kuri nors, jo knygą planuojanti leisti leidykla.
Leidyklos "Vaga" vyr. redaktorė Janina Ryškutė teigia, kad mūsų autoriai dar negalintys pragyventi iš kūrybos. Kitaip nei Vakarų šalyse, Lietuvos leidėjai rašytojų nesivaiko. Šie patys priversti įsiūlyti savo rankraščius ir sutikti su leidyklų sąlygomis.
Paprastai su autoriais leidėjai atsiskaito vadinamaisiais procentiniais honorarais, kurių dydis priklauso nuo parduotų knygų skaičiaus. Kur kas labiau sekasi tiems rašytojams, kuriuos remia Kultūros ministerija, bet tokių laimingųjų vienetai. Jų tarpe - kultine šalies rašytoja tituluojama Jurga Ivanauskaitė, sugebėjusi sudominti užsienio leidyklas Frankfurto knygų mugėje.
Domisi užsienio leidyklos
Greitu laiku Latvijoje, Švedijoje ir Italijoje šių šalių kalbomis turėtų būti išleista lietuvių poeto Sigito Parulskio naujoji knyga "Trys sekundės dangaus". Šis autorius anaiptol ne vienintelis, kuriuo domisi užsienio leidyklos.
Frankfurto knygų mugėje sužibėjo ir kontaktus su kitų šalių leidėjais užmezgė Jurga Ivanauskaitė, Renata Šerelytė, Markas Zingeris ir kt.
Populiarūs Lietuvos rašytojai palengva skinasi kelią į Europą. Tačiau dar ilgai mūsų kūrėjams teks įrodinėti pasauliui, jog yra verti skaitytojų dėmesio, įsitikinusi "Baltų lankų" vykdančioji direktorė D. Saukaitytė.
Į buvusių sovietinių šalių kūrėjus vakariečiai žiūri su nepasitikėjimu, o didžioji dauguma rašytojų vis dar vaduojasi iš tarybinės sistemos gniaužtų.
"Turime susidoroti su nelengva užduotimi - kažkaip reikia "suvirškinti" pasaulio kultūrą, besiveržiančią iš visų pusių. Galų gale atėjo laikas išsivaduoti nuo lietuvių tautai būdingo uždarumo. Mes išgyvename kultūrinį šoką, kiek ilgai tęsis šis procesas nedrįstu prognozuoti. Bet kokiu atveju - lietuviams rašytojams šis laikotarpis yra sudėtingas. Europa juos išbando", - mano D. Saukaitytė.
Romantikos era patyrė krizę
Leidyklų statistikos duomenimis, per keletą metų pastebimai nukrito poezijos leidinių tiražai. Šis literatūros žanras užleido vietą prozai.
"Vagos" vyr. redaktorė J. Ryškutė teigia, kad šiuo metu skaitytojai knygynuose graibsto romanus ir domisi skandalingai pagarsėjusiomis knygomis. Topų lentynose vis dar puikuojasi Vytauto Petkevičiaus "Durnių laivas", garsusis J. Ivanauskaitės romanas "Placebas". Nuo jų neatsilieka J. Erlicko kūriniai.
Tautiečius užvaldė žurnalai
Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Spaudos statistikos vyr. bibliotekininkė R. Markevičienė sako pastebėjusi įdomią tendenciją - lietuvių domėjimąsi kryžiažodžių knygelėmis pakeitė spalvingi ir išoriškai patrauklūs žurnalai.
"Jie masiškai perkami. Kiekvieną mėnesį žmonės nekantriai laukia naujausių numerių, kurie akimirksniu dingsta iš spaudos kioskų. Pastebėjau, kad tokiuose leidiniuose nebeįmanoma surasti nieko naujo. Tos pačios temos ir tie patys žmonės mirga beveik visų laisvalaikio skaitinių puslapiuose", - kalbėjo bibliotekininkė.
Jos nuomone, tokį žurnalų populiarumą nulemia patraukli prekinė išvaizda ir lengvas turinys. Taupydami laiką, skaitytojai permeta akimis įspūdingas ir kokybiškas nuotraukas, greitai perskaito nesudėtingus tekstus.
Apsukrūs verslininkai greitai "užuodžia" sėkmę. Per penkerius metus šalyje pradėta leisti daugiau nei 100 naujų žurnalų. Deja, Lietuvoje nėra institucijos, renkančios duomenis apie šių leidinių tiražus. Neaišku, kiek jų išperkama, o kiek nurašoma.
Nebenori kalbėti lietuviškai
Į šalį plūstanti vakarietiškoji kultūra daliai lietuvių turi neigiamos įtakos. Tuo galima įsitikinti didmiesčių gatvėse, kuriose mirga parduotuvių ir barų iškabos su angliškais užrašais.
Valstybinės kalbos komisijos narys profesorius kalbininkas Antanas Pakerys apgailestauja, kad lietuvių kalba tapo svetima Lietuvos mokslo pasaulyje. Šalies mokslininkai savo darbus publikuoja tik užsienio kalbomis, nes tik tokiu būdu apie pasiekimus galima informuoti pasaulį.
Lietuvos kalbininkai mano, kad šaliai tapus Europos Sąjungos nare vakarietiški terminai lietuvių kalbai neturėtų pakenkti.
Kūrėjų ginklas - autentiškumas
Tačiau kai kurie kūrėjai ateitį vertina skeptiškai. Rašytojų sąjungos narys Juozas Šiknelis mano, kad įsiliejus į ES lietuviškoji kalba ir spauda praras savo identiškumą. Šio reiškinio apraiškas rašytojas matantis jau dabar.
"Valstybinė kalba akivaizdžiai susinama. Kalbuosi su jumis ir pro langą matau parduotuvių iškabas anglų kalba. Daugybė lietuviškų žodžių jau esame užmiršę ir ko gero niekada nebeprisiminsime. Prie valstybinės kalbos naikinimo prisideda ir kai kurie neprotingi kalbininkai, išleidžiantys vis naujas to paties žodžio kirčiavimo taisykles", - piktinosi klaipėdietis J. Šikšnelis.
Literatūrologas Marijus Šidlauskas įsitikinęs, kad rašytojams neverta panikuoti ir įrodinėti Europai savo unikalumo.
"Pasauliui būsime įdomus, jei pavyks išsaugoti autentiškumą. Šią svarbią tautiečiams dieną linkėčiau nusiraminti ir sveikai, nepervertinant bei nenuvertinant savęs priimti visas permainas", - linkėjo M. Šidlauskas.
“Vakarų ekspresas” (http://www.vakaru-ekspresas.lt)
