jensas stoltenbergas

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, su iš anksto neskelbtu vizitu besilankantis Ukrainoje, ketvirtadienį pripažino, kad Ukrainos kariuomenė lėtai atkovoja teritoriją iš Rusijos pajėgų, kurios, pasak jo, Ukrainoje kovoja dėl „imperialistinių iliuzijų“. „(Ukrainos kariai) priversti įnirtingai kovoti, tačiau jie pamažu užima vis daugiau teritorijų. Kiekvienas metras, kurį atgauna Ukrainos pajėgos, yra metras, kurį praranda Rusija.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Kyjive susitikęs su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu paragino Aljansą pastiprinti jo šalies oro gynybą prieš prognozuojamus Rusijos smūgius Ukrainos energijos sistemai. J. Stoltenbergas į Kyjivą atvyko iš anksto neskelbto vizito. „Generalinis sekretorius sutiko stengtis padėti ir paremti mus šiuo klausimu, sutelkti Aljanso šalis nares“, – bendroje spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.

Karas Ukrainoje nėra atsidūręs aklavietėje, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo „Sky news“. Vis dėlto jis taip pat pabrėžė, kad Ukrainai reikia daugiau oro gynybos priemonių, jų šaudmenų, atsarginių ginkluotės dalių.

Buvęs JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as įspėjo, kad šalies kariuomenės pajėgos galį susidurti su Rusijos kariuomene, jei Ukraina galiausiai pralaimės, rašo UNIAN. Pasak jo, jei Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino režimas pasieks pergalę Ukrainoje, labai tikėtina, kad vėliau agresorė gali bandyti įsiveržti į NATO valstybės teritoriją, o tai lemtų, kad JAV būtų priversta naudoti karo veiksmus prieš rusų kariuomenę.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį paragino visas puses išlaikyti ramybę Kosove po gegužę kilusio smurto, per kurį buvo sužeisti 93 taikdariai. „Palankiai vertinu naujausius Prištinos žingsnius, kurių ji ėmėsi siekdama mažinti įtampą, įskaitant specialiosios policijos šiaurėje skaičiaus mažinimą ir planus sudaryti palankesnes sąlygas naujiems savivaldybių rinkimams“, – po susitikimo su Kosovo prezidente Vjosa Osmani (Viosa Osmani) teigė J. Stoltenbergas.

NATO viršūnių susitikime Vilniuje priimti sprendimai priartino Ukrainą prie narystės Aljanse, o Ukraina turi teisę pati pasirinkti savo kelią. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tai pareiškė bendrame Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto (AFET) ir Saugumo ir gynybos pakomitečio (SEDE) posėdyje. J. Stoltenbergo teigimu, per Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimą NATO sąjungininkėms pavyko pasiekti pažangos Ukrainos kelyje link narystės.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį sakė, jog nėra požymių, kad Rusija surengė tyčinę ataką prieš Aljanso narę Rumuniją, kur netoli sienos su Ukraina buvo rasta galimai drono nuolaužų. J. Stoltenbergas sakė, kad Rumunija trečiadienį informavo savo sąjungininkes NATO apie rastas nuolaužas ir kad tai parodo incidentų ir nelaimingų atsitikimų pavojų.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos pajėgoms pavyko pralaužti Rusijos gynybą ir jos daro pažangą kontrpuolime prieš Maskvos karius. „Ukrainiečiai pamažu įsitvirtina ir tai įrodo mūsų paramos svarbą, taip pat mūsų gebėjimą ir norą tęsti paramą“, – Europos Sąjungos įstatymų leidėjams sakė J. Stoltenbergas. „Tai sunkios ir sudėtingos kovos, tačiau jiems pavyko pralaužti Rusijos pajėgų gynybines linijas ir jie juda į priekį“, – pridūrė jis.

Kalbant apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą, ukrainiečiai vėl pranoko visus lūkesčius. Kovotojams pavyksta veržtis į priekį. Tai trečiadienį interviu CNN pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Anot jo, jei sekate įvykius mūšio lauke, matote, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyksta pamažu susigrąžinti savo kontroliuojamas teritorijas ir jos stumia Rusijos okupantus tolyn.

Tik Ukraina gali nuspręsti dėl galimų taikos derybų su Rusija sąlygų, ketvirtadienį pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, pakartodamas Aljanso poziciją po prieštaringai vertinamų jo administracijos vadovo pastabų. „Ukrainiečiai ir tik ukrainiečiai turi nuspręsti, kada bus sudarytos sąlygos deryboms, ir prie derybų stalo, jei derybos galiausiai įvyktų, nuspręsti, koks sprendimas yra priimtinas“, – sakė J. Stoltenbergas. „Mūsų užduotis yra juos palaikyti“, – pridūrė jis.

Joe Bidenas CNN sakė, kad nors diskusijos apie neišvengiamą Ukrainos narystę NATO buvo pernelyg ankstyvos, JAV ir jos sąjungininkės NATO ir toliau užtikrins Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir jo pajėgoms saugumą ir ginklus, kurių reikia norint užbaigti Rusijos pradėtą karą.

Nors Vilniuje NATO vadovų susitikimas baigėsi, tačiau daugelį nustebino kardinaliai priešingos Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuotaikos. Pirmąją susitikimo dieną, kai NATO šalys derėjosi dėl komunikato formuluočių nedalyvaujant Ukrainai, nes ji nėra aljanso narė, V. Zelenskis socialiniame tinkle pateikė itin griežtą vertinimą. Tačiau jau kitą dieną dalyvaudamas susitikimuose buvo kur kas kuklesnis ir nepailsdamas dėkojo NATO partneriams.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigia, kad aljanso šalių lyderiai dėl Ukrainos pasisakė stipriausiai visoje istorijoje ir paskelbė apie daugiametę karinės paramos programą, o ginklai yra būtent tai, ko Ukrainai labiausiai reikia. Nes jeigu Ukraina neapsigins, nebus ko nė kalbėti apie jos narystę NATO. „Vakar mes sutarėme dėl daugiametės paramos paketo Ukrainai, kuri padės priartinti šalį nuo sovietų eros prie NATO standartų ir užtikrins visišką karinių pajėgų sąveiką su NATO.

G-7 Vilniuje įsipareigojo teikti ilgalaikę karinę paramą Ukrainai. Trečiadienį G7 nariai trumpai komentavo Ukrainai suteiktas saugumo garantijas, nors buvo planuojama NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo spaudos konferencija.  Didžiojo septyneto (G–7) šalys trečiadienį įsipareigojo teikti ilgalaikę karinę paramą Ukrainai, kad padėtų jai kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis ir sustabdytų bet kokį karo pasikartojimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vilniaus vadovų susitikimo paraštėse susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu ir spaudos konferencijoje sulaukė klausimo, kokios kitos karinės paramos ketina prašyti iš JAV, o generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo buvo paklausta, kada šalys partnerės galėtų pristatyti F-16 naikintuvų Ukrainai, kurių prezidentas V. Zelenskis taip prašė.

Besibaigiant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje trečiadienį pirmą kartą susitikusi Aljanso ir Ukrainos taryba bus naujas formatas, kuriame visos šalys bendradarbiaus kaip lygios, sako bloko vadovas Jensas Stoltenbergas. NATO generalinis sekretorius trečiadienį po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu teigė, jog šios tarybos tikslas yra „stiprinti politinius ryšius ir bendradarbiavimą“ tarp partnerių.

Aljanso šalių lyderiams Vilniuje nutarus įkurti Ukrainos ir NATO tarybą, trečiadienį įvyko pirmasis posėdis, kuriame Rusijos užpultos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis akis į akį susitiko su visų NATO šalių vadovais – prezidentais ir premjerais.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba išreiškė nusivylimą NATO viršūnių susitikimo Vilniuje sprendimu dėl Ukrainos narystės, kuriame nebuvo Kyjivo pageidaujamo kvietimo. Jis tai pasakė interviu „Bloomberg“. Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro, NATO neturėtų laikyti „visos padėties ir Ukrainos nežinioje, kai kalbama apie narystę“. Vis tik jis pripažino, kad Vilniuje priimtas NATO viršūnių susitikimo sprendimas sutrumpino Kyjivo kelią į Aljansą. „Ir jie (Aljanso lyderiai – red.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sako, kad sąjungininkai patvirtino vieną išsamiausių karinio Aljanso gynybos planų nuo Šaltojo karo laikų. „Sąjungininkai priėmė pagrindinius sprendimus, susijusius su mūsų saugumu lemiamu laikotarpiu. Sutarėmė dėl paketo, kuris padėtų sustiprinti Ukrainą ir suteiktų aiškų kelią link NATO.

Viltys, kad Ukraina išgirs konkretų kvietimą prisijungti prie NATO ar bent laiko gaires, kada tai galėtų įvykti, bliūkšta. Savitvardą šiandien praradęs NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad dabar svarbiausias uždavinys – neleisti Putinui ištrinti Ukrainos iš Europos žemėlapio. Nusileido ir Nausėda. Iš pradžių kartu su 7 partnerėmis reikalavęs garantijų Ukrainai „čia ir dabar“, keičia retoriką į „kai tik leis“ aplinkybės.

Lietuvoje vykstantis NATO vadovų susitikimas prasidėjo džiugiomis žiniomis – kad Turkija neprieštaraus Švedijos stojimui į aljansą, bet kiti derybų klausimai ėjosi sunkiau. Tačiau NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį vakare paskelbė, kad šalys narės sutarė, jog Ukraina bus pakviesta tapti NATO nare, kai tam leis sąlygos ir pritars aljanso sąjungininkės, tačiau jai nebereikės siekti narystės veiksmų plano.

Rusijos samdinių grupės „Wagner“ kariai kol kas nėra dislokuojami Baltarusijoje, bet NATO būtų tam pasirengęs, sako aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. „Iki šiol mes nematėme jokių „Wagner“ pajėgų dislokavimo ar judėjimo į Baltarusiją, tačiau, be abejo, įdėmiai stebime, kas vyksta“, – atvykęs į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje antradienį sakė J. Stoltenbergas.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje tapo istorinis jam neprasidėjus, sako Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, reaguodamas į susitarimą su Turkija dėl Švedijos narystės bloke. „Pirmiausia svarbiausia žinia yra ta, kad šis aukščiausiojo lygio susitikimas yra istorinis dar jam neprasidėjus, nes dabar jau turime Švedijos narystę.

NATO aljanso vadovų susitikimai iš išorės atrodo kaip gerai sureguliuoti renginiai, bet iš tiesų uždaruose posėdžiuose pasitaiko įvairiausių nutikimų, apie kuriuos viešai nepranešama. Paprastai siekiama, kad dėl pagrindinio dokumento – vadovų deklaracijos ar komunikato – būtų suderėta dar iki viršūnių susitikimo ambasadorių lygyje, tačiau pasitaiko atvejų, kad derėtis tenka net prezidentams ar premjerams. O tada pasakoma visko.

Prieš NATO vadovų susitikimą į Vilnių atvyko NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuris akis į akį susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Po dvišalio susitikimo prezidentas sakė, kad Lietuva visuomet nori jaustis tokia pat saugi, kaip per NATO vadovų susitikimą, nes yra priešakinėje aljanso linijoje.  „Sąjungininkų dėka NATO suvažiavimo metu Vilnius bus viena saugiausių vietų Europoje tiek ore, tiek iš jūros pusės, tiek sausumoje.

Į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje pradeda rinktis šio gynybos Aljanso lyderiai ir sąjungininkai. Pirmadienį Lietuvoje laukiama JAV prezidento Joe Bideno, NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, Kanados premjero Justino Trudeau, kitų svečių. Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ numatytas prezidento Gitano Nausėdos ir J. Stoltenbergo susitikimas. Jie aptars paskutines pasirengimo viršūnių susitikimui detales ir surengs bendrą spaudos konferenciją, pranešė Prezidentūra.

Prieš kitą savaitę Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pakėlė du viršgarsinius branduolinius bombonešius Tu-160, dar kitaip vadinamus „Baltosiomis gulbėmis“. Tai yra Kremliaus bandymas įspėti Vakarus, rašo „Daily Mail“. Abu lėktuvai dalyvavo 12 valandų trukmės pratybų misijoje. Abi „Baltosios gulbės“ nuskrido daugiau kaip 5 600 mylių. Viršgarsinis lėktuvas yra toks, kuris gali skristi didesniu už garsą greičiu.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nurodė, kad iš vadovų susitikimo Vilniuje tikisi, jog Ukraina bus priartinta prie aljanso trimis aspektais. Apie tai jis kalbėjo penktadienį Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje, nors derybos dėl NATO deklaracijos vis dar vyksta ir gali vykti iki paskutinės minutės.  Pirma, tikimasi, kad lyderiai patvirtins daugiametę pagalbos programą Ukrainai, kad būtų užtikrinta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sąveika su NATO šalimis.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Latvijos prezidentas Egilsas Levitas laišku kreipėsi į NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą bei Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovus dėl įvykių Baltarusijoje keliamos grėsmės. Kaip pranešė Prezidentūra, laiške trijų šalių vadovai atkreipia dėmesį, kad Rusijos ir Baltarusijos bendradarbiavimas kenkia ne tik regiono, bet ir visos euroatlantinės erdvės saugumui.

JAV prezidentas Joe Bidenas reikalauja, kad dabartinė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen užimtų Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos generalinio sekretoriaus postą. Tai praneša „The Telegraph“, remdamasis savo šaltiniais. Leidinyje rašoma, kad Amerikos lyderis bandė įtikinti Europos Komisijos vadovę, anksčiau ėjusią Vokietijos gynybos ministrės pareigas, tapti NATO generaline sekretore, baimindamasis, kad ateinančiais metais neatsiras tinkamo Jenso Stoltenbergo įpėdinio.

Ukraina antradienį gyrė Jenso Stoltenbergo vadovavimą NATO gynybos aljansui, kuris yra svarbus Kyjivo partneris, po to, kai visos Aljanso narės pritarė jo kadencijos pratęsimui dar vieneriems metams. „Puiki žinia apie Jenso Stoltenbergo kaip NATO generalinio sekretoriaus mandato pratęsimą. Sunkūs laikai reikalauja stipraus vadovavimo. Jensas Stoltenbergas tai įrodė. Tikiuosi tolesnio mūsų bendradarbiavimo“, – socialiniuose tinkluose pareiškė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas lieka vadovauti Aljansui iki 2024-ųjų spalio. Apie tai jis pats pranešė savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“. „Man didelė garbė, kad NATO sąjungininkai nusprendė pratęsti mano kaip generalinio sekretoriaus kadenciją iki 2024 metų spalio 1 dienos.

Dabartinio NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo kadencija gali būti pratęsta dar metams, artėjant Aljanso viršūnių susitikimui Vilniuje sako Lietuvos pareigūnai. „Nebūčiau nustebęs, jeigu būtų pratęstas.

Sekmadienį Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis pranešė, kad dėl įtemptos situacijos pasienyje su Baltarusija Lenkija pasiųs 500 policijos pareigūnų, skelbia „Reuters“. Svarbiausi liepos 2-osios įvykiai Ukrainoje: 21:36 | Lenkija pasiųs 500 policijos pareigūnų į pasienį su Baltarusija Sekmadienį Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis pranešė, kad Lenkija pasiųs 500 policijos pareigūnų į pasienį su Baltarusija, skelbia „Reuters“. „Dėl įtemptos situaci...

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsidūrė Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje dėmesio centre ir tai parodo, kokią svarbą 27 ES lyderiai teikia rytinio flango apsaugai nuo Rusijos agresijos bei Ukrainos gynybos pajėgumų stiprinimui.

NATO šalys susitarė pratęsti generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo mandatą, ketvirtadienį pranešė diplomatai. Tai bus oficialiai paskelbta kitą savaitę. J. Stoltenbergo, kuris šiam Vakarų kariniam aljansui vadovauja nuo 2014-ųjų, kadencija jau buvo pratęsta metams iki spalio – tai buvo padaryta Rusijai 2022-ųjų vasarį užpuolus Ukrainą.

NATO yra pasirengusi gintis nuo bet kokios grėsmės iš Maskvos ar Minsko, antradienį sakė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas, Baltarusijai priėmus rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“, savaitgalį Rusijoje surengusios trumpai gyvavusį maištą, bosą Jevgenijų Prigožiną. Pasak J. Stoltenbergo, NATO kitą mėnesį per viršūnių susitikimą Vilniuje sutars stiprinti savo gynybą, kad apsaugotų visas nares, ypač turinčias bendrą sieną su Rusijos sąjungininke Baltarusija.

Likus dviem savaitėms iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, į Lietuvą pirmadienį atvyksta Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.

Švedijos parlamento Gynybos komitetas pripažįsta, kad Rusija gali surengti karinę ataką prieš šalį. Apie tai pranešė Švedijos televizijos kanalas SVT. Pirmadienį parengtame parlamento komiteto pranešime pažymima, kad nors Rusijos sausumos pajėgos yra Ukrainoje, negalima atmesti atakų prieš Švediją. „Rusija taip pat dar labiau sumažino karinės jėgos panaudojimo slenkstį ir demonstruoja didelį polinkį į politinę ir karinę riziką.

NATO gynybos ministrai penktadienį Briuselyje susitarė dėl rotacinio oro gynybos modelio. Tuo metu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas spaudos konferencijos metu užsiminė, ar viršūnių susitikimo metu Vilniuje Ukrainai bus suteiktas kvietimas tapti NATO nare. NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį palankiai įvertino Afrikos lyderių taikos misiją Ukrainoje, tačiau perspėjo, kad tik teisingas sprendimas, kuriame Rusija būtų traktuojama kaip agresorė, gali būti veiksmingas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį palankiai įvertino Afrikos lyderių taikos misiją Ukrainoje, tačiau perspėjo, kad tik teisingas sprendimas, kuriame Rusija būtų traktuojama kaip agresorė, gali būti veiksmingas. „Palankiai vertinu tai, kad Kyjive apsilankė Afrikos lyderiai, ir manau, kad svarbu žinoti, jog dedamos įvairios pastangos rasti sprendimą“, – sakė J. Stoltenbergas. „Tačiau, žinoma, bet koks sprendimas turi būti teisinga ir ilgalaikė taika“, – pridūrė jis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljanso narės pačios turi nuspręsti, ar nori jį pakeisti, šalims svarstant galimybę pratęsti jo devynerių metų vadovavimo laikotarpį. Prieš kitą mėnesį Vilniuje įvyksiantį viršūnių susitikimą 31 NATO narė sprendžia galvosūkį dėl naujojo organizacijos generalinio sekretoriaus.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį prieš susitikimą su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu pareiškė, kad Ukrainos kontrpuolimas, kuriuo siekiama išlaisvinti Rusijos okupuotas teritorijas, gali priversti Kremlių derėtis. J. Stoltenbergas, vėliau antradienį Baltuosiuose rūmuose susitiksiantis su J. Bidenu, televizijai CNN sakė, kad kontrpuolimas, kurį jis apibūdino kaip sudėtingą, dar tik prasidėjo.

Likus mėnesiui iki karinio aljanso aukščiausiojo lygio susitikimo, birželio 12 dieną, JAV prezidentas Joe Bidenas priims NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą ir surengs derybas, kurių darbotvarkėje svarbiausias klausimas bus Ukraina, trečiadienį paskelbė Baltieji rūmai.

Pasaulio lyderiai smerkia Rusiją dėl antardienį įvykdyto išpuolio prieš Kachovkos hidroelektrinę. Ukraina antradienį apkaltino Rusijos pajėgas susprogdinus svarbią užtvanką ir hidroelektrinę rusų kontroliuojamoje pietų Ukrainos dalyje, tvirtindama, kad gresia didžiulis potvynis, galintis priversti persikelti šimtus tūkstančių žmonių, ir įsakė evakuotis žemupio gyventojams.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sekmadienį paragino Ankarą atsisakyti pasipriešinimo Švedijos siekiui prisijungti prie gynybos aljanso, sakydamas, kad Stokholmas atsižvelgė į Turkijos saugumo problemas. „Švedija ėmėsi svarbių konkrečių veiksmų Turkijai susirūpinimą keliantiems klausimams spręsti“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams po susitikimo su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. „Švedija įvykdė savo įsipareigojimus“, – pridūrė jis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas savaitgalį lankysis Turkijoje, kur dalyvaus perrinkto prezidento Recepo Tayyipo Erdogano inauguracijoje ir surengs su juo derybas, penktadienį pranešė Aljansas. Ši kelionė vyks didėjant spaudimui R. T. Erdoganui, kad jis nebesipriešintų Švedijos stojimui į NATO. J. Stoltenbergas ketvirtadienį sakė, kad netrukus apsilankys Ankaroje ir sieks, kad Švedija prisijungtų kuo anksčiau.

Ukraina negalės prisijungti prie NATO, kol šalyje vyksta karas, trečiadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas, rašo „The Guardian“. „Manau, kad visi suprato, jog tapimas NATO nare vykstant karui nėra darbotvarkėje“, – cituojamas jis. „Klausimas yra tai, kas bus, kai karas baigsis“, – priduria J. Stoltenbergas. Jis trečiadienį taip pat pareiškė, kad Vakarų karinio aljanso narės nesutaria, ką daryti per artėjantį viršūnių susitikimą dėl Ukrainos siekio prisijungti prie aljanso.

Bachmutas Rusijos pajėgoms tapo mėsmale, sako Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby. Anot jo, kovos dėl Bachmuto rusams kainuoja ypatingai daug. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:51 | Sprogimai Sumų srityje Trečiadienio naktį kai kuriuose Ukrainos regionuose buvo paskelbtas oro pavojus, praneša UNIAN. Sumų srityje nugriaudėjo sprogimai.