Nuo Maskvos invazijos pradžios praėjus jau beveik 10 mėnesių, Kremlius patyrė ne vieną pralaimėjimą prieš Kyjivo pajėgas, kurios išlaisvino nemažą dalį okupuotos teritorijos.
Tačiau J. Stoltenbergas įspėja, jog nėra jokių ženklų, kad V. Putinas „yra atsisakęs savo bendro tikslo kontroliuoti Ukrainą“.
„Neturėtume nuvertinti Rusijos. Rusija rengia planus ilgam karui“, – pareiškė jis interviu AFP.
„Matome, kad jie mobilizuoja daugiau pajėgų, kad jie yra taip pat pasiruošę tam, kad bus daug žuvusiųjų ir sužeistųjų, kad jie mėgina gauti daugiau ginklų ir šaudmenų“, – pridūrė jis.
„Turime suprasti, kad prezidentas Putinas yra pasirengęs ilgai tęsti šį karą ir pradėti naujus puolimus.“
JAV vadovaujami NATO sąjungininkai Ukrainai perdavė milijardų JAV dolerių vertės ginklų, kurie padėjo Kyjivui pakeisti jėgų balansą šiame konflikte.
„Šis karas greičiausiai pasibaigs prie derybų stalo, kaip tai būna daugumos karų atveju“, – pareiškė J. Stoltenbergas ir pabrėžė, jog bet koks sprendimas turėtų užtikrinti, kad „Ukraina išliktų suverenia nepriklausoma valstybe“.
„Greičiausias būdas tai pasiekti – remti juos kariniu požiūriu, kad prezidentas Putinas suprastų, kad jis negali laimėti mūšio lauke, tad turi sėsti prie derybų stalo ir sąžiningai derėtis.“
Gamybos apimčių didinimas
Patyrusi nesėkmių mūšio lauke, Maskva pradėjo raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos civilinę energetikos infrastruktūrą.
JAV pranešimuose teigiama, kad Vašingtonas baigia rengti planus išsiųsti į Ukrainą pažangiausias „Patriot“ raketų baterijas, kurios papildytų kitas Kyjivui perduotas Vakarų oro gynybos sistemas.
J. Stoltenbergas sakė, kad dėl „Patriot“ raketų sistemų pristatymo „vyksta diskusija“, tačiau pabrėžė, kad NATO sąjungininkai turi užtikrinti, jog pakaktų šaudmenų ir atsarginių dalių, kad iki šiol perduoti ginklai veiktų.
„Tarp sąjungininkų vyksta dialogas dėl papildomų sistemų, tačiau darosi vis svarbiau užtikrinti, kad visos pristatomos sistemos veiktų“, – pridūrė NATO generalinis sekretorius.
Ukrainos reikalavimai perduoti daugiau ginklų ir didžiulis amunicijos srautas pratuštino NATO narių atsargas ir sukėlė nuogąstavimų, kad aljanso gynybos pramonė gali būti nepajėgi pagaminti pakankamai ginklų.
„Didiname gamybos apimtis būtent tam, kad galėtume papildyti savo atsargas atgrasymo ir gynybos tikslais ir toliau teikti ilgalaikę paramą Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas.
Trumpuoju laikotarpiu tai reiškia, kad gamyklose bus daugiau pamainų, kad būtų maksimaliai padidinta gamyba, o ilgainiui bus padidintos bendro ginklų pirkimo apimtys ir pramonei bus siunčiami „ilgalaikės paklausos ženklai, kad ji galėtų daugiau investuoti“, sakė jis.
Lemiamas momentas
V. Putino įsiveržimas į Ukrainą Vakarams tapo didžiuliu sukrėtimu.
NATO tai privertė imtis didžiausių pertvarkymų nuo Šaltojo karo pabaigos ir gerokai sustiprinti rytinį flangą, o Suomiją ir Švediją paskatino apsispręsti dėl prisijungimo prie aljanso.
„Tai pavojingiausia saugumo krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Tai lemiamas saugumo momentas“, – pridūrė jis.
J. Stoltenbergas sakė, kad nors pastaruoju metu V. Putino grasinimų panaudoti branduolinį ginklą sumažėjo, aljansas išlieka „budrus ir nuolat stebės, ką jie daro“.
„Branduolinė retorika, susijusi su galimu branduolinių ginklų panaudojimu, yra neapgalvota ir pavojinga, – sakė NATO vadovas. – Jo tikslas, žinoma, yra atgrasyti nuo paramos Ukrainai, tačiau jam to padaryti nepavyks.“
