jensas stoltenbergas

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas įspėja, kad karą Ukrainoje pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neketina leistis į taikos derybas. Vietoj to, jo teigimu, Aljansas turėtų ruoštis ilgam karui.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį perspėjo, kad sąjungininkės nepakankamai sparčiai didina gynybos išlaidas, sumažėjus šalių, kurios pasiekė pagrindinį išlaidų tikslą, skaičiui.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį paragino Pekiną atsižvelgti į Ukrainos poziciją, kai kalbama apie jos taiką su Rusija. Šis pareiškimas pasirodė po to, kai Kinijos prezidentas Xi Jinpingas  Maskvoje susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. V. Putinas svečiui sakė, kad yra pasirengęs aptarti Pekino pateiktą 12 punktų taikos pasiūlymą, kuriame raginama palaikyti dialogą ir gerbti visų šalių teritorinį suverenumą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šią savaitę ėmėsi naujos kampanijos, kad Suomija ir Švedija taptų didžiausios pasaulyje karinės organizacijos narėmis iki artimiausio viršūnių susitikimo, kuriame, be kitų, dalyvaus JAV prezidentas Joe Bidenas. Šiaurės Europos kaimynės, reaguodamos į plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, pernai atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas įstoti į NATO.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį sakė, kad Ukraina ilguoju periodu taps Aljanso nare, bet pabrėžė, jog kol kas svarbiausia, kad ji išliktų nepriklausoma valstybė. „NATO sąjungininkės sutarė, kad Ukraina taps mūsų Aljanso nare, bet tuo pačiu tai yra ilgalaikė perspektyva“, – lankydamasis Suomijos sostinėje Helsinkyje žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. Ukraina jau daugiau kaip metus kovoja su ją užpuolusios Rusijos invazija.

Šiaurės Atlanto aljansas pastebi ženklų, kad Kinija svarsto tiekti Rusijai ginklų, kurie galėtų būti panaudoti puolimo operacijoms Ukrainoje. Tai interviu „Reuters“ pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Mes neužfiksavome jokios mirtinos pagalbos [ginklais] siuntų iš Kinijos į Rusiją, bet matėme ženklų, kad jie svarsto ir galbūt planuoja tai daryti. Todėl JAV ir kitos sąjungininkės labai aiškiai perspėja apie tai.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas patvirtino Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje logotipą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Vilniaus viršūnių susitikimo logo patvirtintas“, – Vilniaus knygų mugėje ketvirtadienį sakė šalies vadovas. Pasak prezidento, NATO vadovas šį logotipą patvirtino Varšuvoje, kur vyko vadinamojo Bukarešto devyneto susitikimas. „Vytis ten užims garbingą vietą“, – sakė G. Nausėda, pridūręs, jog logotipas bus pristatytas artimiausiu metu.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė apgailestaująs dėl Rusijos sprendimo sustabdyti dalyvavimą branduolinės ginkluotės ribojimo sutartyje su JAV ir pareiškė, kad tai simbolizuoja Europos ginklų kontrolės architektūros, vystytos po Šaltojo karo, pabaigą. „Apgailestauju dėl šiandieninio Rusijos sprendimo sustabdyti savo dalyvavimą Naujojoje START sutartyje“, – spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį įspėjo apie augančius Kinijos ir Rusijos tarpusavio ryšius ir paragino šalis, kurios tiki „demokratija ir laisve“, susivienyti prieš autoritarines jėgas. Rusijai nusiuntus savo pajėgas į Ukrainą, Kinija stengėsi užimti neutralią poziciją, tačiau tuo pat metu stiprino ryšius su Maskva ir nepasmerkė invazijos.

Vasario 24 dieną Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas Estijos ministrės pirmininkės Kajos Kallas kvietimu lankysis Taline ir švęs Estijos Respublikos 105-ąsias metines. Be vasario 24 dieną numatytų darbinių susitikimų, svečiai taip pat planuoja dalyvauti vėliavos pakėlimo ceremonijoje, padėti vainikus prie paminklo pergalei Nepriklausomybės kare, dalyvauti gynybos pajėgų parade.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas turi suprasti, kad karo Ukrainoje nelaimės, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo CNN. „Praėjus beveik metams nuo žiaurios invazijos, prezidentas V. Putinas nerodo jokių ženklų, kad ruošiasi taikai. Atvirkščiai, jis pradeda naujus puolimus ir taikosi į civilius gyventojus, miestus ir svarbią infrastruktūrą“, – spaudos konferencijoje su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda Briuselyje kalbėjo Aljanso vadovas.

Pradėdamas plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neįvertino Ukrainos žmonių ir jos ginkluotųjų pajėgų stiprybės ir drąsos, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Praėjo beveik vieneri metai nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą ir neteisėtą agresijos karą, kuris Ukrainos žmonėms atnešė neapsakomas kančias, sugriovė taiką Europoje ir paveikė žmones visame pasaulyje per maisto ir energetikos krizę.

NATO kartu su Europos Sąjunga (ES) rems Ukrainą tiek, kiek reikės, antradienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo CNN. „NATO sąjungininkės teikia precedento neturinčią paramą Ukrainai“, – spaudos konferencijoje Briuselyje kalbėjo jis. Anot J. Stoltenbergo, tolimesnė parama Ukrainai yra būtina siekiant padėti šaliai išlikti nepriklausoma suverenia valstybe.

Kol Ukrainos kariai gina ne tik savo šalį, bet ir visos Europos ateitį, Ukraina de facto jau prisijungė prie NATO, pareiškė šalies gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Apie tai jis parašė savo „Twitter“ paskyroje. Ministras pranešė, kad antradienį susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir padėkojo jam už paramą Ukrainai. „NATO paskelbė Rusiją didžiausia ir tiesiogine grėsme. Kol mūsų kariai gina taiką Europoje, Ukraina de facto prisijungė prie NATO.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad svarbu, jog Švedija ir Suomija kuo greičiau įstotų į Aljansą, tačiau šių šalių prisijungimas vienu metu nėra „pagrindinis klausimas“.  Kad prisijungtų prie Aljanso, Suomija ir Švedija turi gauti oficialų visų 30 NATO narių pritarimą. Šiuo metu Turkija ir Vengrija yra dvi vienintelės šalys, kurios dar to nepadarė.

NATO reikia padidinti amunicijos gamybą, nes ukrainiečių sunaudojamų šaudmenų kiekis gerokai viršija dabartinius gamybinius pajėgumus ir mažina atsargas, pirmadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. „Karas Ukrainoje sunaudoja labai daug šaudmenų ir mažina sąjungininkų atsargas“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. „Dabartinis Ukrainos šaudmenų panaudojimo lygis yra daug kartų didesnis nei mūsų dabartinės gamybos apimtys.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį paprašė Pietų Korėjos padidinti karinę paramą Ukrainai ir pasiūlė jai persvarstyti savo politiką neeksportuoti ginklų į šalis, kuriose vyksta konfliktai. J. Stoltenbergas Seule pradėjo savo kelionę po Aziją, kurios metu taip pat aplankys Japoniją, siekdamas stiprinti ryšius su regiono demokratinėmis sąjungininkėmis vykstant karui Ukrainoje ir didėjant Kinijos konkurencijai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį sakė tvirtai pritariantis Vokietijos sprendimui siųsti Ukrainai tankus „Leopard 2“ ir pabrėžė, kad jie gali padėti ukrainiečiams įveikti į jų šalį įsiveržusias Rusijos pajėgas. „Kritiniu Rusijos karo momentu jie gali padėti Ukrainai apsiginti, laimėti ir nugalėti kaip nepriklausomai valstybei“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė J. Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkės turi aprūpinti Ukrainą sunkesne ginkluote Rusijos invazijai atremti, nes Maskva nerodo jokių ženklų, kad keistų kursą. „Nematome jokių požymių, kad prezidentas (Vladimiras) Putinas būtų pakeitęs savo tikslus... Vienintelis kelias į ilgalaikę taiką – aiškiai parodyti Putinui, kad mūšio lauke jis nelaimės.

Ukrainos Vakarų rėmėjai Vokietijoje rengiamame svarbiame susitikime Kyjivui pažadės sunkesnių ir šiuolaikiškesnių ginklų, trečiadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Pagrindinė mintis yra tokia: bus daugiau paramos ir pažangesnės paramos, sunkesnių ginklų ir šiuolaikiškesnių ginklų, nes tai yra kova už mūsų vertybes“, – pareiškė jis Pasaulio ekonomikos forume Davose.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Šveicarijoje, Davose, su NATO vadovu Jensas Stoltenbergas aptarė pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.  Kaip nurodo Prezidentūra, šalies vadovas pabrėžė, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje yra ypač svarbus, toliau stiprinant Baltijos regiono ir visos euroatlantinės erdvės saugumą, Rusijai tęsiant karinę agresiją Ukrainoje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį, praėjus kelioms dienoms po to, kai Stokholmas pareiškė padaręs viską, ką gali, kad išsklaidytų Turkijos abejones dėl jos narystės, išreiškė įsitikinimą, kad Suomija ir Švedija prisijungs prie karinio aljanso. Rusijos invazijos į Ukrainą išgąsdintos Švedija ir Suomija atsisakė savo ilgalaikės karinio neprisijungimo politikos ir gegužės mėnesį pateikė paraiškas įstoti į NATO.

NATO ir Europos Sąjunga antradienį pažadėjo sustiprinti paramą Ukrainai, kad ši atremtų Rusijos invaziją, ir didinti Europos ir JAV vadovaujamo aljanso bendradarbiavimą. „Turime toliau stiprinti NATO ir Europos Sąjungos partnerystę. Turime toliau stiprinti paramą Ukrainai“, – sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, pasirašęs bendrą deklaraciją su aukščiausiais ES pareigūnais.

Šiuo metu apie galimą premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą į NATO vadoves ministrų lygmenyje nėra kalbama, sako šalies krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Anot buvusio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko, tai, kas taps naujuoju Aljanso vadovu, lems ne lytis ir ne šalis, iš kurios kandidatas yra kilęs. Britų dienraštis „Financial Times“ dar pernai rudenį paskelbė, kad Lietuva siekia, jog premjerė I. Šimonytė taptų naująja NATO vadove.

Nepaisant didelių nuostolių kare Ukrainoje, Rusija toliau plėtoja savo karines bazes Tolimosios Šiaurės regionuose netoli Arkties. CNN žurnalistai padarė tokias išvadas ištyrę palydovines nuotraukas, kurias leidinys gavo iš kompanijos „Maxar Technologies“.  Vienoje iš palydovinių nuotraukų pavaizduota nemažai Rusijos radarų bazių ir pakilimo takų, kurie buvo atnaujinti per pastaruosius metus.

Naujausios Rusijos atakos prieš Ukrainą gali būti didelio Rusijos puolimo pradžia, sako buvęs NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas Richardas Shirreffas. Kalbėdamas „Sky News“ jis teigė, kad pastarosios rusų atakos yra tęsinys to, ką rusai pradėjo dar spalio mėnesį. „Tai yra mūšio lauko formavimas, kaip tai apibūdintų kariškiai“, – sako R. Shirreffas.

Rusija rengiasi ilgam karui Ukrainoje ir Kyjivo NATO rėmėjai privalo toliau siųsti ginklus, kol prezidentas Vladimiras Putinas suvoks, kad jis „negali laimėti mūšio lauke“, naujienų agentūrai AFP penktadienį pareiškė aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Nuo Maskvos invazijos pradžios praėjus jau beveik 10 mėnesių, Kremlius patyrė ne vieną pralaimėjimą prieš Kyjivo pajėgas, kurios išlaisvino nemažą dalį okupuotos teritorijos.

Dauguma pareigūnų šios temos neliečia. Pajutę spaudimą, politikai kartoja atmintinai išmoktus, trumpus ir robotiškus atsakymus. Apie ką būna šie klausimai? Ogi apie potencialią Ukrainos narystę NATO, rašo „Politico“. Tai toks opus klausimas, kad daugelis NATO sąjungininkių vengia apie tai net kalbėti.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo, kad kovos Ukrainoje gali tapti nekontroliuojamos ir virsti Rusijos bei NATO karu, rašo „Sky news“. „Jei reikalai pakryps ne taip, jie gali pakrypti siaubingai blogai“, – cituojamas jis. „Ukrainoje vyksta siaubingas karas. Tai taip pat yra karas, kuris gali tapti visaverčiu karu, peraugančiu į didelį karą tarp NATO ir Rusijos“, – perspėjo J. Stoltenbergas. „Mes kasdien dirbame, kad to išvengtume“, – tikina aljanso vadovas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Rusija siekia pristabdyti kovas Ukrainoje per žiemą, kad galėtų sutelkti pajėgas naujam puolimui kitais metais. Ukrainos pajėgos vykdo kontrpuolimą, kurio metu pasiekė reikšmingų laimėjimų šalies rytuose ir pietuose, įskaitant Kyjivo atkovotą Chersono miestą.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Vokietija turi nuspręsti, ar ji nori tiekti Ukrainai priešraketines gynybos sistemas „Patriot“, Lenkijai paraginus Berlyną žengti tokį žingsnį. Berlynas pasiūlė Lenkijai jos teritorijoje dislokuoti pažangią JAV gamybos sistemą „Patriot“, kai praėjusią savaitę viename jos kaime prie Ukrainos sienos įvyko sprogimas, kurį, kaip manoma, sukėlė nuklydusi Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa. Per sprogimą žuvo du žmonės.

Nuo karo Ukrainoje pradžios, Rusija ir toliau patiria vieną nesėkmę po kitos, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo UNIAN. Vis dėlto, nepaisant to, nuvertinti priešo dar nereikėtų, mano jis. Apie tai pirmadienį jis kalbėjo sakydamas kalbą Aljanso parlamentinėje asamblėjoje Madride. Anot J. Stoltenbergo, Rusijos režimo lyderis, puldamas Ukrainą, padarė dvi dideles klaidas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos laukia sunkūs mėnesiai, o Rusijos karinių pajėgumų nereikėtų nuvertinti. „Artimiausi mėnesiai bus sunkūs. Putino tikslas – palikti Ukrainą šaltą ir tamsią šią žiemą. Neturėtume suklysti nuvertindami Rusiją“, – sakė J. Stoltenbergas po susitikimo su Nyderlandų užsienio reikalų ir gynybos ministrais.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį sakė, kad laukia, kuo baigsis Rusijos pajėgų pasitraukimas iš Chersono, bet jei jis pasitvirtins, tai bus „dar viena Ukrainos pergalė“. „Turime pažiūrėti, kaip artimiausiomis dienomis klostysis situacija vietoje. Tačiau aišku tai, kad Rusija patiria didelį spaudimą, ir jei ji paliks Chersoną, tai bus dar viena Ukrainos pergalė“, – sakė jis po derybų su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni (Džordža Meloni) Romoje.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks kitąmet liepos 11–12 dienomis, pranešė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. NATO generalinis sekretorius trečiadienį apie oficialią susitikimo datą informavo Aljanso narių atstovus. „Labai didžiuojamės galėdami Vilniuje surengti NATO viršūnių susitikimą, kuris, tikimės, bus pergalės šventė.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Švedija ir Suomija yra pasirengusios bendradarbiauti su Turkija sprendžiant rūpestį šiai šaliai keliančius klausimus prieš savo prisijungimą prie Aljanso, ir pridūrė, jog atėjo laikas priimti šias dvi šalis į NATO. „Atėjo laikas priimti Suomiją ir Švediją NATO narėmis“, – pareiškė jis per Stambule surengtą spaudos konferenciją su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas lapkričio 4 dieną lankysis Turkijoje, kur vyks derybos dėl beveik užbaigto Suomijos ir Švedijos stojimo į Aljansą proceso, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas turkų pareigūnas.

Tarptautiniai Ukrainos rėmėjai trečiadienį aptarė „pagrindinį prioritetą“ – tiekti Kyjivui daugiau oro gynybos priemonių, – o Vašingtonas pareiškė, kad Rusijos šią savaitę surengti civilinių objektų bombardavimai tik dar labiau sustiprino sąjungininkų ryžtą padėti. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, paklaustas, ko tikisi iš susitikimo su Kyjivo rėmėjais NATO būstinėje Briuselyje, pasakė tik tris žodžius: „Priešlėktuvinės gynybos sistemų.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Rusija Ukrainos infrastruktūrai smogia siekdama kompensuoti savo pajėgų nuostolius mūšio lauke, ir pažadėjo, kad sąjungininkai „padidins“ paramą Kyjivui „ir toliau ją teiks“. „Manau, kad tai, ką matėme vakar, yra silpnumo požymis, nes iš tikrųjų jie nesugeba daryti pažangos mūšio lauke. Tiesa ta, kad Rusija pralaimi, – NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

Keturiuose Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose Maskvos organizuoti neteisėti balsavimai dėl šių teritorijų aneksijos yra „referendumų imitacijos“ ir jais aiškiai buvo pažeista tarptautinė teisė, antradienį sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo, kad Ukrainos ir jos rėmėjų laukia sunki žiema, rašo AP. „Turime būti pasirengę bent jau šiai žiemai, nes nėra jokių ženklų, kad Rusija atsisakytų savo tikslo perimti Ukrainos kontrolę“, – interviu pareiškė jis. „Karas Ukrainoje artėja prie lemiamo momento, kai matome, kad Rusijos puolimas Donbase sustojo. Matome, kad ukrainiečiai sugebėjo duoti atkirtį, smogti atgal ir susigrąžinti dalį teritorijos“, – teigia jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stonltenbergas Aljanso viršūnių susitikime Madride teigė, kad pasaulis susiduria su didžiausia krize nuo Antrojo pasaulinio karo, o saugumo situacija pasaulyje kardinaliai pasikeitė nuo to, kokia susiklostė po Šaltojo karo pabaigos. NATO vadovas bendraudamas su žurnalistais taip pat išskyrė Lietuvos gynybos strategiją.

Karas Ukrainoje gali tęstis „metų metus“, įspėjo NATO generalinis sekretorius, vėl paraginęs Vakarų šalis teikti Kyjivui ilgalaikę paramą. „Turime būti pasirengę tam, kad tai gali tęstis metų metus“, – pareiškė Jensas Stoltenbergas interviu, kurį sekmadienį paskelbė vokiečių dienraštis „Bild“. „Negalime silpninti savo paramos Ukrainai, net jei to kaina yra didelė – ne tik karinės paramos, bet taip pat ir dėl kylančių energijos bei maisto kainų“, – pažymėjo jis.

Rusijos invazijai Ukrainoje tęsiantis 116-ąją dieną, didžiausi mūšiai vyksta ties Sjevjerodonecku. Ukrainos pajėgos pranešė atmušusios Rusijos puolimą Toškivkos teritorijoje, tuo metu Rusija skelbiasi perėmusi vieną Sjevjerodonecko rajoną ir sunaikinusi ukrainiečių vadavietę Dnipropetrovsko regione. Kol kas ukrainiečių pusė nepatvirtino ir nepaneigė rusų pranešimų apie vadavietę, todėl ši informacija turi būti vertinama kritiškai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad reikia „skubiai“ paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai, bet perspėjo, jog prireiks laiko, kol Kyjivo pajėgos prisitaikys prie modernios sunkiosios ginkluotės. Maždaug 50 Aljanso narių ir partnerių susitinka Briuselyje, kad aptartų Ukrainos prašymus parūpinti jai daugiau ginkluotės, ukrainiečiams bandant atlaikyti Rusijos pajėgų puolimą šalies rytuose.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po septynių NATO šalių vadovų susitikimo pareiškė, kad Ukraina turėtų gauti daugiau sunkiosios ginkluotės iš NATO šalių, kad galėtų pasipriešinti Rusijos invazijai. Šį klausimą trečiadienį ketinama svarstyti Ramšteino konsultacinės grupės formatu. „Ukraina turėtų gauti daugiau sunkiosios ginkluotės. NATO sąjungininkai ir partneriai parūpino tokią ginkluotę ir didina šias pastangas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Švedija dabar yra saugesnė nei buvo prieš pateikdama paraišką dėl narystės NATO, nors kol kas jos siekį prisijungti prie Aljanso blokuoja Turkija. J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO sąjungininkės patikino Švediją, jog užtikrins jos saugumą pereinamuoju laikotarpiu, kol ji taps visateise nare ir jai jau bus taikoma kolektyvinės gynybos nuostata, numatyta Aljanso sutarties 5-ajame straipsnyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasiekė savo tikslų Ukrainoje ir padarė strateginę klaidą, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Apie tai, pasak „Ukrinform“, jis kalbėjo Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume. „Rusija nepasiekė savo tikslų Ukrainoje. Buvo planuota trumpalaikė karinė operacija, tačiau tai, kas įvyko, Rusijai kainavo labai brangiai“, – pareiškė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Turkijos iškelti „nuogąstavimai“ dėl Švedijos ir Suomijos prašymų įstoti į karinį aljansą yra sprendžiami. „Žinoma, sprendžiame Turkijos išsakytus nuogąstavimus“, kad rastume „susitarimą, kaip judėti į priekį“, sakė J. Stoltenbergas Kopenhagoje vykusioje konferencijoje.