Šie pokyčiai yra dalis didžiausio Aljanso pertvarkymo nuo Šaltojo karo laikų. Bloko gynybos ministrai jau anksčiau pritarė pasiūlymui įkurti dvi naujas vadovavimo centrus, turinčius padėti apsaugoti Europą.
Šie pertvarkymai atspindi pastaraisiais metais „pasikeitusią saugumo aplinką“, NATO vadovas Jensas Stoltenbergas (Jensas Stoltenbergas) sakė per gynybos ministrų susitikimą Briuselyje.
Grėsmė Aljanso rytiniam sparnui padidėjo, Rusijai 2014 metais aneksavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
„Dabar integruojame kibernetines pastangas į NATO misijas ir operacijas, kad atsakytume į pasikeitusią ir naują saugumo aplinką, kur kibernetinės (grėsmės) yra dalis grėsmių visumos, į kurią turime atsakyti“, – aiškino J. Stoltenbergas.
„Per bet kokį karinį konfliktą kibernetinės (kovos metodai) bus neatsiejama dalis, todėl turime stiprinti savo kibernetinę gynybą ir kibernetinius pajėgumus“, – pridūrė NATO generalinis sekretorius. Jis atkreipė dėmesį, kad ši taktika pasirodė esanti veiksminga kovoje prieš džihadistų grupuotę „Islamo valstybė“ Irake ir Sirijoje.
Pasibaigus Šaltajam karui NATO vadovavimo struktūra daug metų buvo mažinama, bet dabar Aljansas nori įkurti naujų vadovavimo centrų. Vienas jų turėtų rūpintis komunikacijų Atlanto vandenyne saugumu, o kitas – koordinuoti karių ir karinės įrangos judėjimą Europoje.
Kibernetinės atakos prieš NATO
Naujasis NATO kibernetinių operacijų centras kuriamas Aljanso tinklams kiekvieną mėnesį patiriant šimtus atakų ir didėjant susirūpinimui dėl Kremliaus elektroninės taktikos.
Praeitais metais NATO paskelbė kibernetinį frontą, kur užpuolikai trikdo tinklalapių darbą, perima žinutes ir rengia diversijas prieš kovos veiksmuose naudojamas technologijas, viena iš ginkluotų konfliktų sričių – tokia pat svarbia, kaip ir operacijos sausumoje, jūrose ir ore.
„Matėme kategoriškesnę Rusiją; matėme Rusiją, daugelį metų smarkiai investavusią į savo karinius pajėgumus, – sakė J. Stoltenbergas. – NATO tur būti pajėgi į tai atsakyti. Nuolat adaptuojamės, ir tai, ką dabar darome Europoje, yra dalis šios adaptacijos.“
Nuo šiol kibernetiniai pajėgumai bus įtraukti į NATO misijas lygiai kaip lėktuvai, tankai ir laivai: jie bus visiškai integruoti, bet valdomi kurios nors prisidedančios šalies.
Per dviejų dienų susitikimą NATO būstinėje taip pat bus aptarta Šiaurės Korėjos branduolinė krizė. Ji buvo pagrindinis klausimas per trečiadienį surengtą ministrų darbo vakarienę su Europos Sąjungos diplomatijos vadove Federica Mogherini (Federika Mogerini).
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) savo ruožtu trečiadienį atvyko į Pekiną spausti Kinijos labiau prisidėti prie pastangų suvaržyti Pchenjano branduolinio ginklavimosi ir balistinių raketų programas.
Įtampa regione labai padidėjo Pchenjanui įvykdžius savo šeštąjį ir iki šiol galingiausią branduolinį bandymą.
„Visi NATO sąjungininkai pritaria, kad turime stipriai spausti Šiaurės Korėja, nes Šiaurės Korėja atsakinga už beatodairišką, neatsakingą elgesį kuriant branduolinius ginklus arba raketas“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
„Karinis Šengenas“
Šiuo metu ES pirmininkaujančios Estijos gynybos ministras Juri Luikas (Jūris Luikas) sakė, kad NATO stengiasi užtikrinti sklandų NATO pajėgų judėjimą per bloko narių Europoje teritorijas ir kad vienas iš planuojamų naujųjų vadovavimo centrų bus atsakingas už šį klausimą.
„Šiuo metu karinės pajėgos juda itin lėktai, nes šalys labai skirtingai vertina kitų šalių, įskaitant sąjungininkių, pajėgų judėjimą per jų teritoriją“, – žurnalistams Briuselyje sakė J. Luikas.
Pasak jo, iškyla daug biurokratinių kliūčių, juolab kad tokios kolonos paprastai gabena sprogmenis.
„Vis dėlto procedūrą planuojama suvienodinti“, – pažymėjo Estijos ministras.
J. Luikas sakė, kad buvusio JAV sausumos pajėgų Europoje vado generolo Benjamino Hodgeso (Bendžamino Hodžeso) pasiūlytas „karinis Šengenas“ niekada netaps „civiliniu“, bet biurokratines procedūras įmanoma reikšmingai paspartinti.
Pasak jo, šiuo metu NATO kuria planą, kaip krizės atveju turėtų būti palaikomos ir stiprinamos rytiniame bloko sparne, įskaitant Baltijos šalis, dislokuotos Aljanso pajėgos.
JAV vaidmuo Sirijoje?
Ketvirtadienį dėmesys bus sutelktas į Afganistaną, kur NATO planuoja sustiprinti vietos pajėgų mokymo ir palaikymo misiją bei padidinti savo kontingentą maždaug trimis tūkstančiais karių.
Vėliau ketvirtadienį JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) surengs atskirus susitikimus su koalicijos, kovojančios su IS džihadistais Artimuosiuose Rytuose, partneriais.
Skrisdamas į Europą J. Mattisas sakė žurnalistams, kad koalicijos partneriai laukia iš Jungtinių aiškaus plano, kas bus daroma fiziškai sutriuškinus IS pajėgas.
„Galbūt trys ketvirtadaliai dabar mano gaunamų klausimų – (apie) ėjimą į priekį. Jie dabar sako: „Kas toliau? Kaip visa tai atrodys?“ – sakė Pentagono vadovas.
Visais frontais spaudžiama „Islamo valstybė“, praradusi savo pagrindines tvirtoves Sirijoje ir Irake – Raką ir Mosulą – šiuo metu gina paskutines savo kontroliuojamas teritorijas Eufrato upės slėnyje.
Amerikos karinis vaidmuo Sirijoje iki šiol buvo sutelktas vien į kovą su IS.
Vienas prancūzų šaltinis taip pat sakė, kad sąjungininkai norėtų išgirsti, ką J. Mattisas gali pasakyti apie Irano, svarbaus Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) sąjungininko, vaidmenį po D. Trumpo griežtos retorikos Teherano atžvilgiu.
