jensas stoltenbergas

NATO įšaldė savo mokymo misijas Irake, šeštadienį pranešė vienas Aljanso atstovas, JAV nukovus įtakingą Irano generolą Qasemą Soleimani. Irake dislokuotos NATO pajėgos, turinčios kelis šimtus karių, apmoko šalies saugumo pajėgas Bagdado vyriausybės prašymu, siekiant užkirsti kelią džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“ sugrįžimui.

 Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Baltijos šalys ir Lenkija gavo Turkijos vadovo Recepo Tayyipo Erdogano principinį politinį pritarimą neblokuoti atnaujinto jų gynybos plano, bet pripažįsta, kad NATO techniniu lygiu trukdžių dar gali iškilti. „Politiniu lygiu yra pasiektas rezultatas. Techniniu lygiu, žinoma, dar ten bus visokiausių galbūt ir mėginimų šiek tiek komplikuoti procesą“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas puolė kritikuoti NATO, pareiškęs, kad aljansas atsidūrė „mirusių smegenų“ stadijoje. Jis įsitikinęs, kad aljansas neteisingai sureagavo į turkų operacijos Sirijoje pradžią ir, kad NATO iš esmės nepakankamai aktyvi strateginiu lygiu. Prancūzų lyderio mintis kritikavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas paskirtas NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju organizaciniam valdymui. „Tikiuosi, jog mano globali patirtis privačiame ir viešajame sektoriuje padės įgyvendinti reikalingus pokyčius NATO ir sustiprinti Aljansą – svarbiausią Lietuvos saugumo garantą“, – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime cituojamas G. Jeglinskas. Tai pirmas kartas, kai NATO vadovybėje pradeda dirbti Lietuvos atstovas.

Rusija ir NATO nuolat kalba apie dialogo būtinybę. Tačiau kol kas tai daugiau tik žodžiai. Iš tiesų abi pusės keičiasi kaltinimais dėl agresyvių veiksmų, kurias vadina atsakomosiomis priemonėmis. NATO yra išgryninusi ir toliau tobulina visą priemonių kompleksą. Karinės pratybos šalia Rusijos sienų – tik viena iš šios strategijos dalių, rašoma BBC.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nurodė, kad Aljansas pirmąkart per kelis pastaruosius dešimtmečius keičia savo karinę strategiją, reaguodama į didėjančią Rusijos branduolinę grėsmę.

Kinijos telekomunikacijų milžinė „Huawei“ yra pasirengusi pasirašyti „nešnipinėjimo“ susitarimą su įvairiomis šalimis, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK), antradienį pranešė bendrovės valdybos pirmininkas, NATO vadovui pareiškus, kad JK turi užtikrinti mobiliojo ryšio tinklų saugumą. Liang Hua apsilankė Jungtinėje Karalystėje, kurios vyriausybė svarsto, kokią riziką keltų leidimas Kinijos bendrovei plėtoti 5G infrastruktūrą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė norintis, kad NATO šalys ir toliau didintų savo gynybos biudžetus. Jis pagyrė Aljanso sąjungininkes, kad pastaraisiais metais išaugo jų išlaidos gynybai. „Buvo padaryta didžiulė pažanga, ir NATO yra daug stipresnė“, – sakė D. Trumpas žurnalistams. Antradienį Baltuosiuose rūmuose lankėsi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, o trečiadienį planuojama jo kalba JAV Kongrese.

Rusija per penktadienį vykusias derybas neparodė „jokių naujų ženklų“, kad norėtų išsaugoti svarbų Šaltojo karo laikų branduolinės ginkluotės kontrolės susitarimą, nurodė NATO vadovas Europoje augant nerimui dėl potencialių naujų ginklavimosi varžybų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį vėl pareiškė, kad Rusija vis dar gali išsaugoti svarbų Šaltojo karo laikų nusiginklavimo sutartį, iš kurios neseniai pasitraukė Vašingtonas ir Maskva. „Rusija tebeturi šansą išsaugoti INF (Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų) sutartį, jei pradės visiškai ir patikimai laikytis“ šio dokumento nuostatų, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis. Nepaisant to, pridūrė J. Stoltenbergas, Aljansas pasiruošęs ir kitiems scenarijams.

NATO būstinėje Briuselyje trečiadienį įvyko Makedonijos prisijungimo prie Aljanso protokolo pasirašymo ceremonija. NATO vardu dokumentą pasirašė 29 Aljanso narių nuolatiniai atstovai, o Makedonijai atstovavo šalies užsienio reikalų ministras Nikola Dimitrovas. Prieš ceremoniją NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas išreiškė viltį, kad Aljanso narės greitai ratifikuos stojimo protokolą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Rusija vis dar turi galimybę vėl laikytis Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) nuostatų. „Svarbu tai, kad Rusija turi paskutinį šansą (laikytis INF)", – naujienų agentūrai DPA pareiškė J. Stoltenbergas, prognozuodamas šio Šaltojo karo laikų susitarimo ateitį. „Tuo atveju, jei Rusija vėl nesilaikys susitarimo, susidursime su didele problema“, – pažymėjo Aljanso vadovas.

Rusija antradienį atsidūrė NATO dėmesio centre, Aljanso valstybių užsienio reikalų ministrams susitikus aptarti, kaip galima būtų atkalbėti Maskvą nuo Ukrainos destabilizavimo ir paskatinti Kremlių laikytis vieno svarbaus Šaltojo karo laikų branduolinio susitarimo. JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo ir jo partneriai iš NATO ruošiasi pasitarimui su Ukrainos užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu, Kijevui siekiant užsitikrinti tarptautinę paramą konfrontacijoje su Rusijoje.

Ukrainos atstovai skelbia, kad jų laivų judėjimas iš Juodosios į Azovo jūras yra faktiškai blokuojamas, kaip ir Mariupolio ar Berdiansko uostai. P. Porošenka dėl situacijos regione prašo NATO laivyno pagalbos.  Apie blokuojamus laivus savo „Facebook“ paskyroje parašė Donecko apskrities administracijos atstovas Aleksandras Kucas. „Ukraina patiria didelius nuostolius dėl Rusijos blokuojamų Berdiansko ir Mariupolio uostų.

NATO pradėjo didžiausias pastarųjų metų karines pratybas, kuriose dalyvauja 50 tūkst. karių iš 29 NATO valstybių, tačiau Rusiją labiau neramina kitų dviejų – ne aljanso narių Švedijos ir Suomijos – dalyvavimas pratybose. Aljansas pratybose išbandys 5-ojo straipsnio, kuris numato kolektyvinį atsaką į ginkluotą vienos iš narių puolimą, veikimą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareikalavo Maskvos įrodyti, kad Rusija laikosi vieno istorinio Šaltojo karo laikų susitarimo sumažinti branduolinius arsenalus, augant nerimui dėl naujų rusiškų raketų sistemų.

NATO karinėse pratybose „Trident Juncture 18“ (Tridantė jungtis) dalyvaus 45 tūkst. karių, antradienį paskelbė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pristatydamas spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje rengiamus manevrus, kurie, pareigūnų teigimu, bus didžiausi nuo Šaltojo karo pabaigos.

Estijos premjeras Juri Ratas ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį telefonu aptarė ankstesnę dieną Estijos oro erdvėje įvykusį incidentą, kai Ispanijos oro pajėgų naikintuvas „Eurofighter“ per klaidą paleido kovinę raketą. „Pasakiau NATO generaliniam sekretoriui, kad tai yra rimtas incidentas, ir kad mes, estai, suprantama, esame susirūpinę. Ačiū Dievui, kad, mūsų žiniomis, per incidentą niekas nenukentėjo“, – premjero žodžius citavo jo atstovai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudos konferencijoje po NATO šalių viršūnių susitikimo Briuselyje pareiškė, kad galėtų palikti NATO ir be Kongreso sutikimo, tačiau nemano, jog toks žingsnis yra būtinas. Jis taip pat paskelbė, jog aljansas per šias kelias dienas tapo stipresnis. Anksčiau žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad JAV prezidentas grasino pasitraukti iš aljanso.

  NATO šalių lyderiai ketvirtadienį per savo viršūnių susitikimą Briuselyje surengė neplanuotą skubų pasitarimą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo  pakartoto reikalavimo sąjungininkėms nedelsiant padidinti išlaidas gynybai, naujienų agentūrai AFP sakė diplomatiniai šaltiniai.   Antrąją viršūnių susitikimo dieną D. Trumpas pakartojo reikalavimą šalims iškart padidinti išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP, o ne laukti iki 2024 metų, ir galiausiai šias išlaidas padidinti iki 4 proc. BVP.

NATO valstybių lyderiai daro viską, kad Gruzija galėtų prisijungti prie Aljanso, ketvirtadienį pareiškė šios organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Praėjo dešimtmetis nuo pirmojo NATO ir Gruzijos komisijos posėdžio, kuriame buvo iškelti dideli tikslai dėl Gruzijos narystės Šiaurės Atlanto aljanse.

NATO vadovas sako, kad aljansas stiprins gebėjimus supaprastinti pajėgų judėjimą Europoje, bet papildomų dalinių Baltijos šalyse ir Lenkijoje neplanuoja. Tai generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė trečiadienį, Briuselyje prasidedant NATO viršūnių susitikimui. Per susitikimą NATO vadovai turėtų patvirtinti vadinamąją parengties iniciatyvą, kad iki 2020 metų NATO turėtų daugiau aukštos parengties pajėgų krizės atveju – 30 batalionų ant žemės, 30 oro eskadrilių ir 30 laivų per 30 dienų.

Rusija vykdo aktyvias karinių objektų Kaliningrado srityje statybas, remiantis palydovų duomenimis, skelbia „Defence One“ ekspertai. Sprendžiant iš ekspertų gautų nuotraukų, Maskva stiprina savo vakarinės sienos gynybos infrastruktūrą. „Planet Lab“ pateiktų palydovo duomenų dėka buvo nustatyta, kad Rusijos karinis potencialas regione yra aktyviai stiprinamas nuo 2015-ųjų.

NATO imasi konkrečių veiksmų grėsmių, įskaitant ir Rusijos, atgrasymui. Aljanso viršūnių susitikime Briuselyje planuojamas patvirtintas naujas „keturių po trisdešimt“ planas, įgalinsiantis sąjungininkes greičiau reaguoti į galimą karinę agresiją. Baltijos šalių regiono saugumo ir gynybos problema išlieka vienu iš svarbiausių ir sudėtingiausių NATO šalių vadovų susitikimų klausimu.

Makedonijos sprendimas stoti į NATO yra jos suverenus reikalas, penktadienį pareiškė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Tai suverenus pačios Makedonijos reikalas“, – sakė jis žurnalistams. D. Peskovas pridūrė, kad Rusijos požiūris į NATO artėjimą prie jos sienų tebėra neigiamas. „Kalbant apie NATO infrastruktūros ir apskritai NATO artėjimą prie mūsų sienų, jūs žinote Maskvos požiūrį į šį procesą. Šiuo atžvilgiu niekas nepasikeitė“, – sakė prezidento atstovas.

NATO būstinėje Briuselyje penktadienį rengiamas Aljanso valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikimas. Ministrai turėtų aptarti priešpriešos su Rusija temą, taip pat Gruzijos, Makedonijos ir Ukrainos siekį prisijungti prie Šiaurės Atlanto aljanso. Be to, numatyta aptarti NATO misiją Afganistane, šios valstybės prezidento paskelbtos taikos derybų iniciatyvos perspektyvas, kitų regiono veikėjų vaidmenį siekiant taikos šalyje.

NATO neplanuoja plėsti savo karinio buvimo Baltijos šalyse, kurios paprašė didesnės apsaugos nuo jų kaimynės Rusijos, ketvirtadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Šiuo metu neplanuojame didinti savo karinio buvimo šiame regione, tačiau planuojame sustiprinti savo pastiprinimo sugebėjimus, jei prireiks“, – žurnalistams po derybų su Nyderlandų premjeru Marku Rutte (Marku Riute) sakė J. Stoltenbergas.

NATO vadovas išreiškė palaikymą šeštadienį paryčiais Vakarų šalių surengtiems smūgiams Sirijos prezidento Basharo al Assado režimo taikiniams, atsakant į prieš savaitę įvykdytą numanomą cheminę ataką. „Palaikau Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos veiksmus... Tai sumažins režimo gebėjimą toliau atakuoti Sirijos žmones cheminiais ginklais“, – sakoma Aljanso generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pranešime.

NATO išsiunčia septynis Rusijos diplomatus, dar trims nesuteikiama akreditacija, pranešė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Dėl Skripalių apnuodijimo 24 pasaulio valstybės išsiuntė daugiau kaip 100 rusų diplomatų – precedento neturintis atsakas į nervus paralyžiuojančios medžiagos panaudojimą pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo Europoje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Aljansas yra smarkiai susirūpinęs dėl išpuolio Didžiojoje Britanijoje prieš buvusį rusų dvigubą agentą, ir sakė palaikantis ryšį su Jungtinės Karalystės valdžia šiuo klausimu.. „JK – labai vertinama sąjungininkė, ir šis incidentas kelia didžiulį susirūpinimą NATO. NATO palaiko ryšį su JK valdžia šiuo klausimu“, – sakoma J. Stoltenbergo biuro paskelbtame pranešime.

Europa privalo būti pajėgi savarankiškai apsiginti, penktadienį pranešė Prancūzija ir Vokietija, pateikusios argumentų naujam Europos Sąjungos (ES) gynybos paktui, nepalankiai įvertintam Vašingtono. Įžanginėje kalboje Miuncheno saugumo konferencijoje gynybos ministrė Florence Parly (Florans Parli) su kolege iš Vokietijos Ursula von der Leyen (Ursula von der Lejen) teigė, kad ES planas NATO nekėlė jokios grėsmės.

Europos Sąjungos šalims reikia užsitikrinti „strateginę autonomiją“ atsakyti į grėsmes saugumui, net ir stiprinant įsipareigojimus NATO, penktadienį sakė Prancūzijos ir Vokietijos gynybos ministrės.

NATO pasiekė susitarimą dėl gynybos ryšių su Europos Sąjunga, o artimos Aljanso sąjungininkės JAV ir Turkija rado „sąlyčio taškų“ ginče dėl Sirijos, ketvirtadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas). Naujasis Europos Sąjungos gynybos susitarimas ir Turkijos operacija prieš JAV remiamus kurdų kovotojus Sirijoje sukėlė įtampą Aljanse, susiduriančiame dar ir su Rusijos bei Viduriniųjų Rytų keliamomis grėsmėmis.

NATO nesiims „veidrodinių“ priemonių atsakydama į Rusijos „Iskander“ kompleksų dislokavimą Kaliningrado srityje, tačiau imsis priemonių savigynai, pareiškė aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. „Mes nesiimsime veidrodinio atsako priemonių dėl Rusijos veiksmų, tai yra tankais į tankus, raketa į raketą ar lėktuvu į lėktuvą. Tačiau mes tikrai pasirūpinsime tuo, kad turėtume efektyvaus sulaikymo ir savigynos galimybių“, – tikino J. Stoltenbergas interviu leidiniui RBK.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį perspėjo Europos Sąjungą, kad jos naujasis paktas dėl glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje neturi kenkti Šiaurės Aljansui, JAV pareigūnams dar kartą išsakius savo nuogąstavimus dėl šios iniciatyvos. Europos Sąjunga naujos gynybos iniciatyvos ėmėsi gruodžio mėnesį, pristatydama ją kaip vieną iš būdų paskatinti ES narių glaudesnį bendradarbiavimą po „Brexit“ ir efektyviau panaudoti gynybos projektams skirtas lėšas.

Bendram NATO saugumo užtikrinimui svarbu teisingai paskirstyti finansinę naštą, antradienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „(NATO) sąjungininkės 2014 metais nusprendė pereiti prie to, kad iki 2024 metų į gynybą būtų investuojami 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Taip pat nuspręsta daugiau investuoti į svarbius karinius potencialus ir techniką, skirti karių kontingentų NATO misijoms ir operacijoms.

Iki vasarą Lenkijoje vyksiančių NATO karinių pratybų „Anakonda 2018“ karinės aljanso vadovybės dėmesys bus skiriamas panaikinti biurokratines ir logistines taip vadinamojo rytinio NATO flango problemas. Iškilus pavojui, sparčiam karių perkėlimui į „karštąsias zonas“ trukdytų ir nepritaikyti keliai ar biurokratiniai spąstai, rašoma „The Financial Times“. Britų leidinys savo tyrime atkreipia dėmesį į kariškiams kylančias problemas, susijusias su NATO rytinės sienos stiprinimu.

Lietuva turėjo galimybę išvengti rekordinės 28 mln. eurų baudos už tai, kad išardžiusi bėgius į Latviją pažeidė konkurenciją, tačiau taip ir neišsklaidė Briuselio abejonių, sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

 NATO antradienį iš naujo paskyrė Jensą Stoltenbergą savo generaliniu sekretoriumi iki 2020 metų, Aljansui tęsiant didžiausią savo pertvarkymą nuo Šaltojo pasaulinio karo, siekiant atremti Rusijos keliamą grėsmę. Visos 29 Aljanso narės savo pareiškime nurodė „visiškai pasitikinčios“ J. Stoltenbergu. Pastarasis per „Twitter“ parašė, kad jaučiasi „pagerbtas ir dėkingas“ už pratęstą mandatą.

NATO narės trečiadienį susitarė naudoti kibernetinius ginklus ir taktiką per karines operacijas, taip pat sustiprinti kitus savo pajėgumus, turinčius tapti atsvara stiprėjančiai Rusijai. Šie pokyčiai yra dalis didžiausio Aljanso pertvarkymo nuo Šaltojo karo laikų. Bloko gynybos ministrai jau anksčiau pritarė pasiūlymui įkurti dvi naujas vadovavimo centrus, turinčius padėti apsaugoti Europą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Džensas Stoltenbegas) sako, kad aljanso partnerės reiškia susirūpinimą dėl, anot jų, per praėjusio mėnesio karines pratybas Rusijos panaudotos elektroninės įrangos, kuria buvo slopinamas mobilus ryšys.

Šiaurės Korėja tikriausiai ruošiasi paleisti balistinę raketą, artėjant bendroms JAV ir Pietų Korėjos karinių jūrų pajėgų pratyboms, šeštadienį pranešė Seulo žiniasklaida, remdamasi vienu šaltiniu vyriausybėje. JAV karinis laivynas penktadienį nurodė, kad ateinančią savaitę vyksiančiuose manevruose, be kitų pajėgų, dalyvaus amerikiečių lėktuvnešis. Šis naujas karinės galios demonstravimas rengiamas regione tvyrant didelei įtampai dėl Šiaurės Korėjos ginklavimosi programų.

 NATO vadovas sako, kad Aljansas nenori „naujo šaltojo karo“ su Rusija, nors bloko narės nerimauja dėl Rusijos karinių pajėgumų telkimo prie NATO sienų. Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šią poziciją išsakė pirmadienį, baigiantis NATO Parlamentinės Asamblėjos keturių dienų susitikimui Rumunijos sostinėje.

Atsižvelgiant į branduolines Šiaurės Korėjos ambicijas, islamistų ekstremizmą ir Rusijos karines svajones susigrąžinti sau buvusį statusą tarptautinėje politikoje, pasaulis šiandien pasiekė pavojingiausią tašką per paskutinius 30 metų, leidinyje „Newsweek“ cituojamas NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Buvęs Norvegijos premjeras leidiniui „Guardian“ pažymėjo, kad per savo 30 metų trunkančią politiko karjerą jis dar nebuvo susidūręs su pavojingesne situacija.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėjos branduolinė ir raketų programa kelia „pasaulinę grėsmę ir reikalauja pasaulinio atsako“. Tačiau interviu BBC jis atsisakė pasakyti, ar išpuolis prieš Jungtinėms Valstijoms priklausančią Ramiojo vandenyno teritoriją Guamą aktyvuotų karinio aljanso bendros gynybos straipsnį.

Rusijos pajėgų vadas ketvirtadienį per retą susitikimą su NATO aukšto rango vadu atmetė Aljanso nuogąstavimus dėl kitą savaitę vyksiančių Maskvos karinių pratybų su Baltarusija.

Estijoje susirinkę Europos Sąjungos (ES) šalių gynybos ministrai ketvirtadienį per specialias pratybas treniravosi, kaip atremti kibernetinę ataką prieš bendrijos karines struktūras. Vadinamosiose strateginėse stalo pratybose dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė, kad scenarijuje buvo kibernetiniai išpuoliai ir kitos „hibridinės operacijos“ prieš ES štabą, koordinuojantį operacijos veiklą.

Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių išgalvota separatistinė respublika, skirta būti pramanytu priešu per artėjančias karines pratybas, internete sukėlė ironišką reakciją ir net susilaukė pilietybės paraiškų. Minskas sako, kad per „Zapad 2017“ pratybas bus vaidinamas konfliktas su išgalvotu sukilėlių regionu Veišnorija, tariamai, esančiu vakarų Baltarusijoje ir remiamo kaimyninių Europos valstybių.

Gavus Minsko kvietimą, NATO į rugsėjį vyksiančias Rusijos ir Baltarusijos didelio masto karines pratybas „Zapad“ nusiųs du savo ekspertus, ketvirtadienį pranešė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. Pratybos „Zapad“, kurios prasidės rugsėjo 14 dieną, kelia įtampą tarp NATO ir Rusijos. Jų metu tūkstančiai Rusijos ir Baltarusijos karių bei įrangos vienetų bus dislokuoti netoli NATO narių Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos sienų.