Aljansas pratybose išbandys 5-ojo straipsnio, kuris numato kolektyvinį atsaką į ginkluotą vienos iš narių puolimą, veikimą. „Taip pat tai leis mums išbandyti mūsų galimybes pergrupuoti pajėgas Europoje ir iš už Atlanto“, – aiškino NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Rusija tuo metu skundžiasi, kad NATO aktyvumas jos pasienyje pasiekė aukščiausią lygį nuo Šaltojo karo laikų. Tačiau ypač Maskvai turėtų nepatikti dviejų ne NATO šalių, Suomijos ir Švedijos, glaudus suartėjimas su aljansu.
Suomija ir Švedija – aktyvios pratybų partnerės
Šios dvi valstybės yra „labai svarbios NATO partnerės“, pareiškė viename iš savo interviu JAV laivyno admirolas, JAV jūrų pajėgų Europoje vadas, Jamesas Foggo.
„Aš šnekėjau su švedais praėjusį mėnesį, ir jie buvo gana pakylėti. Jie patvirtino savo dalyvavimą. <...> ir įsipareigojo prisidėti savo pažangia kariuomene ir itin profesionaliomis pajėgomis, – aiškino jis. – Mes su malonumu priimsime juos pas save“.
Švedija ir Suomija, kurios abi yra NATO partnerės, yra ir anksčiau dalyvavusios NATO pratybose, o taip pat kvietėsi šio aljanso valstybes pas save.
Praėjusių metų pabaigoje Baltijos regione vykusiose „Aurora 17“ pratybose prie 19 tūkst. švedų karių prisijungė NATO šalių kariai. Tai buvo didžiausio masto Švedijos karinės pratybos per paskutinius 23 metus.
Šių metų gegužę Suomija organizavo „Arrow 18“, kasmetines tarptautines pratybas, kuriose pirmą sykį istorijoje dalyvavo JAV tankai.
Rusija pažadėjo atsaką
Rusijos gynybos ministras S. Šoigu šiais metais yra sakęs, kad gynybinis susitarimas tarp Stokholmo, Helsinio ir Vašingtono „gali privesti prie dabartinės saugumo sistemos destrukcijos, padidinti nepasitikėjimą ir privers mus imtis atsakomųjų priemonių“.
Maskva specialiai atkreipė dėmesį į Suomiją, su kuria ją sieja tūkstančio kilometrų siena ir karinių konfliktų istorija. 2016-ųjų viduryje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad patrauks savo kariuomenę arčiau sienos, jeigu suomiau įstotų į aljansą.
„Ar jums to reikia? Mums tai ne. Mes to nenorime. Tačiau tai būtų jūsų sprendimas“, – tuomet aiškino V. Putinas.
Maskva pasitelkė kibernetinius išpuolius ir pavojingus naikintuvų manevrus šalia Švedijos, tikino leidiniui „Business Insider“ JAV analitikas Jimas Tonwsendas. „Abi šios šalys patyrė Rusijos priespaudą ir abi jos buvo rusų perspėtos nesiimti nieko su NATO“, – pridūrė jis.
Kol kas nėra rodomas didžiulis noras stoti į NATO
Abi šalys vargu ar siekia narystės NATO. Nepaisant to, kad prieš rugsėjį vykusius rinkimus visos keturios pagrindinės Švedijos opozicinės partijos parėmė narystę aljanse, daugiau nei 45 proc. visuomenės palaikymo toks žingsnis nesulaukia. J. Stoltenbergas tuomet tik patikino, kad šis sprendimas būtų itin sveikintinas ir sulauktų pritarimo aljanso viduje.
Suomiai į narystę NATO žiūri dar šalčiau. 2017-ųjų pabaigoje atliktos apklausos rezultatai parodė, kad vos 22 proc. sutinka prisijungti prie aljanso, o 59 proc. yra prieš. Nepaisant to, suomių prezidentas Sauli Niinisto sykį pareiškė, kad narystė yra įmanoma.
Dalyvaus kaip NATO 5-ojo straipsnio dalis
Tie Švedija, tiek ir Suomija pastaraisiais metais abi ėmėsi investuoti į gynybą ir ją stiprinti. Bendrų gynybos veiksmų „šlifavimas“ tiek tarp šių dviejų valstybių, tiek ir kartu su NATO šalimis, nuolat aktyvinamas. Mažiausiai vienas NATO pareigūnas yra pareiškęs, kad aljansas yra įsipareigojęs ginti šias valstybes, nes jų nestojimas į NATO gali išprovokuoti agresiją prieš jas pačias.
„Šios dvi šalys yra tikriausiai artimiausi NATO partneriai remiantis Taikos partnerystės programa. Tai galima įžvelgti ir „Tridantėje jungtyje“ (angl. „Trident Juncture“), pratybose, kurių metu šios šalys jau yra NATO 5-ojo straipsnio dalis“, – aiškino J. Townsendas.
Pasak eksperto, anksčiau šios šalys nedalyvaudavo didžiosiose pratybose, kuriose buvo išbandomas 5-ojo straipsnio veikimas, nes tai jau buvo „pernelyg arti NATO“. „Dabar jie ne tik dalyvauja kaip 5-ojo straipsnio pratybų dalis, tačiau užima pozicijas vienose iš didžiausių pratybų per daugelį metų“, – aiškino portalui „Business Insider“ ekspertas.