sauli niinisto

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto pareiškė, kad branduolinio ginklo panaudojimo rizika Ukrainoje yra itin didelė.  „Karas Ukrainoje tęsis ilgai, o karai gali pakrypti netikėtais keliais, įskaitant branduolinio ginklo panaudojimą“, – interviu „The New York Times“ sakė S. Niinisto. Pasak suomių prezidento, europiečiai neturėtų atmesti platesnio karo rizikos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį vieši Suomijoje. Ukrainiečių lyderis susitiko su suomių prezidentu Sauli Niinisto, kurio šalis balandį tapo naujausia NATO nare, ir aptarė su juo Ukrainos gynybą. „Būtent gynyba nuo Rusijos agresijos buvo pagrindinė šiandienos derybų tema, – platformoje „Telegram“ po susitikimo su S. Niinisto rašė V. Zelenskis.

Suomijos prezidentas ketvirtadienį oficialiai užtvirtino istorinį Šiaurės Europos šalies siekį įstoti į NATO ir pasirašė įstatymą, kuriuo patvirtinami narystei Aljanse būtini nacionaliniai teisės aktų pakeitimai. Šis prezidento Sauli Niinisto žingsnis reiškia, kad Suomija įvykdė nacionalines priemones, būtinas norint įstoti į NATO, ir dabar tik laukia Turkijos ir Vengrijos – vienintelių dviejų iš 30 esamų NATO narių, kurios dar neratifikavo jos paraiškos – pritarimo.

Putino karas Ukrainoje ir nuolatiniai grasinimai NATO šalims ir sąjungininkams, taip pat ir mums – Lietuvai, verčia Vakarų pasaulį atsimerkti, bet ar pakankamai? Madride prasideda istoriniu vadinamas NATO viršūnių susitikimas. Jame priimti arba nepriimti sprendimai iš esmės nulems mūsų ateitį. Kaip atrodys naujoji NATO strateginė koncepcija, kuri nebuvo keista jau daugiau nei dešimtmetį, ir kokių saugumo garantijų galime tikėtis mes – Madride seka ir mūsų žurnalistai.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ketvirtadienį paragino šalį išlikti ramią, kol sprendžiama, ar stoti į NATO siekiant apsisaugoti nuo potencialios Rusijos grėsmės. „Aštrios krizės įkarštyje ypatingai svarbu išlaikyti šaltą protą ir atidžiai vertinti [Ukrainos krizės] poveikį mūsų saugumui“, – nurodė S. Niinisto pareiškime, išplatintame po susitikimo su aukšto rango parlamentarais ir gynybos vadais.

Trečiadienį su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste) telefonu kalbėjęsis Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda pakvietė Suomiją palaikyti sankcijas Baltarusijos pareigūnams, pranešė prezidento spaudos tarnyba. „Prezidentas pakvietė Suomiją palaikyti regionines ir Europos Sąjungos sankcijas Baltarusijos pareigūnams“, – teigiama pranešime.

Trečiadienis buvo keista diena būti vizito atvykusiu Suomijos prezidentu Baltuosiuose rūmuose: iškilmingas sutikimas, pokalbis Ovaliajame kabinete ir... Donaldo Trumpo keiksmai priešams bei užuominos apie lyties organų apsauginius raiščius. Sėdėdami priešais puošnų Ovaliojo kabineto židinį, prezidentas Sauli Niinisto ir D. Trumpas išoriškai priminė bet kokius du lyderius, pradedančius dvišalį susitikimą.

NATO pradėjo didžiausias pastarųjų metų karines pratybas, kuriose dalyvauja 50 tūkst. karių iš 29 NATO valstybių, tačiau Rusiją labiau neramina kitų dviejų – ne aljanso narių Švedijos ir Suomijos – dalyvavimas pratybose. Aljansas pratybose išbandys 5-ojo straipsnio, kuris numato kolektyvinį atsaką į ginkluotą vienos iš narių puolimą, veikimą.

Rusija yra pasirengusi konkuruoti su visais dujų tiekėjais Europos rinkoje ir tikisi sąžiningos konkurencijos, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Šiame versle yra tam tikros taisyklės - tiekimo apimtys ir ir maršruto ilgis. Tokiomis apimtis, kuriomis Rusija tiekia dujas į Europą, ir tokiu atstumu nuo telkinių iki vartotojų, Rusija yra tinkamiausia tiekėja Europos ekonomikai. Mes pasiruošę konkuruoti su visais.

JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas gali įvykti Helsinkyje, remdamasis informuotu šaltiniu Amerikoje antradienį pranešė laikraštis „The Politico“. „Galimo susitikimo planas dar derinamas, sakė šaltinis Baltuosiuose rūmuose. Tačiau šiuo metu kaip siūloma susitikimo vieta aptarinėjamas Helsinkis, Suomijos sostinė, sakė šaltinis, informuotas apie (susitikimo) organizavimą, – rašė JAV laikraštis. – Viskas rengiama taip, tarsi būtų kalbama apie Helsinkį.

Suomijos prezidento Sauli Niinisto žmona Jenni Haukio penktadienį pagimdė sūnų. „Dabar esame mažylio berniuko tėvai“, – sakoma 69 metų prezidento „Facebook“ žinutėje. Be to, apie pirmosios šalies poros pagausėjimą pranešė ir valstybės vadovo kanceliarija. Pranešime sakoma, kad S. Niinisto dalyvavo gimdyme, o 40-metė motina ir naujagimis jaučiasi gerai. Berniukas gimė apie 20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Helsinkio moterų klinikoje. J. Haukio yra antroji S. Niinisto žmona.

Pragmatiškasis Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė), pelnęs simpatijas tarp rinkėjų dėl gebėjimo laviruoti santykiuose su Rusija ir Vakarais, sekmadienį buvo perrinktas antrai šešerių metų kadencijai. Jis surinko daugiau nei 60 proc. balsų, rodo duomenys iš daugelio balsavimo apylinkių. „Esu nustebintas ir sujaudintas tokio didelio palaikymo“, – žurnalistams Helsinkyje sakė šalies vadovas.

Policija atliko kratą straipsnio autorės, apie suomių žvalgybos tarnybos veiklą Rusijos atžvilgiu, namuose. Informaciją atskleidusi žurnalistė iki teisėsaugininkų patekimo į jos namus suspėjo sudaužyti kompiuterio standųjį diską plaktuku. Anot leidinio „Helsingin Sanomat“, Suomijos policija apieškojo leidinio žurnalistės Lauros Helminen, parašiusios straipsnį apie tai, kaip Suomijos karinė žvalgyba seka Rusijos karinių dalinių judėjimą Sankt Peterburgo apylinkėse, namus.

Ši šalis, tapusi dezinformacijos ir destabilizacijos, kurią vykdo Maskva, taikiniu, ir turinti bendrą sieną su Rusija, kuri tęsiasi 1340 kilometrų, demonstruoja ypatingą pasipriešinimą, iš dalies susijusį su savo istorija, rašoma „Le Monde“. 2016-ųjų kovo 11 dieną Kremliaus finansuojama propagandos agentūra „Sputnik“ paskelbė stabdanti savo veiklą, kuri tęsėsi mažiau nei metus, suomių kalba. Koncepcija taip ir nesuveikė.

Suomijos centro dešinės koalicija, nušalinusi populistinę Suomių partiją, kurios naujai išrinktas lyderis yra teistas dėl neapykantą kursčiusios kalbos, pirmadienį atsidūrė prie žlugimo slenksčio. „Nėra sąlygų mums bendradarbiauti su Suomių partija, vadovaujama (Jussi) Halla-aho (Jusio Hala-aho)“, – tviteryje parašė premjeras Juha Sipila (Juha Sipilė). J.Halla-aho Suomių partijos lyderiu buvo išrinktas šeštadienį.

Suomijoje ketvirtadienį vyksta tarptautinis ekspertų pasitarimas dėl aviacijos saugumo Baltijos regione, kurį rengiant taip pat dalyvavo NATO ir Rusijos taryba. Į pasitarimą pakviesti visų Baltijos regiono valstybių, NATO, Europos oro eismo saugumo organizacijos „Eurocontrol“ ir Tarptautinės civilinės aviacijos administracijos (ICAO) atstovai. Tarp pasitarimo klausimų yra Suomijos prezidento Sauli Niinisto iniciatyva dėl atsakiklių naudojimo karinėje aviacijoje.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Maskva esanti pasirengusi imtis priemonių saugiems karinės aviacijos skrydžiams virš Baltijos jūros užtikrinti.

„Kaip jau minėjau, buvo priimtas ir realizuotas sprendimas atitraukti mūsų ginkluotąsias pajėgas 1500 km gilyn nuo Suomijos sienos“, – penktadienį viešėdamas Suomijos prezidento Sauli Niinisto vasaros rezidencijoje pareiškė V. Putinas. Gilyn ar į plotį? Suomijos ir Švedijos žiniasklaida išsyk atkreipė dėmesį į Rusijos prezidento teiginį, kad kariuomenė atitraukta „1500 km nuo sienos“. Tuo labiau, kad V. Putinas dusyk ar net trissyk pakartojo šį skaičių.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto penktadienį pasiūlė į Helsinkį atvykusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui susitarti, kad karo lėktuvai virš Baltijos visada skraidytų su įjungtais atsakikliais. „Aš pasiūliau, kad Baltijos jūros regione būtų pasiektas bendras susitartinas, kad tie atsakikliai būtų visuomet įjungiami šiame regione“, – pareiškė S.Niinisto per spaudos konferenciją po derybų su V.Putinu Suomijos prezidento vasaros rezidencijoje.

Šio straipsnio pavadinimas gali atrodyti paradoksalus. Juk Rusija aktyviai pasisako prieš NATO plėtrą. Ji yra itin nepatenkinta net tuo, kad į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją buvo priimtos Baltijos šalys. Maskva naudoja „NATO priartėjimo prie sienos“ diskursą propagandai plėtoti, o kartais ir savo veiksmams pateisinti. Tačiau pačios Rusijos elgesys verčia jos kaimynes siekti narystės šiame aljanse.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį sostinėje apsilankė savaitgalį šalį sukrėtusių sprogdinimų vietoje ir pagerbė 97 žmones, kurie žuvo per šią kruviniausią šalies istorijoje teroristinę ataką.    R.T.Erdoganas kartu su Turkijoje viešinčiu Suomijos prezidentu Sauli Niinisto padėjo vainiką prie Ankaros pagrindinės geležinkelio stoties, netoli kurios šeštadienį per taikų kairiųjų ir prokurdiškų aktyvistų mitingą susisprogdino du mirtininkai.

Rusijos vykdomas kaimynių prie Baltijos jūros bauginimas spartina jų bendradarbiavimą. Švedija dabar svarsto galimybes dalyvauti NATO jungtinėse ekspedicinėse pajėgose. Jos būtų dislokuotos reaguojant į bet kokią Rusijos provokaciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – labiausiai pažeidžiamose Aljanso narėse. Švedija ką tik išplėtė savo dvišalius karinius ryšius su regiono karine sunkiasvore Lenkija.

Daugiau nei 10 tūkst. žmonių antradienį susirinko į mitingą Helsinkyje pademonstruoti paramos multikultūralizmui ir pareikšti protesto dėl vieno populisto įstatymų leidėjo neseniai išsakytų prieštaringų komentarų, nurodė policija. „Mano kukliais vertinimais, dabar jau yra susirinkę gerokai daugiau nei 10 tūkst. žmonių ir jų skaičius nuolat auga. Iki šiol viskas vyko taikiai“, - naujienų agentūrai AFP antradienį sakė Helsinkio policijos vadovas Tuomo Tuohimaa.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad jo šalis gintųsi, jeigu pajustų grėsmę sau, pridūręs, kad NATO „eina prie jos sienų“. „Jeigu kas nors sukelia grėsmę mūsų teritorijoms, tuomet turime atitinkamai nukreipti mūsų ginkluotąsias pajėgas, šiuolaikines puolamąsias priemones į tas teritorijas, iš kurių kyla grėsmė mums“, – V.Putinas sakė Pamaskvėje per susitikimą su Suomijos vadovu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste). „Jeigu grėsmė kils iš kaimyninės valstybės, Rusija turės at...

  Šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka ir JAV viceprezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).   Kaip pranešė prezidentės spaudos tarnyba, dvišaliame susitikime Lietuvos ir Ukrainos prezidentai aptarė situaciją Ukrainoje ir kalbėjo apie Europos Sąjungos paramos priemones šiai šaliai.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) penktadienį sakė, kad buvo pasiektas susitarimas dėl Rusijos humanitarinės pagalbos pristatymo į Rytų Ukrainą, ir išreiškė viltį, kad tai sudarys sąlygas ugnies nutraukimui šiame regione, kur Ukrainos vyriausybinės pajėgos kovoja su prorusiškais separatistais.