Svarbiausi penktadienio įvykiai:
23:31 | Evakuacija iš Ukrainos miestų
Penktadienį iš Ukrainos miestų humanitariniais koridoriais iš viso buvo evakuota 7 tūkst. 331 žmogus, pranešė aukšto rango Ukrainos pareigūnas.
Ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshchuk sakė, kad 2 tūkst. 800 žmonės privačiu transportu paliko apgultą Mariupolio miestą.
23:20 | D. Trumpo dukra teikia humanitarinę pagalbą Ukrainos gyventojams
Donaldo Trumpo dukra Ivanka paskelbė kad per keletą dienų Kyjivo, Sumų ir Lvivo teritorijų gyventojai sulaukė humanitarinės pagalbos.
Donald Trump's daughter Ivanka announced the transfer of humanitarian aid to #Kyiv, #Sumy and #Lvov. pic.twitter.com/XqaU1LLmJP
REKLAMAREKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) March 25, 2022
22:56 | Bendras dujų pirkimas
Europos Sąjungos viršūnių susitikime buvo nuspręsta dėl bendro dujų pirkimo, kad šalys tarpusavyje nekonkuruotų dėl dujų rinkos, sako Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen
22:19 | Rusija perkelia kariuomenę iš Gruzijos į Ukrainą
Rusija perkelia dalį kariuomenės į Ukrainą iš okupuotų Gruzijos teritorijų, praneša CNN, remdamasi Pentagono pareigūno informacija.
Teigiama, kad JAV matė tam tikrą karių skaičiaus judėjimą iš Gruzijos.
Primename, kad Rusija į Gruzijos teritorijas įsiveržė 2008 metais.
⚡️CNN: Russia moving troops into Ukraine from occupied territories in Georgia.
CNN reported citing an unnamed Pentagon official that the U.S. had seen “movement of some number of troops from Georgia.” Russia invaded Georgia in 2008.REKLAMAREKLAMA— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) March 25, 2022
21:58 | Černobylio atominėje elektrinėje nevyksta darbuotojų rotacija
Ukraina informavo Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA), kad Černobylio atominėje elektrinėje nuo kovo 21 dienos nevyksta jokia techninių darbuotojų rotacija.
Apie tai penktadienį pranešė JT branduolinės energetikos priežiūros institucija.
21:25 | Ukraina bando atgauti Chersoną
Nors Pentagono pareigūnas teigė, kad Ukrainos kariuomenei ginant savo teritoriją Rusija vis labiau praranda okupuoto Chersono miesto kontrolę, vietos gyventojai tikina, kad miestą vis dar aktyviai kontroliuoja okupantai.
Chersonas buvo vienas pirmųjų didelių miestų, kurį pavyko užimti okupantams.
21:08 | Pranczūijos prezidentas planuoja pokalbį su V. Putinu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį tikisi pakalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu artimiausiu metu.
Pranešama, kad su V. Putinu bus bandoma kalbėtis dėl huminitarinių operacijų, siekiant evakuoti Mariupolio gyventojus.
20:49 | Apie 600 žmonių galimai išgyveno Rusijos įvykdytą ataką
Mariupolio mero patarėjas teigė, kad apie 600 žmonių galimai išgyveno kovo 16 d. Rusijos įvykdyta išpuolį, kai buvo subombarduotas dramos teatras, rašo CNN.
Kiek anksčiau pranešta, kad mažiausiai 300 žmonių per okupantų išpuolį žuvo.
Iš viso Mariupolio dramos teatre slėpėsi apie 1,3 tūkst. žmonių.
20:27 | J. Bidenas Lenkijoje aplankė karius, susipažins su pagalbos ukrainiečiams organizacijomis
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį aplankė Lenkijoje netoli sienos su Ukraina dislokuotus amerikiečių karius ir ketina iš arti susipažinti su organizacijomis, teikiančiomis humanitarinę pagalbą milijonams ukrainiečių, kurie bėga nuo Rusijos invazijos jų tėvynėje.
Pirmiausia J. Bidenas aplankė JAV kariuomenės 82-osios oro desanto divizijos narius, apsilankė kariams įrengtoje kirpykloje ir valgykloje, kur drauge su kariais vaišinosi pica. Amerikiečiai tarnauja kartu su Lenkijos kariais.
Penktadienio popietę jo lėktuvas nusileido Žešuvo, didžiausio pietryčių Lenkijos miesto, kuriame dislokuota dalis JAV karių, oro uoste.
Bendraudamas su kariais J. Bidenas pasidalijo linksma istorija apie tai, kaip lankė savo sūnų Beau, kai šis buvo dislokuotas Bagdade, pasivadinusį motinos mergautine pavarde, kad neatkreiptų į save dėmesio. B. Bidenas mirė nuo smegenų vėžio 2015-aisiais.
Lenkijoje prezidentas juokais pašiepė vieną karį dėl jo standartinio trumpo kirpimo ir rimtai pagyrė karius.
„Jūs esate geriausios kovinės pajėgos pasaulyje, ir tai nėra hiperbolė“, – prieš atsisėsdamas ant sulankstomos kėdės pavalgyti kartu su kariais sakė J. Bidenas.
20:05 | Rusija paleido raketas į Ukrainos oro vadovybės pajėgų teritoriją
Ukrainos kariuomenės oro pajėgos pranešė, kad Rusijos okupantai paleido raketas oro pajėgų vadovybės teritorijoje Vinicoje.
Pranešama, kad iš viso buvo paleistos 6 sparnuotosios raketos, kai kurias iš paleistų raketų numušė Ukrianos oro gynybos sistemos, likusios raketos rėžėsi į keletą pastatų ir suniokojo infrastruktūrą.
❗️#Ukrainian Air Force: #Russian invaders launched a missile attack on the territory of Air Force Command in #Vinnitsa
A total of 6 cruise missiles were fired. Some of them shot down air defense. The rest hit several structures causing significant damage to the infrastructure. pic.twitter.com/hsS49Ns12BREKLAMAREKLAMAREKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) March 25, 2022
„Šiandien apie 16 val. 30 min. Rusijos okupantai sudavė raketinį smūgį Vinycios oro pajėgų vadavietės teritorijai“, – platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
19:30 | Kataras toliau tieks dujas Europai
Kataro energetikos ministras, komentuodamas Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, teigė, kad Europai ir toliau bus tiekiamos dujos.
Be to, priduriama, kad verslo požiūriu Kataras nesirinks, kurią pusę palaikyti.
19:24 | Prancūzija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl „nepriimtinų“ karikatūrų
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių ir pareiškusi jam protestą dėl „nepriimtinų“ Maskvos ambasados Paryžiuje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtų žiaurių karikatūrų, vaizduojančių Europą ir Jungtines Valstijas.
„Šios publikacijos yra nepriimtinos“, – sakė ministerijos atstovas spaudai apie dvi ketvirtadienį paskelbtas ir dabar jau ištrintas tviterio žinutes.
„Šiandien tai aiškiai pasakėme ambasadoriui. Dedame daug pastangų, kad išlaikytume reiklų dialogo su Rusija kanalą, ir šie veiksmai yra visiškai netinkami“, – pridūrė atstovas.
Vienoje karikatūroje, pavadintoje „Europos solidarumas veiksme“, matyti eilė klūpančių žmonių, įvardytų kaip Europos Sąjungos valstybės narės, laižančių nuogus sėdmenis grėsmingai atrodančiam dėdės Semo personažui.
Kitoje matomi du gydytojai baltais chalatais ir kepurėmis su JAV ir ES ženklais, švirkščiantys kaip zombis pavaizduotai „Europos“ figūrai švirkštais su užrašais „Rusofobija“, „Neonacizmas“, „Sankcijos“, taip pat „Atšaukti kultūrą“ ir „Covid“.
19:02 | J. Stoltenbergas: NATO negali leisti atsirasti „saugumo vakuumui“ Arktyje
NATO negali leisti, kad Arktyje, kur Aljansas mato „augančią strateginę konkurenciją“ iš Rusijos ir Kinijos pusės, susidarytų saugumo vakuumas, penktadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Negalime sau leisti saugumo vakuumo Tolimojoje Šiaurėje. Tai gali paskatinti Rusijos ambicijas, pastatyti į pavojų NATO ir sukelti apsiskaičiavimų bei nesusipratimų riziką“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Taip pat matome padidėjusį Kinijos susidomėjimą šiuo regionu. Kinija apibrėžė save kaip Arkties regionui artimą valstybę ir siekia čia įsitvirtinti“, – pridūrė jis.
J. Stoltenbergas tokius komentarus išsakė lankydamasis Bardufoso bazėje Norvegijos šiaurėje, kur Aljansas vykdo plataus masto karines pratybas „Cold Response“ (Šaltas atsakas).
Kaip per spaudos konferenciją nurodė NATO vadovas, pastaraisiais metais Maskva padidino savo karinį aktyvumą Arktyje – modernizuoja savo dabartines bazes ir stato naujas. Pasak J. Stoltenbergo, tokiu būdu Rusija siunčia aiškų signalą, kad ketina tapti dominuojančia veikėja šiame regione.
18:30 | Žuvo Rusijos kariuomenės pulkininkas
Penktadienį pranešta, kad žuvo Rusijos kariuomenės pulkininkas Medvečekas. Vakarų pareigūnai tvirtina, kad armijos vadą pražudė Rusijos kariai.
Kaip teigia Vakarų pareigūnai, 37-ajai motorinių šaulių brigadai vadovavęs pulkininkas Medvečekas buvo tyčia pervažiuotas savo karių dėl patiriamų didelių nuostolių karo fronte, rašo „Sky News“.
„Manome, kad vadą nužudė jo paties kariai dėl didelių nuostolių“, – teigia pareigūnas.
18:21 | Joe Bidenas neatsistebi ukrainiečių drąsa: moterys, jaunuoliai stovi prieš prakeiktą rusų tanką
JAV prezidentas Joe Bidenas, penktadienį kalbėdamas su JAV kariais Lenkijoje, gyrė Ukrainos civilių drąsa, pasirpiešinimą Rusijos kariuomenei.
J. Bidenas, kalbėdamas su JAV kariais, teigė, kad šiuo metu pasaulyje vyksta kova tarp demokratijos ir oligarchų, o Rusijos sukeltas karas Ukrainoje prilygsta naujam lūžio taškui, rašo CNN.
Be to, J. Bidenas neslėpė susižavėjimo ukrainiečių drąsa ir teigė, kad ukrainiečiai yra „neįtikėtini“.
„Pažiūrėkite, kaip jie žengia pirmyn... Moterys, jaunuoliai, stovintys priešais prakeiktą tanką, tik sako: „Aš neišeinu. Aš saugoju savo teritoriją. Jie neįtikėtini“, – kalbėjo J. Bidenas.
Joe Biden met in #Rzeszow with the #US military stationed there and ate pizza with them. pic.twitter.com/gKY9vga2qE
— NEXTA (@nexta_tv) March 25, 2022
17:48 | Ukraina: derybos su Rusija yra „labai sunkios“
Ukraina penktadienį pareiškė, kad derybos su Rusija yra „labai sunkios“, taip pat pasižadėjo nenusileisti dėl savo reikalavimų, praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Maskvos invazijos pradžios.
„Derybų procesas yra labai sunkus, – sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. – Ukrainos delegacija užėmė tvirtą poziciją ir neatsisako savo reikalavimų. Visų pirma reikalaujame paliaubų, saugumo garantijų ir Ukrainos teritorinio vientisumo.“
Tuo metu Rusija penktadienį pareiškė, kad per derybas nepasiekta jokios pažangos pagrindiniais politiniais klausimais.
„Dabar pozicijos dėl antraeilių klausimų suartėja, tačiau pagrindiniais politiniais klausimais mes faktiškai trypčiojame vietoje“, – žurnalistams sakė Kremliaus padėjėjas Vladimiras Medinskis; jo žodžius citavo rusų naujienų agentūros.
17:04 | Rusijos planai Ukrainoje stringa
Rusijos kariuomenės vadas penktadienį patvirtino, kad Rusijos kariuomenė sutelks didžiausias karines pajėgas Rytų Ukrainos Donbaso regione siekiant „visiško išlaisvinimo“, rašo BBC.
Rusijos kariuomenė penktadienį paskelbė, kad pirmasis jos kampanijos etapas baigėsi. Pasak Maskvos, dabar kariai sutelks dėmesį į rusakalbio Ukrainos rytinio Donbaso regiono „išlaisvinimą“.
Rusijos valstybinių naujienų agentūros atskleidė, kad Rusija gali nuo šiol mažinti užsibrėžtus karinius tikslus. Pagrindinė to priežastis – stiprus Ukrainos kariuomenės pasirpiešinimas šiaurinėje dalyje ir aplink Kyjivą.
16:55 | Lvive girdimos sirenos
Penktadienio popietę (vietos laiku) Vakarų Ukrainos mieste Lvive pasigirdo sirenos, praneša CNN.
Teigiama, kad sirenos buvo girdimos apie 4–5 minutes.
Lvivas yra maždaug 70 kilometrų nutolęs nuo sienos su Lenkija.
16:49 | Rusijos kariuomenės problemos nesibaigia: naudojami ginklai dažnai turi gedimų
Pasak JAV gynybos pareigūno, Rusijos oro pajėgoms pradeda trūkti sparnuotojų raketų, todėl yra tam tikrų ženklų, kad okupantai stengiasi taupyti šio tipo ginklus.
Be to, priduriama, kad Rusijos kariuomenės paleidžiamos raketos, ypač sparnuotosios, dažnu atveju būna defektuotos. Gedimų rodiklis svyruoja nuo 20 proc. iki 60 proc., priklausomai nuo ginklo tipo ir karinės misijos.
Skelbiama, kad Rusijos kariuomenė patiria stiprų Ukrainos karių pasipriešinimą, susiduria su logistinėmis problemomis, okupantams trūksta maisto.
16:26 | A. Dudą skraidinęs lėktuvas buvo priverstas leistis avariniu būdu
Lenkijos prezidentūros Tarptautinės politikos biuro vadovas Jakubas Kumochas penktadienį informavo, kad prezidentą Andrzejų Dudą (Andžejų Dudą) skraidinantis lėktuvas buvo priverstas leistis avariniu būdu.
„Lėktuvas grįžo į Varšuvą, – pridūrė jis. Pareigūną cituoja Lenkijos radijas.
Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovas pranešė, kad valstybės vadovas jau kitu orlaiviu vyksta į Jesionką netoli Žešuvo. Į šį netoli Ukrainos sienos esantį miestą neseniai atvyko JAV prezidentas Joe Bidenas.
#US President Joe Biden Arrives in #Rzeszow
— NEXTA (@nexta_tv) March 25, 2022
Here he will meet with #Polish President Andrzej Duda. pic.twitter.com/P0Vxx0ld3f
16:10 | Rusija praneša apie savo karių mirtis Ukrainoje: tai padarė tik 2 kartą nuo invazijos pradžios
Nors Rusijos pradėtas karas Ukrainoje trunka jau daugiau kaip mėnesį, Kremlius tik antrą kartą per visą laikotarpį viešai paskelbė, kiek šalies karių galėjo žūti karo lauke. Tiesa, Rusijos pateikti skaičiai neatitinka oficialių duomenų, kuriuos skelbia tiek Ukraina, tiek Vakarų valstybės.
„The Guardian“, remdamasi Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, teigia, kad Rusijos gynybos ministerija viešai pripažino, jog nuo vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ pradžios Ukrainoje neva žuvo 1 tūkst 351 rusų kariai, dar 1,5 tūkst. buvo sužeisti.
Duomenis apie žuvusius rusų karius karo lauke Rusija, praėjus daugiau kaip mėnesiui, pateikė tik antrą kartą.
Visgi NATO atstovai trečiadienį pranešė, kad nuo invazijos pradžios Ukrainoje apie 40 tūkst. Rusijos karių žuvo, buvo sužeisti ar pateko į nelaisvę.
Kaip teigiama Aljanso pranešime, per paskutines keturias karo savaites dėl stringančio okupantų plano žuvo nuo 7 iki 15 tūkst. Rusijos karių.
Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad Kremlius tęs pradėtą karą Ukrainoje tol, kol pasieks prezidento Vladimiro Putino užsibrėžtus tikslus.
15:34 | J. Bidenas atvyko į netoli Ukrainos sienos esantį Lenkijos miestą
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį atvyko į pietrytinį Lenkijos Žešuvo miestą, apie 100 km nutolusį nuo sienos su Ukraina.
J. Bidenas susitiks su regione dislokuotais JAV kariais ir nevyriausybinių organizacijų, padedančių nuo Rusijos invazijos bėgantiems Ukrainos pabėgėliams, atstovais.
15:20 | JAV „neturi jokių ketinimų“ panaudoti cheminius ginklus – Baltieji rūmai
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos jokiomis aplinkybėmis neketina panaudoti cheminių ginklų, net jei Rusija juos panaudotų Ukrainoje.
„Jei Rusija panaudos cheminį ginklą, teks sumokėti didelę kainą. Ir aš nieko daugiau nesakysiu, išskyrus tai, kad Jungtinės Valstijos neturi jokių ketinimų panaudoti cheminius ginklus, jokiomis aplinkybėmis“, – sakė jis žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“.
14:59 | Putinas piktinasi „Vakaruose draudžiama Rusijos kultūra“ ir Holivudo filmais
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau tęsia propagandinę Kremliaus liniją, kad Vakarai engia rusus dėl jų etninės kilmės. Maža to, apkaltino kultūros cenzūra, tačiau pavyzdžių nepateikė.
„Vakaruose draudžiami Rusijos rašytojai ir knygos, tačiau mūsų šalyje to įsivaizduoti neįmanoma – pas mus nėra vietos etninei neapykantai“, – aiškino V. Putinas, prilyginęs „Vakarų puolimą prieš Rusijos kultūrą“ su Hitlerio Vokietija.
Labiausiai Rusijos režimo vadovui nepatiko tai, kaip Vakaruose yra aiškinami Antrojo pasaulinio karo įvykiai. Pavyzdžiui, jis piktinosi tuo, kaip „Holivudas ir japonų vadovėliai iškreipia Antrojo pasaulinio karo faktus“.
Ukrainos taikius gyventojus bombarduojančios Rusijos prezidentas išreiškė viltį, kad „per kultūrą teisybė apie Rusiją prasimuš sau kelią į pasaulį“.
14:16 | JAV: Kinija kol kas nesuteikia Rusijai karinės pagalbos
JAV šiuo metu nemato, kad Kinija būtų suteikusi karinę pagalbą Rusijai ar padėjo išvengti Vakarų sankcijų, skelbiama JAV finansų ministerijos pranešime.
Taip pat pažymima, kad šiuo metu „nėra teisinga“ įvedinėti Kinijai sankcijas.
14:11 | Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas abejoja, ar Ukrainą užpuolęs Putinas sugebės sustoti
Panašu, kad jis padvigubino statymus ir nori Ukrainos miestams padaryti tai, ką padarė Groznui. Tuo pačiu, pasak Johnsono, Ukraina laimės, nors tai padaryti nebus lengva.
„Tam tikra prasme Putinas jau patyrė nesėkmę, nes neturėjo supratimo, kad ukrainiečiai ketina kovoti. Jis visiškai neteisingai suprato, kas yra Ukraina. Jis negali suvaldyti Ukrainos, ta prasme jis negali laimėti“, – sakė B. Johnsonas.
13:57 | S. Lavrovas: Rusija susiduria su Vakarų jai paskelbtu „totaliniu karu“
usijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad Rusija išgyvena Vakarų jai paskelbtą visuotinį karą.
„Mums paskelbtas tikras hibridinis, totalinis karas“, – sakė jis viename susitikime.
S. Lavrovo teigimu, šio karo tikslas yra „sunaikinti, sugriauti, suardyti, pasmaugti Rusijos ekonomiką ir Rusiją apskritai“.
13:44 | Rusija neigia panaudojusi baltojo fosforo bombas
Rusija penktadienį pareiškė, kad „niekada“ nepažeidė tarptautinių įstatymų, Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui apkaltinus Maskvą panaudojus baltojo fosforo bombas prieš šalies civilius gyventojus.
„Rusija niekada nepažeidė tarptautinių konvencijų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, nukreipdamas bet kokius papildomus klausimus Gynybos ministerijai.
13:34 | Kremlius: Rusijos pašalinimas iš G-20 nebūtų „mirtinas“
Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rusijos pašalinimas iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių grupės, kurio dėl invazijos Ukrainoje siekia JAV prezidentas Joe Bidenas, nebūtų „mirtinas“ dalykas.
„Kalbant apie G-20 formatą, jis yra svarbus“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Tačiau esant dabartinei situacijai, kai dauguma šio formato dalyvių kariauja ekonominį karą su mumis, nieko mirtina neįvyks“, – pabrėžė jis.
13:28 | Neatmeta Lenkijos puolimo
Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Andrij Deščycia neabejoja, kad artimiausiu metu galima tikėtis Rusijos agresijos prieš Lenkiją ar kitas Europos Sąjungos šalis.
„Rusija ruošiasi pulti Lenkiją. Diplomatinės atstovybės, įskaitant Rusijos ambasadą Varšuvoje, tikriausiai turi tokią informaciją. Ir slepia savo pėdsakus“, – interviu leidiniui „European Pravda“ sakė Ukrainos ambasadorius Lenkijoje.
A. Deščycia paminėjo šią savaitę pastebėtus virš Rusijos ambasados Varšuvoje rūkstančius dūmus. Panašūs dūmai virš Rusijos Federacijos ambasados Kyjive buvo pastebėti Rusijos invazijos į Ukrainą išvakarėse.
„Aišku, kodėl jie tai daro. Jei būtų buvę informacijos ir dokumentacijos, kuri Lenkijai nebūtų padariusi jokios žalos, jos nedegintų, net jei reikėtų palikti ambasadą.
Bet jei dokumentuose ar archyve ambasadoje yra įrodymų apie bet kokią ardomąją Rusijos diplomatų veiklą Lenkijoje, tai yra rimtas kaltinimas ir rimtas argumentas, kuris vėliau gali būti panaudotas tarptautiniame baudžiamajame teisme prieš Rusiją“, – pastebėjo A. Deščycia.
Jis mano, kad Rusija dabar bando sukurti pretekstą panaudoti ginklus Lenkijoje.
„Rusijai reikėjo bent kažkokių dingsčių įsiveržti į Ukrainą. Tačiau norint patekti į Europos Sąjungos ir NATO narę Lenkiją reikia daug rimčiau ruoštis. Rusija turi turėti rimtų argumentų, kodėl ji ketina pulti Lenkiją“, – sakė diplomatas.
Tokia priežastis galėtų būti Rusijos ambasados pastato sunaikinimas.
„Tuomet šiuo pretekstu Rusija siųstų specnazą (specialiąsias pajėgas) jos apsaugoti. Tokios operacijos metu vyksta provokacija, žūsta rusų karys, o tada Rusija turi pagrindo siųsti savo karius“, – pridūrė galimą scenarijų nubraižė A. Deščycia.
Jis patikslino, kad Lenkijos vyriausybė šiuo metu stengiasi šią riziką sumažinti.
„Jūs žinote, kad Lenkijos vyriausybė nusprendė išsiųsti iš šalies apie 40 Rusijos diplomatų, kurie užsiėmė šnipinėjimu ir sabotažu. Ir tai patvirtina, kad Lenkija daro viską, kas įmanoma, kad karas neplistų jos teritorijoje ir sustabdytų galimą provokaciją iš Rusijos specialiųjų tarnybų“, – tvirtino ambasadorius.
12:53 | Ukraina ragina ES uždaryti sienas su Rusija ir Baltarusija
Kyjivas penktadienį paragino Europos Sąjungą uždaryti sausumos, jūrines ir oro sienas su Rusija ir Baltarusija, siekiant sugriežtinti Vakarų sankcijas, įvestas Maskvai dėl invazijos į Ukrainą.
Ukrainos infrastruktūros ministerijos sakoma, kad ji paragino ES „visiškai uždaryti sausumos ir jūrų jungtis su Rusija ir Baltarusija“. Tai yra dalis pasiūlymų, kuriais siūloma „didinti ekonominį spaudimą“ abiem šalims.
12:43 | Charkive per Rusijos pajėgų smūgį medicinos centrui žuvo keturi žmonės
Rusijos pajėgoms penktadienį smogus medicinos įstaigai antrame didžiausiame Ukrainos mieste Charkive žuvo keturi civiliai gyventojai ir dar keletas buvo sužeista, pranešė ukrainiečių pareigūnai.
„Šį rytą per civilinės infrastruktūros bombardavimą iš kelių raketų paleidimo įrenginių buvo sužeisti keli civiliai, keturi iš jų žuvo“, – pranešė netoli Rusijos sienos esančio rytinio miesto policija.
Smūgiai pasiekė medicinos centrą miesto Osnoviansko rajone, nurodė pareigūnai.
Pasak jų, įvykio vietoje dirba jų tyrėjai.
„Policija dokumentuoja šį nusikaltimą prieš ukrainiečius ir renka daiktinius įrodymus, kad kaltininkai sulauktų teisingumo“, – sakoma pranešime.
Charkivas, antras pagal gyventojų skaičių Ukrainos miestas, buvo smarkiai sugriautas per intensyvius Rusijos antskrydžius, kai šios šalies prezidentas Vladimiras Putinas prieš mėnesį pradėjo invaziją.
Kyjivas teigia, kad puldama Maskva taikosi į civilių gyvenamas teritorijas.
12:24 | Apšaudytas Charkivo oro uostas
Charkivo srities gubernatoriaus Oleho Synehubovo teigimu, Rusija atakavo Charkivo oro uostą apšaudydama jį raketomis.
⚡️ Synyehubov: Russian forces shell Kharkiv airport.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) March 25, 2022
According to Kharkiv Oblast Governor Oleh Synyehubov, Russia attacked the Kharkiv airport using multiple launch rocket systems.
Russia also attacked the city with Grad and Uragan missile launch systems.
12:08 | Kyjivas sako naudojantis DI ir socialinę žiniasklaidą žuvusiems rusams identifikuoti
Ukraina šią savaitę paskelbė naudojanti dirbtinį intelektą (DI) ir socialinę žiniasklaidą žuvusiems rusų kariams identifikuoti, kad paneigtų Maskvos tvirtinimus, esą jos invazija yra riboto masto karinė operacija.
„Šiandien naudodamiesi dirbtiniu intelektu ieškome socialiniuose tinkluose rusų karių paskyrų – remdamiesi jų lavonų nuotraukomis – kad praneštume apie jų žūtį draugams ir giminaičiams“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos vicepremjeras Mychailo Fedorovas.
Jis taip pat sakė, kad šia iniciatyva siekiama „išsklaidyti „specialiosios karinės operacijos“, kurioje „nedalyvauja jokie šauktiniai“ ir „niekas nemiršta“, mitą“.
Rusija savo invaziją Ukrainoje vadina „specialiąja karine operacija“ ir tik daugiau nei savaitė po jos pradžios pripažino, kad joje dalyvauja šauktinių.
11:40 | Rusijos pajėgos atkirto Černihivą
Šiaurinėje Ukrainos dalyje esantį Černihivo miestą iš esmės atkirto Rusijos pajėgos, šį rytą pranešė regiono gubernatorius, skelbia „Reuters“.
„Miestas buvo sąlyginai, operatyviai apsuptas priešo“, – per nacionalinę televiziją sakė gubernatorius Viačeslavas Čausas ir pridūrė, kad miestas buvo apšaudytas iš artilerijos ir karo lėktuvų.
11:22 | Teatre žuvo mažiausiai 300 žmonių
Vietos pareigūnai apgultame Mariupolio mieste pranešė, kad per kovo 16 d. dramos teatro bombardavimą žuvo mažiausiai 300 žmonių. Manoma, kad apie 1 300 žmonių slėpėsi pastate, o kol kas tik 150 išgyvenusiųjų išlipo iš griuvėsių iškart po išpuolio, skelbia The Guardian.
Šaltinių teigimu, didžioji dalis teatre buvusių žmonių slėpėsi nuo apšaudymo po teatro scena, o griuvėsiai kliudė jiems išeiti.
Mariupolyje neveikia greitosios pagalbos tarnybos, o prie teatro vykstančios intensyvios kautynės ir apšaudymai neleidžia imtis gelbėjimo darbų. Teatras buvo subombarduotas iš oro, nepaisant to, kad ant žemės balta spalva buvo didelėmis raidėmis parašytas žodis „vaikai“, reiškiantis, kad teatre slėpėsi mažamečiai.
Penktadienio rytą išplatintame pareiškime miesto tarybos atstovas sakė:
„Deja, šią dieną pradedame blogomis naujienomis. Iš liudininkų gauta informacija, kad Mariupolio dramos teatre žuvo apie 300 žmonių dėl Rusijos lėktuvo bombardavimo. Iki galo aš nenoriu tikėti šiuo siaubu. Noriu tikėti, kad visiems pavyko pabėgti“.
11:19 | Vengrija atmeta V. Zelenskio prašymą padėti ginklais
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį atmetė emocingą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą tiekti į Ukrainą ginklus ir paremti sankcijas Rusijos energijos sektoriui.
Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše V. Orbanas sakė, kad V. Zelenskio prašymai „prieštarauja Vengrijos interesams“. Pasak jo, sankcijos Rusijos energijos sektoriui „reikštų, kad Vengrijos ekonomika sulėtės, o tada labai greitai sustos“.
V. Zelenskis ketvirtadienį kreipėsi į Europos Sąjungos lyderių susitikimą Briuselyje ir konkrečiai į V. Orbaną, daugelio laikomą artimiausiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku Bendrijoje.
11:13 | Rusijos kariuomenės netektys
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 16 100 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 115 lėktuvų, 125 sraigtasparnius, 561 tanką, 1625 šarvuočius, 291 artilerijos pabūklą, 90 raketų sistemų, 5 laivus, 1089 mašinas, 72 kuro cisternas, 53 bepiločius orlaivius, 49 priešraketinės gynybos sistemas bei 18 specialiosios įrangos vienetų.
11:02 | Planuojamas evakuacijos koridorius
Rusijos karinių pajėgų apgultame Mariupolyje, kur tūkstančiai civilių žmonių lieka įstrigę rūsiuose, kuriuose mažai vandens, maisto, vaistų ar elektros, penktadienį planuojamas humanitarinis koridorius.
Ministro Pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshčuk sako, kad Ukraina penktadienį tikisi atidaryti saugų koridorių civiliams evakuoti privačiomis transporto priemonėmis.
Miestas nuolat kenčia nuo Rusijos atakų ir artilerijos smūgių, todėl išvykimas ar net pakilimas virš žemės kelia pavojų civilių gyvybėms.
Vis tik kai kuriems civiliams pavyko pabėgti humanitariniais koridoriais, dėl kurių susitarė Ukrainos ir Rusijos pareigūnai. Teigiama, kad ketvirtadienį pabėgo daugiau nei 3300 žmonių.
10:20 | Ukraina: Rusijos kariai bėga iš Hostomelio
Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius pareiškė, kad Rusijos okupacinės pajėgos pradėjo bėgti iš strateginės svarbos Hostomelio oro uosto teritorijos.
„Jau iš Hostomelio pradėjo trauktis. Mes šiandien išvydome pirmuosius. Meta techniką, dalis persirengia civiliais, dalis tiesiog atsitraukia“, – pareiškė O. Arestovičius.
10:16 | Rusija paskelbė sunaikinusi didžiausią Ukrainos kariuomenės degalų bazę
Rusija penktadienį paskelbė sunaikinusi didžiausią išlikusią Ukrainos kariuomenės degalų bazę, smogusi jai iš laivų paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“.
„Kovo 24-osios vakarą tiksliai nutaikomomis jūrinio bazavimo sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ buvo smogta degalų bazei Kalynivkos gyvenvietėje netoli Kyjivo“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
10:04 | „Forbes“: Ukraina šiuo metu turi daugiau tankų negu prieš karą
Leidinio „Forbes“ duomenimis, per visą mėnesį karo Ukrainoje šalis neteko 74 tankų, tačiau apie 117 užgrobė iš Rusijos. Ekspertų teigimu, Ukraina šiuo metu turi daugiau tankų negu karo pradžioje.
Rusija viso neteko ne mažiau nei 274 tankų, 117 pasiėmė ukrainiečiai, o likusieji – sunaikinti mūšio lauke.
Atvirus šaltinius analizavę ekspertai tvirtina, kad dabar Ukrainos kariuomenė gali turėti 43 tankais daugiau negu prieš mėnesį net nepirkdami naujų.
„Tie 117 tankų, kuriuos pažymime ataskaitoje kaip Ukrainos užgrobtus, – tai tik tie, kuriuos analitikai galėjo vizualiai patvirtinti. Faktiškai suma beveik neabejotinai yra daug didesnė“, – pažymima leidinyje.
09:47 | Spaudimas karą baigti gegužės 9-ąją
Rusija savo karius spaudžia baigti karą Ukrainoje iki gegužės 9-osios, kai Rusijos Federacija mini pergalės Antrajame pasauliniame kare dieną, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Kaip feisbuke praneša ginkluotosios pajėgos, jų žvalgybos duomenys rodo, kad rusai nori baigti karą iki gegužės 9-osios, t. y., dienos, kuri Rusijoje minima kaip pergalės prieš nacius prieš daugiau nei 70 metų diena.
Pergalės diena yra viena didžiausių Rusijos švenčių – daugelis mokyklų ir įmonių šiai dienai užsidaro, tądien šalyje vyksta kariniai paradai.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nuolat tvirtinant, kad Rusijos invazija į Ukrainą yra šalies „denacifikacija“ – nepaisant to, kad Ukrainoje nėra plačiai paplitusio nacizmo požymių, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra žydas – ši data yra svarbi rusams tiek praeityje, tiek dabar.
Invaziją į Ukrainą Rusija pradėjo vasario 24-ąją.
09:37 | Medvedevas išsityčiojo iš sankcijų
Buvęs Rusijos prezidentas, dabar šalies Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad būtų „kvaila“ manyti, kad Vakarų sankcijos Rusijos verslui gali turėti įtakos Maskvos vyriausybei.
Vakarai Rusijai įvedė daugybę sankcijų, kai kurios jų skirtos konkrečiai verslininkams milijardieriams, kurie, kaip manoma, yra artimi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Paklauskime savęs: ar bet kuris iš šių didžiųjų verslininkų gali turėti nors menkiausią įtaką šalies vadovybės pozicijoms?“ – Medvedevas sakė interviu Rusijos valstybinei naujienų agentūrai RIA.
„Aš jums atvirai sakau: ne, jokiu būdu“, – pridūrė jis.
Tačiau analitikai mano, kad suspaudimas oligarchams gali būti naudingas, nes jie savo ruožtu gali spausti V. Putiną pakeisti savo strategiją.
Sociologijos profesorė Brooke Harrington, tyrinėjusi itin turtingųjų turtus ofšoruose, sakė, kad „turtingiausi rusai turi daug daugiau galimybių nei vidutinis pilietis pranešti V. Putinui apie tai, kaip Rusijos invazija niokoja šalį“.
„Ištaigingas oligarchų ir jų šeimų gyvenimo būdas reiškia, kad jie yra labai pažeidžiami išoriniam spaudimui“, – pridūrė ji neseniai paskelbtame komentare „The Atlantic“.
09:07 | Žuvo mažiausiai 135 vaikai
Ukrainos Generalinė prokuratūra praneša, kad nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios ižuvo 135 vaikai.
„Kovo 25-osios ryto duomenimis, Ukrainoje dėl Rusijos ginkluotos agresijos žuvo 135 vaikai. 184 vaikai buvo sužeisti“, – sakoma pranešime.
08:53 | Šveicarija įšaldė jau beveik 6 mlrd. eurų vertės Rusijos turto
Šveicarijos valdžios institucijos įšaldė apytikriai 5,75 mlrd. Šveicarijos frankų (5,62 mlrd. eurų) vertės Rusijos turto, kuriam pritaikytos tarptautinės sankcijos dėl invazijos į Ukrainą, pranešė šios Alpių valstybės Ekonomikos ministerijos aukšto rango atstovas.
Šveicarijos valstybės ekonomikos reikalų sekretoriato (SECO) pareigūnas, prižiūrintis sankcijų taikymą, Erwinas Bollingeris sakė, jog šalyje įšaldyto sankcionuoto Rusijos turto vertė skelbiama pirmąkart, o jį sudaro lėšos ir turtas, pavyzdžiui, nekilnojamas turtas turistiniuose Šveicarijos regionuose.
Jis pabrėžė, jog šios lėšos bei turtas įšaldyti, bet nekonfiskuoti ir lieka atitinkamo asmens nuosavybe, nes Šveicarijoje nėra teisinio pagrindo konfiskavimui tokiais atvejais.
E. Bollingeris pridūrė, kad paminėta suma gali didėti.
Šveicarijos bankininkų asociacija (SBA) praėjusią savaitę skelbė paskaičiavusi, kad šalies bankai turi nuo 150 mlrd. iki 200 mlrd. Šveicarijos frankų (144–192 mlrd. eurų) Rusijos klientų lėšų ofšorinėse sąskaitose.
08:31 | Mūšio lauke laukia pokyčiai
Kai kurie Vakarų pareigūnai teigia, kad karo lauke Ukrainoje gali įvykti reikšmingi pokyčiai. Britų žvalgyba mano, kad Ukrainos pajėgos tikriausiai atsiėmė du miestus į vakarus nuo sostinės Kyjivo, sakė Londono gynybos atašė Vašingtone oro vicemaršalas Mickas Smeathas.
„Tikėtina, kad sėkmingos Ukrainos kontratakos sutrikdys Rusijos pajėgų galimybę persigrupuoti ir atnaujinti puolimą Kyjivo atžvilgiu“, – sakė M. Smeathas.
Ukraina teigia, kad dabar pereina prie puolimo ir atstūmė Rusijos pajėgas, įskaitant į šiaurę nuo Kyjivo, ketvirtadienį atmušusi penkias Rusijos atakas šalies rytuose.
Rusijos kariai neturi pakankamai išteklių, kad galėtų tęsti puolimą Ukrainoje, sakė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Oleksanderis Motuzyanykas.
08:19 | Analitikai: Rusija daro pažangą Mariupolyje
JAV esantis Karo studijų institutas (ISW) teigia, kad Rusijos pajėgos padarė pažangą apsuptame Ukrainos uostamiestyje Mariupolyje, kovo 24 d. įžengdamos į centrinę miesto dalį. Uostamiestis, laikomas strateginiu tikslu Rusijai, nes atvertų jai sausumos koridorių iki okupuoto Krymo.
Padėčiai Mariupolyje blogėjant, miesto valdžia paliko uostamiestį, kad galėtų geriau koordinuoti regionines operacijas, teigia ISW.
Tačiau analitikai taip pat atkreipė dėmesį į sėkmingą Ukrainos ataką prieš Rusijos laivus okupuotame Berdiansko uoste.
07:50 | Rusija smogė raketomis Ukrainos kariniame daliniui šalia Dnipro
Rusijos pajėgos vėlai ketvirtadienį paleido dvi raketas į vieną Ukrainos karinį dalinį ketvirtojo pagal dydį šalies miesto Dnipro pakraštyje, pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos regioninis padalinys.
Pranešime sakoma, kad smūgiai sunaikino du pastatus ir sukėlė du gaisrus. Žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius tikslinamas.
Dnipras yra į vakarus nuo sričių palei sieną su Rusija, nuo 2014 metų kontroliuojamų prorusiškų separatistų.
07:36 | Ukraina: Maskva jėga veža civilius į Rusiją
Ukraina ketvirtadienį apkaltino Maskvą jėga išvežus šimtus tūkstančių civilių iš sugriautų Ukrainos miestų į Rusiją, kur kai kurie gali būti naudojami kaip „įkaitai“, siekiant spausti Kyjivą pasiduoti.
Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova nurodė, kad maždaug 402 tūkst. žmonių, skaitant 84 tūkst. vaikų, buvo išvežti prieš jų valią.
Kremlius nurodė beveik tokį patį skaičių žmonių, kurie neva savo noru buvo perkelti į Rusiją. Ukrainos prorusiškų separatistų kontroliuojamuose rajonuose dauguma gyventojų yra rusakalbiai, pasisakantys už artimus ryšius su Maskva.
07:20 | Ukraina patikslino informaciją apie smūgį Berdiansko uostui
Ukrainos kariškiai anksti penktadienį patikslino, kad per smūgį Rusijos užimto pietrytinio Berdiansko miesto uoste buvo sunaikintas didysis jūrų desanto laivas „Saratov“ ir kad du kiti laivai buvo apgadinti.
Anksčiau buvo skelbta, kad per ketvirtadienį ryte surengtą smūgį šiame Azovo jūros uostamiestyje buvo sunaikintas „Tapir“ klasės didysis desanto laivas „Orsk“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo „Facebook“ pranešime sakoma, kad Berdiansko uoste smūgio metu buvo apgadinti „Ropucha“ klasės didieji desanto laivai „Cezar Kunikov“ ir „Novočerkassk“.
07:11 | J. Bidenas aplankys Lenkijos miestą netoli sienos su Ukraina
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį aplankys vieną Lenkijos miestą netoli sienos su Ukraina, pranešė Baltieji rūmai, jam siekiant pademonstruoti Vakarų solidarumą su Kyjivu, kovojančiu su Rusijos invazija.
J. Bidenas ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda susitiks Žešuve, esančiame maždaug už 80 km nuo sienos su Ukraina, sakoma ketvirtadienį paskelbtame Baltųjų rūmų pranešime apie JAV lyderio penktadienio kelionių planus per skubiai surengtą vizitą Europoje dėl karo Ukrainoje.
Iki šiol Baltieji rūmai nebuvo paskelbę detalių apie prezidento planuojamą viešnagę Lenkijoje – jo antrąją stotelę per šią kelionę po Briuselyje įvykusių J. Bideno susitikimų su NATO, Europos Sąjungos ir Didžiojo septyneto (G-7) lyderiais.
06:45 | Kaltina Vakarus pavėlavus
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pasakė kalbą Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje. Jis apibūdino Rusijos destrukciją ir jo šaliai padarytą žalą bei padėkojo Europai už vienybę remiant Ukrainą.
Tada jam būdingu atviru stiliumi jis kreipėsi į Europos lyderius, kad jie per vėlai ėmėsi veiksmų sustabdyti Rusiją.
„Pritaikėte sankcijas. Esame dėkingi. Tai galingi žingsniai. Bet buvo šiek tiek vėlu... buvo galimybė“, – sakė jis ir pridūrė, kad jei būtų buvusios prevencinės sankcijos, galbūt Rusija nebūtų įsitraukusi į karą.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į dujotiekį „Nord Stream 2“, kuris, jo nuomone, jei būtų užblokuotas anksčiau, tuomet „Rusija nebūtų sukėlusi dujų krizės“.
Galiausiai V. Zelenskis maldavo kaimynines tautas palaikyti Ukrainos prašymą įstoti į ES.
„Štai aš prašau jūsų – nevėluokite“, – sakė Ukrainos lyderis.
06:26 | Abejoja, kad Putinas nori taikos
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas BBC sakė, kad nėra optimistiškai nusiteikęs, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori taikos.
„Nesu optimistas, kad Vladimiras Putinas tikrai nori tos [taikos]. Manau, kad jis nusprendė padvigubinti jėgas ir pabandyti sugrozninti didžiuosius Ukrainos miestus taip, kaip jau yra daręs, ir manau, kad tai yra tragiška klaida“, – kalbėjo B. Johnsonas.
Sakydamas „sugrozninti“, JK premjeras omenyje turi Čečėnijos sostinę Grozną, kurią Rusija intensyviai bombardavo ir apgulė 1999–2000 metais.
06:08 | JAV: Rusija iš karo išeis nusilpusi
Rusijos karinės pajėgos kenčia nuo aukšto savo tiksliai valdomų raketų gedimų skaičiaus, kuris gali siekti ir iki 60 proc., „Reuters“ sakė trys JAV pareigūnai. Jų teigimu, Rusijos pajėgos patyrė daug nuostolių ir turi mažai atsargų.
Per vieną karo mėnesį Maskvai nepavyko užimti nė vieno didesnio miesto ir, nepaisant negailestingų Rusijos pajėgų atakų, jos šarvuotos kolonos per kelias savaites tik vos pajudėjo iš vietos ir sustojo netoli sostinės Kyjivo.
Remiantis „Reuters“ pranešimu, Rusija iš Ukrainos konflikto išeis kariškai ir politiškai silpnesnė, sakė aukštas JAV pareigūnas. JAV Gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Colinas Kahlas sakė:
„Manau, kad Rusija iš Ukrainos išeis silpnesnė, nei įsitraukė į konfliktą. Kariniu požiūriu silpnesnė, ekonomiškai silpnesnė, politiškai ir geopolitiškai silpnesnė ir labiau izoliuota“, – sakė pareigūnas.
Jo teigimu, būsimame Pentagono gynybos strategijos dokumente Rusija bus paskelbta „ūmia grėsme“. Tačiau Rusija, priešingai nei Kinija, negali kelti ilgalaikio sisteminio iššūkio Jungtinėms Valstijoms, sakė jis.
Ketvirtadienis
► Ukrainoje nukautas Rusijos desantininkų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Aleksejus Šaršavovas. Jis vadovavo 7-osios gvardijos 171-ojo atskirojo oro desanto batalionui.
► Mariupolio miesto tarybos teigimu, per prievartą į Rusiją jau išvežti bent 6 000 Mariupolio gyventojai. Anot miesto mero, Rusijos karinės pajėgos vietiniams meluoja, kad jie negali evakuotis į kitus miestus.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis NATO viršūnių susitikimo metu kreipėsi į lyderius prašydamas didesnės karinės paramos be tam tikrų apribojimų. Jo teigimu, tokiu būdu Rusijos invazija gali būti sustabdoma, o ukrainiečių gyvybės išgelbėtos.
► Didžioji Britanija ketvirtadienį paskelbė sankcijas dar 59 Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant neaiškią Rusijos samdinių grupę „Wagner“, dar labiau sugriežtindama atsaką į Maskvos invaziją Ukrainoje.
► Rusijos pajėgos atakavo Charkivo centrą raketomis „Kalibr“, paleistomis iš Juodosios jūros. Charkivo srities gubernatoriaus Oleho Synyehubovo teigimu, iš viso regionas kovo 24 d. jau ištvėrė 44 išpuolius.
► Ukrainos karinis laivynas praneša, kad Berdiansko uoste sunaikintas didelis Rusijos desanto laivas „Orsk“.
► Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 15 800 Rusijos karių. Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 108 lėktuvus, 124 sraigtasparnius, 530 tankų, 1597 šarvuočius, 280 artilerijos pabūklų, 82 raketų sistemas, 4 laivus, 1033 mašinas, 72 kuro cisternas, 50 bepiločių orlaivių, 47 priešraketinės gynybos sistemas bei 16 specialiosios įrangos vienetų.
► Vokietija išsiųs dar 2 000 prieštankinių ginklų Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
► JAV prezidentas Joe Bidenas atvyko į Briuselį keturių dienų kelionei po Europą, siekdamas išlaikyti spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.
► V. Zelenskis paragino žmones visame pasaulyje išeiti į gatves protestuoti prieš Rusijos invaziją į jo šalį.
► Baltieji rūmai patyliukais subūrė nacionalinio saugumo pareigūnų komandą, kad nubrėžtų scenarijus, kaip JAV ir jų sąjungininkai turėtų reaguoti, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas panadotų savo cheminių, biologinių ar branduolinių ginklų atsargas.
