jamesas mattisas

Užgrobusi ukrainiečių laivus Rusija pažeidė bendradarbiavimo susitarimą su Ukraina dėl bendro Azovo jūros ir Kerčės sąsiaurio naudojimo, skelbia JAV valdžios atstovai. Toks Rusijos elgesys kelia grėsmę ir būsimam D. Trumpo ir V. Putino susitikimui – Amerikos vadovas tikina dar pagalvosiąs, ar verta susitikti. Maža to, ir Vokietijos premjerė A. Merkel paskelbė palaikanti sankcijų Rusijai kelią. „Visa kaltė dėl to tenka Rusijos prezidentui“, – sakė A. Merkel.

JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas pirmadienį atvykęs į Makedoniją pasmerkė Rusijos pastangas pasinaudojant savo pinigais bei įtaka telkti opoziciją būsimam balsavimui, galinčiam sudaryti sąlygas šaliai įstoti į NATO.

JAV leidinio „The Washington Post“ žurnalistas netrukus pasirodysiančioje knygoje pasakoja, kad D. Trumpas reikalavo „pribaigti“ Basharą Assadą. Teigiama, kad išgirdęs tokį įsakymą, Jamesas Mattisas sutiko, tačiau įsakymo net nesirengė vykdyti.

Vienas JAV naikintuvas F-15 pirmadienį sudužo netoli Japonijos pietinių krantų, bet pilotas spėjo katapultuotis ir buvo išgelbėtas japonų pajėgų, pranešė Gynybos ministerija Tokijuje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad šį mėnesį planuotas susitikimas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu įvyks. Šią žinią jis paskelbė po ilgiau negu valandą trukusių derybų Ovaliajame kabinete su aukšto rango Pchenjano pasiuntiniu Kim Yong Cholu – Kim Jong Uno dešiniąja ranka ir žmogumi, kuriam Jungtinės Valstijos yra paskelbusios sankcijas. D. Trumpas sakė, kad abiejų šalių aukščiausio lygio susitikimas įvyks birželio 12 dieną Singapūre, kaip buvo planuota iš pradžių.

Baltieji rūmai antradienį pasmerkė dviejų mirtininkų ataką Kabule, per kurią pirmadienį žuvo mažiausiai devyni žurnalistai ir dar 16 žmonių. Tai buvo daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis prieš Afganistano žiniasklaidą nuo pat Talibano režimo žlugimo 2001 metais. „Griežtai smerkiame ... mirtininkų (įvykdytus) sprogdinimus Kabule, – reporteriams sakė Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders (Sara Sanders). – Afganistano spaudos korpusas yra įtaigus pavyzdys to, kaip ta šalis transformavosi.

JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas apkaltino Rusiją ir Kiniją strategine priešprieša Vašingtonui ir bandymais kontroliuoti kitų valstybių veiksmus. „Kinija ir Rusija nusprendė būti strateginėmis varžovėmis (su JAV). Jos siekia sukurti pasaulį, kuris atitiktų jų autoritarinius modelius“, – rašoma rašytiniuose J. Mattiso parodymuose Atstovų Rūmų Lėšų skirstymo komiteto nariams.

JAV leidinys „Wall Street Journal“ sužinojo apie Donaldo Trumpo planus smogti Rusijos priešlėktuvinės gynybos pozicijoms Sirijoje. Leidinio duomenimis, JAV prezidentas savo patarėjams siūlė svarstyti galimybę smogti rusų ir iraniečių objektams Sirijoje tam, kad būtų pakirsta Sirijos kariuomenės galia. Laikraščio duomenimis, Pentagono vadas Jamesas Mattisas pristatė Baltiesiems rūmams tris karinės operacijos Sirijoje variantus.

Krymą aneksavęs ir Ukrainoje karą pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakartojo anksčiau išsakytą šios šalies Gynybos ministerijos poziciją, kad JAV bei sąjungininkės šalys sudavė smūgį kariniams ir civiliams objektams Sirijoje pažeidžiant JT ir tarptautinę teisę, be Saugumo Tarybos leidimo. „Balandžio 14-ąją JAV, palaikomi savo sąjungininkų, sudavė raketų smūgį Sirijos Arabų Respublikos ginkluotosioms pajėgoms ir civilių infrastruktūrai.

JAV ir šalys-sąjungininkės smogė Sirijojai. Tačiau Sirijos prezidento Basharo Assado sąjungininkė yra Rusija, todėl pasaulyje yra visai pagrįstai baiminamasi tiesioginio Rusijos kariuomenės ir Vakarų susidūrimo. Derybos Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje nedavė absoliučiai nieko.

Vienas JAV karinių oro pajėgų naikintuvas F-16 trečiadienį sudužo Nevados valstijoje netoli Las Vegaso, pranešė kariškiai. Ši JAV karinio orlaivio katastrofa yra jau trečia per dvi dienas. „Karinių oro pajėgų F-16, priskirtas prie Nelliso (Neliso) oro pajėgų bazė Nevadoje, sudužo apie 10 val. 30 min. (vietos, 20 val. 30 min. Lietuvos laiku) per įprastą mokomąjį skrydį Nevados bandymų ir mokymų poligone“, – sakoma Karinių oro pajėgų pranešime.

NATO pasiekė susitarimą dėl gynybos ryšių su Europos Sąjunga, o artimos Aljanso sąjungininkės JAV ir Turkija rado „sąlyčio taškų“ ginče dėl Sirijos, ketvirtadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas). Naujasis Europos Sąjungos gynybos susitarimas ir Turkijos operacija prieš JAV remiamus kurdų kovotojus Sirijoje sukėlė įtampą Aljanse, susiduriančiame dar ir su Rusijos bei Viduriniųjų Rytų keliamomis grėsmėmis.

Pertvarkomas JAV branduolinis arsenalas gali būti papildytas naujais mažos galios užtaisais Vašingtonas, sausio 18 d. (AFP-BNS). JAV kariškiai nori pertvarkyti šalies atominį arsenalą ir sukurti naujo tipo mažos galios ginklą, nors ekspertai baiminasi, kad tai padidintų branduolinių ginklų platinimo ir branduolinio karo riziką.

Jungtinės Valstijos yra pasirengusios „be išankstinių sąlygų“ derėtis su Šiaurės Korėja, bet išlieka pasiryžusios priversti ją atsisakyti savo branduolinio arsenalo, antradienį sakė JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas.

Vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas, generolas Curtisas M. Scaparrotti ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija privalo „liautis kišusis“ į rinkimus Europoje. Toks jo pareiškimas pasirodė kilus nerimui, kad Kremlius galėjo būti prisidėjęs prie Katalonijos krizės.

NATO narės trečiadienį susitarė naudoti kibernetinius ginklus ir taktiką per karines operacijas, taip pat sustiprinti kitus savo pajėgumus, turinčius tapti atsvara stiprėjančiai Rusijai. Šie pokyčiai yra dalis didžiausio Aljanso pertvarkymo nuo Šaltojo karo laikų. Bloko gynybos ministrai jau anksčiau pritarė pasiūlymui įkurti dvi naujas vadovavimo centrus, turinčius padėti apsaugoti Europą.

Rusija ir JAV atsidūrė konfrontacijos būklėje Sirijoje, jų sąjungininkai jau šaudo vieni į kitus. Dabar rusų spec. daliniai peržengė Eufratą – tai jau panašu į karo Amerikai paskelbimą, rašoma „Die Welt“. Pontoninis tiltas per Eufratą yra 210 metrų ilgio ir yra pritaikytas perkelti iki 8 tūkst. karinių mašinų per parą. Juo be jokių problemų gali persikelti ir tankai. Rusijos spec. daliniai pastatė jį per didžiausią šalyje upę netoli Deir ez Zoro.

Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministras pirmadienį apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą paskelbus karą jo šaliai ir įspėjo, kad Pchenjanas ginsis numušdamas JAV bombonešius. Baltieji rūmai šį pareiškimą pavadino absurdišku. Naujausi grasinimai pakurstė savaitę trunkantį žodžių karą, kuris prasidėjo Amerikos lyderiui per savo pirmąją kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje praėjusią savaitę pagrasinus „visiškai sunaikinti“ Šiaurės Korėją, jei ši užpuls Ameriką arba jos sąjungininkes.

Šiaurės Korėja eilinį sykį įvykdė branduolinio ginklo bandymus, o JAV dabar jau garsiai svarsto apie savo pačių branduolinę ginkluotę. Jungtinėse Tautose yra numatytas Saugumo Tarybos susitikimas. „Tarp šio konflikto frontų atsidūrė Kinija – JAV priešininkė, kaimynė ir vienintelė KLDR sąjungininkė“, – rašoma šveicarų „Tagesanzeiger“. Kinija, kaip ir JAV, pasisako prieš Šiaurės Korėjos branduolinę programą.

Nepaisant naujų Donaldo Trumpo administracijos pasisakymų, JAV vis dar neturi realaus ir praktiškai įgyvendinamo karinio plano, kaip paveikti Šiaurės Korėją, skelbia CNN kalbinti analitikai. Po to, kai Pchenjanas išbandė savo branduolinį ginklą sekmadienį, JAV gynybos ministras Jamesas Mattisas pareiškė, kad JAV turi „daug karinių galimybių“ Šiaurės Korėjoje ir pagąsdino Pchenjaną „galingu kariniu atsaku“, jeigu JAV ar šios šalies sąjungininkių teritorija atsidurs taikiklyje.

Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas, Ukrainos misijos prie NATO vadovas Vadimas Pristaika pareiškė, kad Kijevas turi teisę gauti iš užsienio letalinės ginkluotės ir ją naudoti gindamas šalies suverenitetą ir teritorijos vientisumą. „Mums nepakanka ginklų, kad kompensuotume tą kiekį tankų ir šarvuotųjų mašinų, kuriomis Rusija prikimšo ir toliau kemša mūsų teritorijas. Būtent todėl prašome suteikti mums galimybę sustabdyti agresiją. Žinau, kad Rusijos reakcija į tai yra nervinga.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pakartojo, kad prieš Šiaurės Korėją bus nukreipta „ugnis ir įtūžis“, jeigu ši šalis toliau grasins Amerikai, ir pareiškė, kad jo griežtos kalbos galbūt „nebuvo pakankamai griežtos“. Vis dėlto JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) vėliau atrodė šiek tiek atsitraukęs nuo savo viršininko aštrios retorikos.

Po Šaltojo karo pabaigos pasaulio lyderiai prisiekinėjo, kad „daugiau niekada“. Kartu su subyrėjusia Berlyno siena ir SSRS griūtimi turėjo prasidėti geresnis, taikos ir žydėjimo metas. Tačiau, naujausiųjų laikų istorija rodo, kad mes nuolat laviruojame ant labai plonos ribos, kuri žmoniją skiria nuo naujo pasaulinio karo.

JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) ketvirtadienį pareiškė NATO sąjungininkams, kad jie privalo užbaigti Afganistane pradėtą darbą, nes kitaip rizikuos tapti teroristų keršto taikiniu.

Jungtinių Valstijų viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pencas) liepos pabaigoje Estijoje susitiks su trijų Baltijos šalių vadovais, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai. Lietuvai susitikime atstovaus prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šuo vizitu Vašingtonas turbūt sieks nusiųsti dar vieną solidarumo ženklą Baltijos šalims ir signalą Rusijai, kad JAV rimtai vertina gynybos įsipareigojimus.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną tarptautinėmis „piktadarybėmis“ ir pareiškė, kad Amerikos įsipareigojimai NATO išlieka tvirti. Sakydamas kalbą Vokietijos studentams Antrojo pasaulinio karo nuniokotos Europos atstatymo Maršalo plano 70-osioms metinėms paminėti, J.Mattisas pareiškė, kad Rusija nusprendė mesti iššūkį „saugiai ir taikiai“ pokario tvarkai.

JAV kariškių teigimu, šalis imsis priemonių nuodugniau stebėti Rusijos kariuomenę Baltijos jūroje, prieš prasidedant didelio masto kariniams mokymams, kuriuos organizuoja Maskva, skelbiama „The Washington Post“. JAV gynybos ministerijos atstovai pranešė, kad jie stiprins budėjimą Baltijos jūros regione, įskaitant ir laivų dislokavimą Baltijos jūroje, taip pat oro erdvės kontrolę rugsėjį vyksiančių karinių mokymų Baltarusijoje ir Rusijoje metu.

Lietuvoje vizituojantis JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas yra tam tikra prasme kultinė asmenybė kariuomenėje. Itin garbinamas tarp jūrų pėstininkų ir gerbiamas kituose šalies kariuomenės daliniuose, generolas J. Mattisas pasižymėjo tuo, kad nevengė dalyvauti mūšių priešakinėse dalyse. Per visą savo įspūdingą 44 metų jūrų pėstininko karjerą “Pasiutęs šuo” (angl. Mad dog) yra išsakęs nemažą spalvingų frazių, kurios aiškiai atspindi jo, kaip kariškio požiūrį.

Kinijos Liaudies Demokratinės Respublikos valstybinė televizija parodė koncertą ir filmą, kuriame imituojamas branduolinis smūgis JAV. Vaizdo įraše, kuris buvo parodytas 105-ųjų Kim Il Sungo – dabartinio vado Kim Jong Uno senelio gimimo metinių proga, tikėtina pademonstravo naująją balistinę raketą ir jos paleidimą. Ji kerta vandenyną ir suduoda smūgį JAV miestui. Kitame kadre matyti JAV vėliava ir kapinės.

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as pirmadienį susitiks su Europos Sąjungos ir NATO lyderiais, baigdamas kelionę po Europą, per kurią jis stengiasi padrąsinti sąjungininkus, susirūpinusius, kad nuo jų gali nusigręžti prezidentas Donaldas Trumpas.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris ketvirtadienį pareiškė, kad NATO sąjungininkės neturėtų nusileisti JAV reikalavimams didinti gynybos išlaidas, nes prie jų taip pat turi būti priskiriamos plėtrai ir humanitarinei pagalbai skiriamos lėšos. „Man nepatinka, kai mūsų draugai amerikiečiai šią saugumo sampratą susiaurina iki kariuomenės“, – sakė Europos Sąjungos aukščiausiosios vykdomosios valdžios institucijos vadovas.

  NATO išlieka fundamentaliu pamatu Jungtinėms Valstijoms ir visai transatlantinei bendruomenei, tačiau šalys turi greičiau reaguoti į iškilusius saugumo iššūkius ir didinti gynybos išlaidas, trečiadienį pareiškė į Aljanso gynybos ministrų susitikimą Briuselyje atvykęs JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Šiaurės Aljanso svarbiausias prioritetas yra išlaidų gynybai didinimas, kurio reikalauja ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „Nepaisant kalbų, svarbiausias dalykas mums yra padidinti išlaidas gynybai, ir būtent tai mes ir darome“, – sakė J.Stoltenbergas, paklaustas apie NATO atsaką į D.Trumpo raginimus Aljansui imtis daugiau veiksmų, kad perimtų dalį Vašingtono finansinės naštos.

Irano revoliucinė gvardija šeštadienį išbandys daugiau raketų per savo pratybas, Teheranui įtūžus dėl ankstesnę dieną JAV paskelbtų sankcijų. Įtampa tarp Vašingtono ir Teherano smarkiai padidėjo, kai praeitą mėnesį į valdžią atėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo imtis griežtų veiksmų prieš šiitišką respubliką, anot jo, toliau nusiteikusią kenkti Amerikos interesams ir jos sąjungininkams.

JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas palaiko dabar galiojančias taisykles, draudžiančias kankinti tardomus kalinius, ketvirtadienį pranešė Pentagonas. Tuo tarpu diena anksčiau naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas žiniasklaidai pareiškė, kad toks metodas yra „absoliučiai“ veiksmingas. Raštu į klausimus per savo kandidatūros patvirtinimo posėdį atsakinėjęs J.Mattisas sakė palaikąs JAV kariuomenės statutą, kuriame draudžiami kankinimai tardant įtariamuosius.

JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas pirmadienį patikino NATO sąjungininkes, kad Vašingtonas yra tvirtai įsipareigojęs Aljansui, kurį prezidentas Donaldas Trumpas kiek anksčiau pavadino „atgyvena“. Pirmąją savo darbo dieną naujose pareigose J.Mattisas telefonu kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir kolegomis iš Didžiosios Britanijos bei Kanados.

JAV Senatas pirmadienį patvirtino Mike'ą Pompeo Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovu ir pritarė Rexo Tillersono kandidatūrai į valstybės sekretoriaus postą, o šie žingsniai buvo itin svarbūs formuojant naujojo prezidento Donaldo Trumpo administraciją. Respublikonų įstatymų leidėjas M.Pompeo, priklausantis Atstovų Rūmų žvalgybos komitetui, tapo tik trečiuoju patvirtintu D.Trumpo administracijos nariu, o prezidento partija ragina sparčiau tvirtinti jo siūlomus kandidatus.

Jūrų pėstininkų dimisijos generolas Jamesas Mattisas penktadienį buvo prisaikdintas JAV gynybos sekretoriumi. Priešingai negu naujasis prezidentas Donaldas Trumpas, jis gyrė šalies žvalgybos agentūras ir sakė sieksiąs stipresnių ryšių su sąjungininkais. J.Mattiso kandidatūrą anksčiau penktadienį patvirtino JAV Senatas 98 balsais prieš vieną. Šis balsavimas buvo pirmasis Senato veiksmas D.Trumpo ir viceprezidento Mike‘o Pence‘o (Maiko Penso) prisaikdinimo.

JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį per pirmąsias branduolinės sutarties su Iranu pasirašymo metines akcentavo šio dokumento „reikšmingus ir konkrečius rezultatus“ ir įspėjo neatšaukti susitarimo, palaikomo didžiųjų pasaulio valstybių.

Dimisijos generolas Jamesas Mattisas, Donaldo Trumpo pasirinktas kandidatu į gynybos sekretoriaus pareigas, pareiškė sutinkąs su kariniu JAV buvimu Baltijos šalyse. Ką tik iš kelionės po Baltijos šalis grįžęs senatorius Gynybos komiteto pirmininkas Johnas McCainas paklausė, ar J.Mattisas sutinkąs, kad JAV pajėgos būtų dislokuotos tose šalyse. „Aš ką tik sugrįžau iš kelionės po Baltijos šalis, Gruziją ir Ukrainą. Jose nepaprastai nerimaujama dėl mūsų įsipareigojimų joms“, – paklausė J.McCainas.

Estijoje viešintis įtakingas JAV senatorius Johnas McCainas pareiškė manantis, kad JAV valstybės sekretoriumi paskyrus Rexą Tillersoną, palakantį „glaudžius ryšius“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pavojus Baltijos valstybėms nekils.

JAV Gynybos departamentas vykdo kosminių laivų, per 4 valandas į bet kurią planetos vietą galinčių pristatyti gerai ginkluotų jūrų pėstininkų desantą, kūrimo programą.