Šiaurės Europos kaimynės, reaguodamos į plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, pernai atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas įstoti į NATO.
Visos 30 sąjungininkių pasirašė Suomijos ir Švedijos stojimo protokolus. Beveik visos juos ratifikavo, tačiau Turkija ir Vengrija dar to nepadarė. Jos siekia gauti iš šių dviejų šalių garantijas ir patikinimus. Kad prisijungtų prie Aljanso, Suomija ir Švedija turi gauti oficialų visų NATO narių pritarimą.
NATO būstinėje Briuselyje ketvirtadienį susitinka Šiaurės šalių ir Turkijos atstovai. J. Stoltenbergas šiose derybose tiesiogiai nedalyvauja, tačiau jas organizavo po to, kai praėjusį mėnesį įtikino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną) grįžti prie derybų stalo.
„Tai yra procesas, ir aš nesitikiu, kad jis bus užbaigtas vienu derybų raundu, – susitikimo išvakarėse Stokholme žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. – Tačiau esu įsitikinęs, kad Suomija ir Švedija taps NATO sąjungininkėmis. Tai yra svarbiausias prioritetas.“
Turkija kaltina Švedijos vyriausybę, kad ši pernelyg švelniai elgiasi su grupėmis, kurias Ankara laiko teroristinėmis organizacijomis arba keliančiomis egzistencinę grėsmę, įskaitant kurdų grupuotes, ir piktinasi protestuotojais, sudeginusiais šventąją musulmonų knygą Koraną. Mažiau problemų kyla dėl Suomijos prisijungimo.
Tačiau Švedijos vyriausybė ėmėsi veiksmų. Ketvirtadienį parlamentui pateiktas įstatymo projektas, kuriuo siekiama, kad parama teroristinėms organizacijoms ar dalyvavimas jų veikloje būtų laikomas neteisėta veikla. Balsavimo data dar nepaskelbta.
Briuselyje ketvirtadienio susitikime pradedamas antrasis trišalių derybų raundas. Po pirmojo raundo J. Stoltenbergas Turkijai pasakė, kad, jo nuomone, į jos susirūpinimą keliančius klausimus buvo atsižvelgta ir kad abiem šalims turėtų būti leista nedelsiant prisijungti.
Tačiau R. T. Erdogano, kurio populiarumas nukentėjo dėl vyriausybės veiksmų po vasario 6 dieną įvykusio žemės drebėjimo, po dviejų mėnesių laukia rinkimai, o Švedijos narystės NATO klausimas – primygtinis reikalavimas, kad ji privalo kovoti su ekstremizmu – gali lemti pergalę.
Klausimas dėl Vengrijos
Siekdamas sumažinti politinę įtampą, J. Stoltenbergas stengėsi, kad derybos vyktų tyliai. NATO ketvirtadienį neplanuoja surengti spaudos konferencijos.
Neseniai buvęs Norvegijos ministras pirmininkas taip pat sumenkino abiejų šalių stojimo į NATO vienu metu svarbą. Jis pabrėžė, kad Suomija ir Švedija iš kai kurių sąjungininkių, vadovaujamų JAV, gavo patikinimus, kad jos bus apsaugotos, jei Rusija nusitaikys į jas.
„Neįmanoma įsivaizduoti, kad Suomijai ir Švedijai kiltų karinė grėsmė, o NATO į tai nesureaguotų. Taigi Suomija ir Švedija dabar yra daug saugesnėje, daug geresnėje padėtyje nei prieš kreipiantis“, – trečiadienį sakė J. Stoltenbergas.
Vengrijos pozicija dėl jų narystės nėra tokia aiški. Ilgus mėnesius ji viešai neprieštaravo dėl šių dviejų šalių narystės, tačiau data, iki kurios Vengrijos parlamentas turi ratifikuoti jų stojimo protokolus, yra nuolat nukeliama, ir kol kas neaišku, kada tiksliai įvyks balsavimas.
Šią savaitę Helsinkyje ir Stokholme apsilankė dvi vengrų parlamentarų delegacijos, kurios išreiškė paramą abiejų šalių narystei. Tačiau kai kurie įstatymų leidėjai apkaltino Suomiją ir Švediją „akivaizdžiu melu“ apie demokratijos padėtį Vengrijoje.
Gruodžio mėnesį Europos Sąjunga, kurios narės yra Suomija ir Švedija, kaip ir daugelis NATO sąjungininkių, įšaldė milijardus eurų Budapešto vyriausybei skirtų lėšų, kad apsaugotų bloko biudžetą nuo „teisinės valstybės principų pažeidimų Vengrijoje“.
Vengrijos gynybos ministras Kristofas Szalay-Bobrovniczky (Kristofas Salajus Bobrovnickis) šią savaitę taip pat susitiko su kolegomis iš Švedijos ir Suomijos. Socialiniame tinkle „Twitter“ jis, regis, juos atskyrė, dėkodamas Švedijai „už puikų susitikimą“, bet reikalaudamas „daugiau pagarbos iš Suomijos politikų, o ne neteisingų komentarų“.
Iki birželio mėnesio Šiaurės šalių kaimynių likimas turėtų tapti aiškesnis. Gegužę Turkijoje įvyksiantys rinkimai gali sumažinti Ankaros priešišką nusistatymą. Vengrijos parlamentas šio mėnesio pabaigoje taip pat gali pritarti jų stojimui į Aljansą.
Jei ne, NATO šalių prezidentai ir ministrai pirmininkai gali susidurti su dar viena dramatiška aukščiausiojo lygio susitikimo drama. Liepos 11–12 dienomis Vilniuje jie turės išspręsti dar vieną politinę problemą – susitarti, kas taps J. Stoltenbergo įpėdiniu.
