Tai ne tokia formuluotė, kurios tikėjosi Ukraina bei jos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris atvyko į Lietuvą ir trečiadienį dalyvaus inauguraciniame NATO ir Ukrainos tarybos posėdyje. V. Zelenskis antradienį dieną socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė griežtą nuomonę, jog NATO šalys nenurodo jokio aiškumo laiko prasme nei dėl Ukrainos pakvietimo narystei, nei dėl pačios narystės. Tokią situaciją jis vadino absurdu ir ypač kritikavo terminą „sąlygos“ („conditions“).
„Nuo pernai metų Madrido viršūnių susitikimo NATO sąjungininkės suteikė beprecedentę paramą Ukrainai, daug amunicijos, daug modernios ginkluotės ir mokė Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Šiandien sąjungininkės sutarė dėl trijų elementų paketo, kad Ukraina priartėtų prie NATO. Pirma, patvirtinta nauja daugiametė paramos programa Ukrainai, kad būtų užtikrintas perėjimas nuo sovietų eros prie NATO standartų, mokymų ir doktrinos, taip pat atkurtas Ukrainos saugumo ir gynybos sektorius ir šalis būtų aprūpinta būtiniausiais dalykais, kaip kad kuru, ginkluote ir medicinos reikmenimis“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Antra, bus įkurta nauja NATO ir Ukrainos taryba, skirta krizėms, konsultacijoms ir sprendimų priėmimui, kur mes susitinkame kaip lygiaverčiai partneriai. Rytoj turėsime inauguracinį tarybos posėdį su prezidentu V. Zelenskiu. Trečia, mes patvirtinome, kad Ukraina taps NATO nare ir sutarėme atsisakyti narystės veiksmų plano. Tai pakeis Ukrainos narystės kelią iš dviejų žingsnių proceso į vieno žingsnio procesą. Mes taip pat aiškiai pasakėme, kad pakviesime Ukrainą prisijungti prie NATO, kai sutars sąjungininkės ir kai bus tinkamos sąlygos“, – pridūrė generalinis sekretorius.
J. Stoltenbergas sako, kad tai labai stiprus sprendimų paketas Ukrainai ir aiškus šios šalies kelias į narystę aljanse, nors oficialiame dokumente nėra įvardijamos sąlygos, kuriomis Ukraina galėtų būti pakviesta į NATO.
Paklaustas, ką galėtų pasakyti nusivylusiems ukrainiečiams, NATO generalinis sekretorius pakartojo, kad sąjungininkės pasiuntė pozityvią ir vieningą žinutę Ukrainai ne tik apie tęsiamą paramos teikimą, bet ir apie kelią ateityje tapti NATO nare. J. Stoltenbergas pažymėjo, kad NATO sąjungininkės teikia Ukrainai didžiulę karinę paramą ir ketina ją teikti ateityje.
„Šiuo metu vienas skubiausių uždavinių yra, kad Ukraina išliktų, nes jeigu to nebus, nereikės diskutuoti apie jokią narystę iš viso“, – sakė generalinis sekretorius.
Ukrainos žurnalisto paklaustas, ką reiškia tinkamos sąlygos, kai Ukraina jau galėtų tapti NATO nare, J. Stoltenbergas tiesiai į tai neatsakė, tik pakartojo apie trijų elementų sprendimų paketą, kuris turėtų priartinti Ukrainą prie aljanso. Kitas žurnalistas generalinio sekretoriaus prašė pakomentuoti V. Zelenskio žodžius, kad bus absurdas, jeigu Ukrainos pakvietimui nebus nustatytas joks konkretus terminas. Tačiau J. Stoltenbergas iš naujo pakartojo apie sprendimų paketą, kuris priartins šalį prie NATO ir padidins Ukrainos bei aljanso ginkluotųjų pajėgų sąveiką.
„Mes taip pat siunčiame stiprią politinę žinutę pasitelkę žodyną apie narystę, kas dabar jau aprašyta komunikate dėl pakvietimo. Dar niekad nebuvo stipresnės žinutės iš NATO, tiek kalbant apie politinę žinutę apie kelią į narystę, tiek apie konkrečia paramą iš NATO sąjungininkų – karinę ir praktinę paramą, kaip užtikrinti visišką sąveiką“, – sako J. Stoltenbergas.
Vilniaus vadovų susitikime lyderiai taip pat patvirtino 3 regioninius gynybos planus: vienas planas apima Šiaurės Atlantą ir Europos Arktį, antras – Baltijos regioną ir Centrinę Europą, trečias – Viduržemio ir Juodąją jūras. Šių planų įgyvendinimui priskirta apie 300 tūkst. karių parengtyje, įskaitant oro ir jūrų pajėgas.
Galiausiai, Vilniuje patvirtinta, kad šalys narės savo gynybai turėtų skirti mažiausiai 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, nors 2023 m. šią ribą viršija tik 11 iš 31-os narės. Tai apibūdinama kaip ilgalaikis įsipareigojimas, bet nenurodoma, per kiek laiko jis turi būti pasiektas: tiesiog sakoma, kad tikimasi, jog 2024 metais tokių sąjungininkių kiekis iš esmės padidės.
NATO šalių lyderiai taip pat pasisakė dėl Kinijos. Pasak J. Stoltenbergo, Kinija nėra NATO priešininkė, todėl su ja galima toliau bendradarbiauti, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog aštri Pekino politika kai kuriais atvejais veikia aljanso saugumą. Pavyzdžiui, Kinija kvestionuoja tarptautinę tvarką, atsisako pasmerkti Rusijos karą prieš Ukrainą, grasina Taivanui ir įsitvirtina kariniu požiūriu. J. Stoltenbergas sako, kad Kinijos branduolinio ginklo modernizavimas yra beprecedentis savo greičiu ir apimtimi bei kad vykdomas neskaidriai.