Baltijos šalių regiono saugumo ir gynybos problema išlieka vienu iš svarbiausių ir sudėtingiausių NATO šalių vadovų susitikimų klausimu. Nepaisant to, kad 2016-aisiais Varšuvoje priimti sprendimai – ypač keturių kovinių grupių dislokavimas – buvo tinkama linkme žengti žingsniai, Baltijos šalims NATO bus skiriamas išskirtinis dėmesys ir ateityje.
Liepos 11-12 dienomis Briuselyje vyksiančio susitikimo metu turės būti priimti strateginiai sprendimai, kurie pagerins galimybes atgrasyti Rusijos ar kitų priešiškai nusiteikusių šalių agresiją.
Iškeltos pagrindinės užduotys:
– Rusijos grėsmė yra pagrindinis susitikimo klausimas, ir NATO čia turės pademonstruoti vienybę.
– Vykdoma aktyvi infrastruktūros, tiek Baltijos šalyse, tiek ir Vakarų Europos šalyse, tobulinimo programa. Taip pat kuriamos naujos vadavietės, bei geriau išnaudojamos jau anksčiau įkurtos. Tai, be viso kito, leis greičiau reaguoti į kylančias grėsmes.
– Atkreipiamas dėmesys į išaugusias kibernetines grėsmes bei energetinį saugumą. Pastarąjį NATO pripažįsta kaip grėsmę aljanso narėms, čia didelį vaidmenį vaidina ir Lietuva.
– iki 2020-ųjų turėti daugiau aukštos parengties pajėgų krizės atveju: per 30 dienų parengti 30 batalionų ant žemės, 30 oro eskadrilių, 30 laivų.
Sudėtingas regionas
Baltijos šalys NATO kelia išskirtinius karinius ir politinius iššūkius, kuriuos aljansui artimiausiu metu teks įveikti. Heritage.org ekspertų Danielio Kochiso and Luke’o Coffey išvardintos kylančios grėsmės:
Baltijos šalių geografinė izoliacija. Karine prasme trys Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva – yra izoliuotos nuo kitų NATO šalių. Į šiaurę nuo jų yra ne NATO šalys, tačiau draugiškos aljansui, Suomija su Švedija. Į pietus ir rytus yra Rusija su Baltarusija. Vakaruose Lietuva turi sieną su Rusijos anklavu Kaliningrade. Tik Lietuva turi sieną su kita ne Baltijos šalimi NATO nare – nedidelį žemės lopinėlį pietvakariuose tarp Kaliningrado ir Baltarusijos, žinomą kaip Suvalkų koridorių.
Baltijos šalių dydis. Baltijos šalys yra nedidelės tiek pagal gyventojų skaičių, tiek ir pagal užimamą žemės plotą. Baltijos regionas yra, tikriausiai, vienintelis NATO regionas, kuris yra per mažas apginti laikant greitojo reagavimo pajėgas kažkur kitur jų gynybai.
Baltijos šalių galimybė sulaukti pajėgų pastiprinimo. Esminė NATO užduotis, siekiant potencialiai apsaugoti Baltijos šalis nuo galimos okupacijos yra staigus strateginių pajėgų ir ginkluotės perkėlimas į regioną. Būtent šiuo klausimu NATO dar teks tobulinti infrastruktūros skirtumus ir greito reagavimo galimybes.
Dar viena NATO greitojo reagavimo pajėgoms potencialiai kylanti problema yra Baltijos šalių oro erdvė, judėjimą kurioje apsunkina Rusijos priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemos.
NATO kritinė priklausomybė nuo ne NATO šalių. Nors ir nebūtų neįmanoma užduotis, tačiau gerokai komplikuotų reikalus nutikus incidentui Baltijos regione veikti be ne NATO šalių – Švedijos ir Suomijos įsikišimo.
Būtinybė veikti nuolatos
Reaguodama į Rusijos keliamą grėsmę 2016-aisiais NATO paskelbė Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuosianti keturis tarptautinius batalionus (EFP, Enhanced Forward Presence, planas.
Be to, JAV nuolatos rotuoja laikinas pajėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, bei Vokietijoje.
Vienas iš pagrindinių NATO kylančių klausimų yra nuolatinių pajėgų Baltijos šalyse dislokavimas. Vienintelis būdas, kaip galima garantuoti šios teritorijos saugumą nuo Rusijos konvencinių pajėgų grėsmės yra nuolatinių antžeminių pajėgų buvimas. Baltijos šalys yra pernelyg mažos pačios atlaikyti teorinį puolimą pakankamą laiką, kol atvyktų NATO pajėgos, galinčios sustabdyti agresiją.
„Hermitage Foundation“ pažymima, kad Rusijos dažnai linksniuojamas 1997-ųjų NATO ir Maskvos susitarimas dėl nuolatinių NATO bazių Centrinėje ir Rytų Europoje.
Leidinyje pažymima, kad klaidingai interpretuojamas sutarties punktas, kuriame teigiama, kad „Dabartinėmis sąlygomis ir esant dabartinei saugumo situacijai, aljansas vykdys savo kolektyvinės gynybos užduotis užtikrinant dabartinę sąveiką bei integraciją, o ne kuriant naujas karines pajėgas“. Šiuo atveju būtina prisiminti, kad dokumentas buvo pasirašytas prie 21 metus, kuomet ir pačios Rusijos pozicija ženkliai skyrėsi nuo dabartinės.
Ekspertų teigimu, NATO derėtų akcentuoti šį „labiausiai cituojamą, tačiau mažiausiai skaitomą dokumentą“ ir priminti, kokiomis aplinkybėmis jis buvo pasirašytas bei paaiškinti atsiradusius Rusijos grėsmės pokyčius.
Pristatydamas šių metų NATO aljanso susitikimo gaires generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažymėjo naujų, greitai reaguojančių į puolimo grėsmę, pajėgų atsiradimo būtinybę.
„Aš tikiuosi, kad mes taip pat sutarsime dėl NATO parengties iniciatyvos – „4x30“. Tai reiškia, kad sąjungininkai iki 2020-ųjų turės, 30 motorizuotų batalionų (apie 27 tūkst. karių, red. past.), 30 oro eskadrilių, 30 karo laivų parengtyje per 30 dienų ar mažiau“, – cituojamas jis „nato.int“. „Tai nėra kalba apie naujų pajėgų kūrimą ar dislokavimą, kalbama apie jau esančių pajėgų parengties stiprinimą“, – pasakojo J. Stoltenbergas.
NATO pajėgų gebėjimas būti parengtyje ir greitai reaguoti, yra kritiškai svarbus klausimas Baltijos šalių saugumui. JAV kariuomenės atstovai pratybų „Saber Strike“ metu užtikrino, kad kariuomenės dalinių perkėlimas iš Vokietijos į Lenkiją buvo sumažintas nuo devynių iki penkių dienų.
Lietuva savo infrastruktūrą priimti sąjungininkus apsiima parengti per 24 valandas. Kartu su NATO į infrastruktūros pritaikymą kariuomenės reikmėms investuoja ir ES – žadama papildomai tam skirti 6,5 mlrd. eurų.
„Bet kokios priemonės, kurių NATO imasi saugant Baltijos regioną turėtų būti laikoma kaip gynybinė priemonė apsaugoti patį aljansą, o ne karo su Rusija provokacija. Saugoti Baltijos šalis atgrasant Rusijos puolimą būtų daug paprasčiau ir pigiau, negu vėliau bandyti jas išlaisvinti“, – rašoma „Heritage Foundation“ NATO viršūnių susitikimo išvakarėse.
