Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė išreiškė palaikymą Tbilisio pozicijai ir griežtai pasmerkė numanomus Rusijos veiksmus pernai spalį.
Tačiau vienas aukšto rango Rusijos diplomatas šiuos kaltinimus atmetė.
Sakartvelo užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad spalio 28-osios kibernetinė ataka buvo „nutaikyta į Sakartvelo nacionalinį saugumą ir turėjo pakenkti Sakartvelo piliečiams bei vyriausybės struktūroms, trikdant ir paralyžiuojant įvairių organizacijų darbą, kurstant nerimą visuomenėje.”
Ši ataka, turėjusi sutrikdyti Sakartvelo pastangas įstoti į Europos Sąjungą ir NATO, „prieštarauja tarptautinėms normoms ir principams“, – pridūrė URM.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo dėl kibernetinio puolimo kaltino Rusijos karinę žvalgybą GRU. Jo pranešime sakoma, kad ši operacija „tiesiogiai paveikė Sakartvelo gyventojus, sutrikdė kelių tūkstančių Sakartvelo vyriausybės ir privačiai valdomų tinklalapių darbą, taip pat sutrikdė mažiausiai dviejų didelių televizijos stočių transliacijas”.
M. Pompeo tai laiko dalimi besitęsiančių „beatodairiškų Rusijos GRU kibernetinių operacijų prieš virtinę šalių“.
“Šiomis operacijomis siekiama pasėti susiskaldymą, kurti nesaugumą ir žlugdyti demokratines institucijas“, – pridūrė jis.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrejus Rudenka atmetė kaltinimus ir sakė, kad „Rusija nesikišo ir neturi jokių ketinimų kištis į Gruzijos vidaus reikalus“.
Pentagono atstovė pulkininkė leitenantė Carla Gleason savo ruožtu pareiškė, kad kibernetinė ataka „tėra dar vienas pavyzdys, kaip Rusijos piktavališkas elgesys mažina skaidrumą ir nuspėjamumą, pakerta taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką ir pažeidžia jos kaimynių suverenitetą”.
Britanijos užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas sakė, kad „GRU beatodairiška ir įžūli kibernetinių atakų kampanija prieš Sakartvelą, suverenią ir nepriklausomą valstybę, yra visiškai nepriimtina”.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas irgi pasmerkė šį incidentą. Pasak jo, karinis aljansas „toliau teikia Sakartvelui stiprų politinį ir praktinį palaikymą, įskaitant kibernetinės gynybos sritį”.
Maskvos ir Tbilisio santykiai tebėra pašliję nuo 2008 metų, kai buvo kilęs trumpas Rusijos ir Sakartvelo karas, Tbilisiui nesėkmingai pamėginus jėga susigrąžinti separatistinį Pietų Osetijos regioną. Po šio konflikto Maskva pripažino Pietų Osetijos ir kito separatistinio regiono – Abchazijos – nepriklausomybę ir įkūrė ten savo karinių bazių.
