„Vakar mes sutarėme dėl daugiametės paramos paketo Ukrainai, kuri padės priartinti šalį nuo sovietų eros prie NATO standartų ir užtikrins visišką karinių pajėgų sąveiką su NATO. Ukraina šiuo metu yra arčiausiai NATO nei kada buvo anksčiau. Sąjungininkės patvirtino, kad Ukraina taps NATO nare ir sutiko atsisakyti narystės veiksmų plano reikalavimo. Tai pakeis Ukrainos narystės kelią nuo dviejų žingsnių proceso iki vieno žingsnio. Mes pakviesime Ukrainą prisijungti prie NATO, kai sąjungininkės sutars, kad sąlygos yra įgyvendintos“, – finalinėje spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.
„Manau, reikia suvokti, kad priimti sprendimai yra stipriausia kada nors aljanso suformuota žinutė dėl Ukrainos narystės. Tiesiai pasakoma, kad Ukraina taps NATO narė, kad Ukrainos ateitis yra NATO, nurodomas kelias pirmyn su praktine parama, kad būtų užtikrinta sąveika, su sustiprintais politiniais ryšiais įkuriant NATO-Ukrainos tarybą bei atsisakant reikalavimo dėl narystės veiksmų plano“, – pridūrė generalinis sekretorius.
Pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau trečiadienį teigė suprantantis NATO šalių vadovus ir kad Ukraina negali tapti NATO nare, kol tęsiasi karas, bet prezidentas pageidavo saugumo garantijų.
„Mes suprantame, kad kas nors gali bijoti kalbėti apie mūsų narystę NATO, nes niekas nenori sulaukti pasaulinio karo. Tai logiška ir suprantama. Bet noriu, kad suprastumėte: esame civilizuoti, adekvatūs žmonės. Ukraina kariauja ir puikiai supranta, kad negali būti NATO nare, kol mūsų teritorijoje vyksta karas, tai visiškai aišku“, – kiek anksčiau trečiadienį sakė V. Zelenskis.
Susitikimo rezultatai
Apžvelgdamas susitikimo rezultatus J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO lyderiai susitarė dėl detaliausių regioninių planų nuo Šaltojo karo laikų, taip pat patvirtino įsipareigojimą skirti pakankamai lėšų gynybai, padarė sprendimus, būtinus priartinti Ukrainą prie NATO, susitarė dėl karinės paramos bei pagilino partnerystes pasaulyje.
Trečiadienį pirmą kartą įvyko NATO ir Ukrainos tarybos posėdis. Generalinis sekretorius teigia, jog tai reiškia, kad NATO ir Ukraina nuo šiol kalbasi kaip lygus su lygiu ir kartu sprendžia problemas.
NATO generalinis sekretorius abi dienas akcentavo, kad dabar Ukrainai labiausiai reikia ginklų, todėl jis ypač sveikino kai kurių NATO šalių įsipareigojimus skirti naujus karinės paramos paketus Ukrainai. Pavyzdžiui, Prancūzija paskelbė suteiksianti Ukrainai ilgo nuotolio raketų SCALP, o Vokietija prakalbo apie naują 686 mln. eurų vertės karinės paramos paketą, į kurį įeina oro gynybos sistemos, tankai, artilerijos šaudmenys.
Tačiau NATO lyderiai nusprendė neišsakyti kvietimo Ukrainai tapti NATO nare. „Mes būsime pasirengę išplėsti pakvietimą Ukrainai prisijungti prie aljanso, kai sutars sąjungininkės ir kai bus įvykdytos sąlygos“, – rašoma NATO vadovų priimtame komunikate.
Tačiau tol, kol Ukraina negali prisijungti prie aljanso, V. Zelenskis nori tikrų saugumo garantijų, o ne tokių kaip Budapešto memorandumas, kai Ukraina 1994 m. atsisakė sovietinių branduolinių ginklų ir sutiko juos perduoti Maskvai mainais į Rusijos, JAV ir Jungtinės Karalystės saugumo garantijas. Bet šalis garantas – Rusija – užpuolė Ukrainą dukart: 2014 ir 2022 m.
G-7 valstybės trečiadienį paskelbė bendrą deklaraciją, kuria įsipareigojo teikti tvarią karinę paramą Ukrainai. Tačiau parama bus dvišalė. Gali būti, kad šalys taip siekė nuraminti Rusijos užpultą Ukrainą, kuri vadovų susitikime nebuvo pakviesta tapti NATO nare.
NATO vadovų susitikime Vilniuje dalyvavo ir aljanso partnerių vadovai: pavyzdžiui, Japonijos, Pietų Korėjos, Australijos, Naujosios Zelandijos lyderiai, taip pat Europos Komisijos vadovė.
„Kas nutinka Europoje, turi įtakos Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui. Kas nutinka Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, turi įtakos Šiaurės Amerikai ir Europai“, – teigė aljanso generalinis sekretorius.
