jensas stoltenbergas

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad yra tikimybė, jog karas Ukrainoje gali tęstis dar kelis mėnesius ar net metus. Jis teigė, kad NATO šalys ir toliau sieks daryti Rusijai ekonominį ir diplomatinį spaudimą.

Po antradienį įvykusių taikos derybų tarp Ukrainos ir Rusijos, pastebima, kad okupantai atitraukia dalį savo karinių pajėgų iš tam tikrų teritorijų. Visgi perspėjama, kad tai nereiškia, jog Rusija nutrauks karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje.

Rusijos karinių laivų įgulos ruošiasi smogti raketomis, pranešė Ukrainos šalies gynybos ministerija.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:54 | Kibernetinė ataka prieš telekomunikacijos bendrovę Ukraina patyrė didelę kibernetinę ataką, o pagrindiniu taikiniu tapo telekomunikacijų paslaugų teikėja „Ukrtelecom“. Visgi tvirtinama, kad situacija buvo neutralizuota ir dedamos visos pastangos, kad paslaugos būtų atnaujintos.

Rusijos kariuomenės vadas penktadienį patvirtino, kad Rusijos kariuomenė sutelks didžiausias karines pajėgas Rytų Ukrainos Donbaso regione siekiant „visiško išlaisvinimo“.  Svarbiausi penktadienio įvykiai: 23:31 | Evakuacija iš Ukrainos miestų  Penktadienį iš Ukrainos miestų humanitariniais koridoriais iš viso buvo evakuota 7 tūkst. 331 žmogus, pranešė aukšto rango Ukrainos pareigūnas. Ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshchuk sakė, kad 2 tūkst.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės ketvirtadienį viršūnių susitikimuose Briuselyje didino spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, perspėdamos Maskvą, jog kuo ilgiau tęsis karas, tuo brangiau jis jai kainuos. Vašingtonas pristatė naujas sankcijas Rusijos įstatymų leidėjams ir gynybos bendrovėms, taip pat aptarė Didžiojo septyneto (G-7) pastangas suspenduoti Rusijos narystę tarptautinėse organizacijose bei įšaldyti jos aukso rezervą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažadėjo asmeninį prioritetinį dėmesį Aljanso rytinio sparno stiprinimui, sako Lietuvos prezidentas. Po neeilinio NATO viršūnių susitikimo Briuselyje Gitanas Nausėda žurnalistams teigė, kad pavyko pasiekti įsipareigojimo, jog dar iki susitikimo Madride birželį bus imtasi žingsnių stiprinti NATO sienų apsaugą Rytų Europoje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas didins savo apsaugos nuo cheminių ir branduolinių ginklų pajėgumus, augant susirūpinimui, kad Rusija gali panaudoti tokią ginkluotę Ukrainoje. Pasak J. Stoltenbergo, NATO lyderiai per Briuselyje vykusį viršūnių susitikimą sutarė siųsti Ukrainai įrangą, skirtą padėti šaliai apsisaugoti nuo potencialių cheminių atakų.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas stiprina savo pajėgų Rytų Europoje cheminę ir branduolinę apsaugą, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsiverždamas į Ukrainą padarė „didelę klaidą“, Aljanso lyderiams susirinkus aptarti rytinio sparno gynybos. „Prezidentas Putinas padarė didelę klaidą – pradėjo karą su nepriklausoma suverenia valstybe. Jis neįvertino Ukrainos žmonių stiprybės, Ukrainos žmonių drąsos ir jos ginkluotųjų pajėgų“, – prieš viršūnių susitikimą Briuselyje sakė J. Stoltenbergas.

Praėjo lygiai mėnuo nuo to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. JAV prezidentas Joe Bidenas pradeda vizitą Europoje ir susitikimą su aukščiausiais žemyno lyderiais. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius.

Kubanėje (Rusija) buvo atleisti iš darbo 12 vidaus kariuomenės („Nacgvardija“) pareigūnų, kurie atsisakė vykti į „spec. operaciją“ Ukrainoje. Negana to, pareigūnai nusprendė į teismą paduoti ir pačią valstybę. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:52 | Kanada plečia sankcijas Rusijai Pasak Kanado premjero biuro atstovų, naujosios sankcijos bus taikomos 160 Rusijos parlamento narių ir tam tikrų prekių bei technologijų eksportui į Rusiją. Kanada taip pat skirs 50 mln.

NATO lyderiai ketina susitarti dėl papildomos paramos Ukrainai dėl cheminių ir branduolinių grėsmių, šaliai kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, trečiadienį pranešė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad per viršūnių susitikimą NATO šalių lyderiai ketina susitarti dėl svarbių naujų karinių pajėgų dislokavimo rytiniame flange, reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje. „Tikiuosi, kad lyderiai susitars stiprinti NATO pozicijas visose srityse ir gerokai padidins pajėgas rytinėje Aljanso dalyje, sausumoje, ore ir jūroje.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) sakė, kad NATO lyderių šios savaitės susitikime didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas tam, kaip užtikrinti ugnies nutraukimą Ukrainoje, o ne vien sankcijoms ir atgrasymui. „Svarbiausias visų tikslas turėtų būti ugnies nutraukimas, – antradienį Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) susitikimo Pakistane kuluaruose sakė M. Cavusoglu turkų žurnalistams. – Tai turėtų būti šiuo metu vykstančio karo sustabdymas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad yra įrodymų, jog Rusijos kariuomenė naudoja kasetinius sprogmenis.  Per spaudos konferenciją J. Stoltenbergas žurnalistams teigė, kad yra įrodymų apie kasetinių bombų naudojimą, rašo CNN.  Būtent šis naudojamas ginklas gali aplinkoje paskleisti daugybę daug mažesnių sprogmenų.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasmerkė Rusijos „beatodairiškumą“ dėl Ukrainos atominės elektrinės apšaudymo ir pareikalavo Maskvos nutraukti karą prieš savo kaimynę. „Naktį taip pat matėme pranešimų apie ataką prieš atominę elektrinę. Tai tik parodo šio karo beatodairiškumą ir jo užbaigimo svarbą, taip pat visų Rusijos karių išvedimo ir sąžiningumo diplomatinėse pastangose svarbą“, – sakė J. Stoltenbergas prieš susitikimą su Vakarų šalių užsienio reikalų ministrais.

Jungtinės Valstijos ir Europa turi „laikytis išvien“ atsakydamos į Rusijos karinę agresiją ir „grėsmingą retoriką“, sekmadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir pabrėžė, kad Aljansas „nenori karo“. „NATO nenori karo su Rusija, nesiekiame konfrontacijos“, – sakė jis britų transliuotojui BBC. „Esame gynybinis aljansas, tačiau turime užtikrinti, kad nebūtų vietos nesusipratimams, apsiskaičiavimams dėl mūsų gebėjimo ginti ir apsaugoti sąjungininkus“, – pridūrė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį telefonu kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru, siekiant išvengti Maskvos invazijos į Ukrainą. Savaitgalį iš vis labiau apšaudomų regionų prie kovų su Rusijos remiamais separatistais fronto linijos buvo evakuojami civiliai gyventojai, o Kijevas šeštadienį pranešė, kad per ataką žuvo du Ukrainos kariai – pirmosios konflikto aukos per daugiau nei mėnesį.

NATO perkelia savo darbuotojus iš Ukrainos sostinės Kijevo į Lvivą, esantį šalies vakaruose, ir į Belgijos sostinę Briuselį dėl jų saugumo, šeštadienį pranešė vienas Aljanso pareigūnas. „Mūsų personalo saugumas yra svarbiausias dalykas, todėl darbuotojai buvo perkelti į Lvivą ir Briuselį. NATO biurai Ukrainoje ir toliau veikia“, – naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas, nenurodydamas, kiek darbuotojų perkeliama. Ukraina nėra NATO narė, o Aljansas ten neturi jokių pajėgų.

Europos Sąjunga skelbia pastebimai suaktyvėjusį „manipuliavimą“ informacija, siekiant paremti išgalvotus pretekstus kariniam eskalavimui Ukrainoje, šeštadienį perspėjo Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis). „ES labai susirūpinusi, kad surežisuoti įvykiai... gali būti panaudoti kaip pretekstas galimam kariniam eskalavimui“, – sakoma J. Borrellio pareiškime bloko vardu.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pasveikino Rusijos užuominas, kad jis pasirengusi diplomatinėmis priemonėmis spręsti krizę dėl Ukrainos, bet pabrėžė nematąs jokių ženklų, kad Maskva pradėtų atitraukti savo karius nuo kaimyninės šalies sienos. „Yra ženklų iš Maskvos, kad diplomatija turėtų būti tęsiama, tai suteikia pagrindo atsargiam optimizmui. Tačiau kol kas nepastebėjome jokių deeskalacijos ženklų vietoje“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį įspėjo, kad iškilo reali naujo ginkluoto konflikto Europoje grėsmė, ir Aljansui, ir Rusijai didinant savo karių skaičių prie Ukrainos. Maskva prie Ukrainos sienos sutelkė per 100 tūkst. karių, o Vakarų lyderiai, baimindamiesi Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, bando derėtis su Rusija. Šią savaitę į Rumuniją atvyksta 1 tūkst. papildomų JAV karių, turinčių pastiprinti NATO rytinį sparną.

Kai darbą baigiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas vėliau šiais metais sugrįš į gimtąją Norvegiją vadovauti jos centriniam bankui, Aljansui reikės naujo vadovo ir pirmą kartą šį postą tikriausiai užims moteris. Septynis dešimtmečius galingai Vakarų karinei koalicijai vadovavo vyrai iš Vakarų Europos, bet dabar daug stebėtojų tikisi, kad 30 valstybių grupė išsirinks moterį, galbūt net iš rytinio flango.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Rusija tebetelkia savo pajėgas aplink Ukrainą ir kad Baltarusijoje šiuo metu dislokuota daugiausiai rusų karių ir karinės įrangos per pastaruosius tris dešimtmečius. Maskvoje ir Kijeve laukiama tolesnių aukšto lygio diplomatinių susitikimų, tvyrant dideliam netikrumui dėl Kremliaus ketinimų.

NATO nepriims Rusijos reikalavimų išvesti savo karius iš šalių, įstojusių į Aljansą nuo 1997 metų, nes negali sau leisti turėti „antrarūšių“ narių, sekmadienį pareiškė organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Negalime sutikti su tuo, kad nuo 1997 metų prisijungusiose šalyse nebūtų NATO pajėgų. Juk tokiu atveju pusė mūsų narių liktų neapsaugotos“, – sakė jis Kanados transliuotojui CBC.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pentadienį atmetė Rusijos reikalavimą, kad Vakarų šalys atšauktų savo kvietimą Ukrainai įstoti į Aljansą. „NATO ryšį su Ukraina spręs 30 NATO sąjungininkių ir Ukrainai – niekas kitas“, – J. Stoltenbergas pareiškė per bendra spaudos konferenciją su Vokietijos naujuoju kancleriu Olafu Scholzu.

 Į Lietuvą atvyksta NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Jie sekmadienį susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, ketvirtadienį pranešė Prezidentūra. Su NATO ir EK vadovais bus aptarta saugumo situacija regione bei dėl Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomos hibridinės atakos susidariusi padėtis Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje.

Rusija šiuo metu nekelia tiesioginės karinės grėsmės Baltijos šalims, trečiadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Nepaisant reikšmingo Rusijos agresyvumo didėjimo, šiuo metu tiesioginės karinės grėsmės Baltijos šalims nėra“, – duodamas interviu Estijos visuomeniniam transliuotojui ERR sakė Aljanso vadovas. Vis dėlto jis perspėjo, kad Maskvos elgesys kelia didelį nerimą ir turi būti atidžiai stebimas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino neprieštaraująs idėjai dėl glaudesnės Europos Sąjungos integracijos gynybos srityje, tačiau įspėjo, jog europinės struktūros neturi dubliuoti Šiaurės Atlanto aljanso funkcijų. „Europai reikia naujų galimybių gynybos srityje, o ne naujų struktūrų“, – sakė J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją po NATO gynybos ministrų susitikimo.

Šiaurės Atlanto aljansas išlieka atviras dialogui su Maskva, taip pat ir per Rusijos ir NATO Tarybą, nepaisant Maskvos sprendimo uždaryti savo misiją prie NATO, trečiadienį pareiškė organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Mes apgailestaujame dėl to sprendimo, kuris neprisideda prie dialogo ir tarpusavio supratimo“, – sakė J. Stoltenbergas NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse. „Tačiau NATO politika išlieka nepakitusi.

 NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas turėjo imtis veiksmų prieš aktyvėjančią Rusijos „žalingą veiklą“, blokui atėmus akreditaciją iš aštuonių Rusijos misijos prie Aljanso narių.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad parama lygiagrečiai vien Europos šalių tarpusavio gynybos organizacijai gali suskaldyti ir susilpninti Atlanto aljansą.

NATO užsienio reikalų ministrai penktadienį surengs vaizdo konferenciją, kad aptartų Afganistane besivystančią padėtį ir žingsnius, kurių Aljansas galėtų imtis, informavo bloko vadovas Jensas Stoltenbergas. „Šį penktadienį, rugpjūčio 20 dieną, sušaukiau NATO užsienio reikalų ministrų nepaprastąjį virtualų susitikimą, kad būtų tęsiamas mūsų glaudus koordinavimas ir aptartas mūsų bendras požiūris dėl Afganistano“, – sakoma trečiadienį per „Twitter“ paskelbtoje J. Stoltenbergo žinutėje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pripažino, kad Aljansą nustebino itin staigi Talibano pergalė Afganistane, bet pridūrė, kad dėl šios „tragedijos“ tenka kaltinti šalies lyderius. „Galiausiai Afganistano politinė vadovybė nesugebėjo pasipriešinti Talibanui ir pasiekti taikų sprendinį, kurio itin troško afganistaniečiai, – kalbėjo jis. – Ši Afganistano vadovybės pergalė atvedė prie mūsų šiomis dienomis stebimos tragedijos.

NATO penktadienį rengia skubų susitikimą dėl prastėjančios saugumo padėties Afganistane, JAV pranešus apie planus ten pasiųsti tūkstančius karių evakuoti ambasadų darbuotojus ir kitus savo piliečius, pranešė diplomatiniai ir oficialūs šaltiniai. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas vadovaus diskusijoms su 30 sąjungininkių atstovais. Susitikimas prasidės 15 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku. Vieno šaltinio teigimu, per jį bus aptariami evakuacijos iš Afganistano planai.

Per viršūnių susitikimą Briuselyje NATO patvirtino, kad organizacijos durys yra atviros Ukrainai ir Sakartvelui, pirmadienį sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Komunikate, šiandien priimtuose sprendimuose mes patvirtinome savo sprendimus, kad NATO durys yra atviros, pagal Bukarešte 2008 metais [priimtą] sprendimą. Taip pat [patvirtinome], kad.

Premjerė Ingrida Šimonytė Briuselyje susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą įvykęs premjerės pokalbis su J. Stoltenbergu neapsiėjo be situacijos Baltarusijoje aptarimo. I Šimonytė pabrėžė, kad spaudimas Minsko režimui turi tęstis ir tvirtino, kad saugumo situacija regione prastėja.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu telefonu aptarė situaciją Baltarusijoje. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, pokalbio dalyviai konstatavo, kad po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijos prezidento rinkimų, kurių rezultatai buvo „akivaizdžiai suklastoti“, prasidėję taikūs šalies gyventojų protestai yra malšinami brutalia jėga, dėl kurios keletas tūkstančių protestuotojų buvo suimti, kalėjimuose prieš juos naudojamas smurt...

NATO tiria Viduržemio jūroje įvykusį incidentą, Paryžiui paskelbus apie „ypač agresyvius“ Turkijos fregatų veiksmus prieš Prancūzijos karinio jūrų laivyno laivą, dalyvaujantį NATO misijoje, ketvirtadienį pranešė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Užtikrinome, kad NATO karinės valdžios institucijos ištirtų šį įvykį, kad būtų aiškiau, kas nutiko“, – po vaizdo ryšiu vykusio Aljanso gynybos ministrų susitikimo sakė NATO vadovas.

Sakartvelo tarnybos ketvirtadienį apkaltino Rusijos karinę žvalgybą surengus didelio masto kibernetinę ataką prieš Tbilisio vyriausybę ir privačias organizacijas, siekiant destabilizuoti kaimyninę valstybę. Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė išreiškė palaikymą Tbilisio pozicijai ir griežtai pasmerkė numanomus Rusijos veiksmus pernai spalį. Tačiau vienas aukšto rango Rusijos diplomatas šiuos kaltinimus atmetė.

NATO vadovas šeštadienį atmetė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimus surengti Europos „strateginį dialogą“ dėl Prancūzijos branduolinių ginklų vaidmens, pareiškęs, jog „išbandyta ir patikrinta“ atgrasymo priemonė jau yra įdiegta. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažymėjo, kad Europa jau yra saugi po ilgą laiką egzistuojančiu ir efektyviu branduoliniu skėčiu, kurį užtikrina JAV ir Didžiosios Britanijos branduoliniai ginklai.

NATO antradienį paskelbė, kad išves iš Irako „dalį karių“ dėl toje šalyje padidėjusio pavojaus po JAV įvykdyto iraniečių generolo nužudymo, po kurio pasigirdo grasinimų keršyti. Išvedimas bus laikinas, bet „mūsų karių saugumas yra visų svarbiausias“, sakoma vieno NATO pareigūno pareiškime.

NATO įšaldė savo mokymo misijas Irake, šeštadienį pranešė vienas Aljanso atstovas, JAV nukovus įtakingą Irano generolą Qasemą Soleimani. Irake dislokuotos NATO pajėgos, turinčios kelis šimtus karių, apmoko šalies saugumo pajėgas Bagdado vyriausybės prašymu, siekiant užkirsti kelią džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“ sugrįžimui.

 Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Baltijos šalys ir Lenkija gavo Turkijos vadovo Recepo Tayyipo Erdogano principinį politinį pritarimą neblokuoti atnaujinto jų gynybos plano, bet pripažįsta, kad NATO techniniu lygiu trukdžių dar gali iškilti. „Politiniu lygiu yra pasiektas rezultatas. Techniniu lygiu, žinoma, dar ten bus visokiausių galbūt ir mėginimų šiek tiek komplikuoti procesą“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas puolė kritikuoti NATO, pareiškęs, kad aljansas atsidūrė „mirusių smegenų“ stadijoje. Jis įsitikinęs, kad aljansas neteisingai sureagavo į turkų operacijos Sirijoje pradžią ir, kad NATO iš esmės nepakankamai aktyvi strateginiu lygiu. Prancūzų lyderio mintis kritikavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas paskirtas NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju organizaciniam valdymui. „Tikiuosi, jog mano globali patirtis privačiame ir viešajame sektoriuje padės įgyvendinti reikalingus pokyčius NATO ir sustiprinti Aljansą – svarbiausią Lietuvos saugumo garantą“, – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime cituojamas G. Jeglinskas. Tai pirmas kartas, kai NATO vadovybėje pradeda dirbti Lietuvos atstovas.

Rusija ir NATO nuolat kalba apie dialogo būtinybę. Tačiau kol kas tai daugiau tik žodžiai. Iš tiesų abi pusės keičiasi kaltinimais dėl agresyvių veiksmų, kurias vadina atsakomosiomis priemonėmis. NATO yra išgryninusi ir toliau tobulina visą priemonių kompleksą. Karinės pratybos šalia Rusijos sienų – tik viena iš šios strategijos dalių, rašoma BBC.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nurodė, kad Aljansas pirmąkart per kelis pastaruosius dešimtmečius keičia savo karinę strategiją, reaguodama į didėjančią Rusijos branduolinę grėsmę.

Kinijos telekomunikacijų milžinė „Huawei“ yra pasirengusi pasirašyti „nešnipinėjimo“ susitarimą su įvairiomis šalimis, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK), antradienį pranešė bendrovės valdybos pirmininkas, NATO vadovui pareiškus, kad JK turi užtikrinti mobiliojo ryšio tinklų saugumą. Liang Hua apsilankė Jungtinėje Karalystėje, kurios vyriausybė svarsto, kokią riziką keltų leidimas Kinijos bendrovei plėtoti 5G infrastruktūrą.