„Nepaisant kalbų, svarbiausias dalykas mums yra padidinti išlaidas gynybai, ir būtent tai mes ir darome“, – sakė J.Stoltenbergas, paklaustas apie NATO atsaką į D.Trumpo raginimus Aljansui imtis daugiau veiksmų, kad perimtų dalį Vašingtono finansinės naštos.
Per prezidento rinkimų kampaniją ir pirmosiomis darbo šiame poste dienomis D.Trumpas, atrodo, suabejojo, ar jo šalis privalo besąlygiškai vykdyti beveik septynis dešimtmečius gyvuojančius JAV įsipareigojimus NATO. Patį Aljansą naujasis lyderis vadino „atgyvenusiu“ ir kaltino sąjungininkes nemokant savo dalies.
Šie jo kaltinimai labai nustebino sąjungininkes, kurios po Rusijos intervencijos į Ukrainą 2014 metais priėmė sprendimą iki 2024 metų padidinti savo išlaidas gynybai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, nors anksčiau daug metų gynybos biudžetai buvo karpomi.
Pasak J.Stoltenbergo, visos 28 sąjungininkės pritarė šiam įsipareigojimui ir jį patvirtino praėjusiais metais vykusiame Varšuvos viršūnių susitikime.
„Tai yra mano svarbiausias prioritetas, ir aš apie jį kalbu visuose susitikimuose“, – sakė NATO vadovas spaudos konferencijoje prieš trečiadienį ir ketvirtadienį numatytą Aljanso gynybos ministrų susitikimą Briuselyje.
„2015 metais mes sustabdėme (išlaidų) mažinimą, o 2016-aisiais... žengėme pirmą reikšmingą žingsnį, padidindami išlaidas gynybai 3,8 proc.“ arba 10 mlrd. JAV dolerių, sakė jis.
J.Stoltenbergas nurodė, kad dukart su juo telefonu kalbėjęs D.Trumpas „patvirtino savo tvirtus įsipareigojimus NATO ... bet per abu pokalbius pabrėžė (būtinybę) teisingai dalintis našta“.
Sąjungininkės, „kurios išleidžia mažiau nei 2 proc., turi pasiekti šį dviejų procentų tikslą, ir aš su juo sutinku“, kalbėjo NATO vadovas.
Artėjantis NATO gynybos ministrų susitikimas sulaukia didžiulio dėmesio, kadangi tai bus pirmas susitikimas, kuriame dalyvaus naujasis JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas. Jo kolegos nekantrauja sužinoti naujosios JAV administracijos planus.
J.Mattisas, kuris pats keletą metų dirbo NATO, atrodo, ramiau vertina Aljanso ateitį ir santykius su Rusija negu prezidentas.
Tačiau J.Stoltenbergas nebuvo linkęs sureikšminti problemos, kai jo buvo paklausta apie galimus nuomonių skirtumus arba net įtampą su naująja JAV administracija.
„Man svarbu yra tai, kad prezidentas, gynybos sekretorius, valstybės sekretorius – visi perdavė tą pačią tvirtą žinutę dėl NATO“, – pareiškė J.Stoltenbergas.
„Jie aiškiai pareiškė, kad Jungtinės Valstijos lieka tvirtai įsipareigojusios NATO ir transatlantiniams ryšiams“, – pridūrė jis.
NATO baigia derinti vadovavimo Baltijos šalyse steigiamiems batalionams schemą
NATO susiduria su iššūkiu kurdama Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuojamų batalionų vadovavimo schemą, sako Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Pasak jo, vadovavimo vienetams principus šiuo metu baigia formuoti NATO kariniai vadai.
„Mūsų kariniai vadai šiuo metu baigia vadovavimo ir kontrolės detales. Tai yra šiek tiek sudėtinga, nes tai bus ne tik nacionalinės vadovavimo ir kontrolės derinys, bet mes taip pat turime suplanuoti, kada vadovavimą ir kontrolę atiduoti NATO (derinti)“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė J.Stoltenbergas.
NATO pernai nusprendė Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį batalioną, siekiant atgrasyti Rusiją. Iš viso taip bus dislokuota apie 4 tūkst. karių.
Pirmieji Lietuvoje kuriamo bataliono kariai į šalį atvyko prieš kelias savaites. Šiam vienetui vadovaus Vokietija.
„Mes esame tinkamame kelyje turėti batalionus arba kovines grupes (dislokuotas) birželį, tai visą laiką buvo mūsų tikslas“, – sakė J.Stoltenbergas.
Batalionui Estijoje vadovaus Jungtinė Karalystė, Latvijoje tai darys Kanada, o Lenkijoje – Jungtinės Valstijos.
