„Aštrios krizės įkarštyje ypatingai svarbu išlaikyti šaltą protą ir atidžiai vertinti [Ukrainos krizės] poveikį mūsų saugumui“, – nurodė S. Niinisto pareiškime, išplatintame po susitikimo su aukšto rango parlamentarais ir gynybos vadais.
Rusijos invazija į Ukrainą pakurstė Suomijoje karštus debatus, ar ši karinio neprisijungimo politikos tradiciškai besilaikanti šalis turėtų stoti į NATO. Neseniai atliktas viešosios nuomonės tyrimas parodė, kad pirmą kartą dauguma suomių pasisako už prisijungimą prie NATO.
Praėjusią savaitę dešimtys tūkstančių žmonių pasirašė peticiją, raginančią organizuoti referendumą dėl narystės Aljanse, todėl šis klausimas bus pateiktas svartyti parlamentui.
Suomija, turinti 1 340 km ilgio sieną su Rusija, per Šaltąjį karą liko neutrali mainais į Maskvos garantijas, kad sovietų kariai neįsiverš į šalį.
Ši Šiaurės Europos šalis, turinti 5,5 mln. gyventojų, 1995 metais įstojo į Europos Sąjungą ir palaiko glaudžius ryšius su NATO, su kuria dalijasi informacija ir ištekliais.
„Mūsų saugumo aplinka dabar sparčiai ir drastiškai keičiasi, – sakė S. Niinisto. – Visiškai suprantu suomių jaučiamą nerimą ir būtinybę reaguoti į situaciją.“
Ekspertai prognozuoja, kad Suomija savo sprendimą dėl narystės NATO derins su kaimyninės Švedijos pozicija.
Šioms šalims prisijungus prie Aljanso, dar padidėtų įtampa tarp Rusijos ir Vakarų, nes NATO plėtrą į Rytus Kremlius laiko pagrindine grėsme šalies saugumui.
Praėjusį penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija įspėjo, kad Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO neapsieitų be „rimtų karinių ir politinių pasekmių“.
Helsinkis nesureikšmino šio pareiškimo, nurodęs, kad jau anksčiau nekart girdėjo tokių įspėjimų.
